Popiežius kviečia ganytojus ir jaunimą rengtis Vyskupų Sinodui

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus noriai bendrauja su jaunimu

Išgirsti Dievo balsą

Popiežius Pranciškus paskelbė dar vieną tėviško rūpesčio kupiną laišką jauniems žmonėms, kviesdamas juos aktyviai dalyvauti ruošiantis būsimajai Vyskupų Sinodo asamblėjai. Tas pasaulio ganytojų susitikimas, įvyksiantis 2018 metų spalį, nagrinės Šventojo Tėvo parinktą aktualią temą – „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo atpažinimas“. Minėtas laiškas buvo paskelbtas sausio 12 dieną, Vatikane, pristatant būsimosios 15-osios ordinarinės Sinodo asamblėjos Parengiamąjį dokumentą, raginantį ne tik vyskupus, bet ir visus jaunus katalikus (orientuojamasi į 15–29 metų jaunimą) priimti jį kaip kompasą išsirengiant į sinodinę kelionę. Popiežius Pranciškus, teigdamas, kad jaunimas lieka jo širdyje ir dėmesio centre, laiške primena patriarchui Abraomui pasakytus Dievo žodžius: „Eik iš savo gimtojo krašto, iš tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu“ (Pr 12, 1). Šiuos paraginančius žodžius dangiškasis Tėvas adresuoja ir jauniems žmonėms, kviečia po vaikystės drąsiai žengti į ateitį. Ta ateitis nežinoma, bet su Dievo palydėjimu tikrai veda į pilnutinę asmenybės brandą. „Aš kviečiu jus išgirsti Dievo balsą, aidintį jūsų širdyse, per Šventosios Dvasios kvėpavimą“, – rašo popiežius Pranciškus ir pabrėžia, kad tai nereiškia nutolimo nuo savo šeimos ar atsiribojimo nuo aplinkinio pasaulio, bet drąsų atsiliepimą į iškylančius iššūkius gyvenimo brandoje. Abraomui nurodytas „naujas kraštas“ šiandien reiškia kūrimą teisingesnės, broliškesnės visuomenės, kurios jauni žmonės giliai trokšta ir pasirengę entuziastingai įtvirtinti visoje planetoje. Be abejonės, šioje gyvenimo kelionėje jaunimo laukia nemažai sunkių išbandymų, įskaitant piktnaudžiavimą galia, kitokį neteisingumą, o kai kur ir karinius konfliktus. „Dėl to daugelis jūsų yra atsidūrę realioje smurto grėsmėje ir netgi priversti bėgti iš savo gimtojo krašto“, – pripažįsta Šventasis Tėvas. Sielvartingos kenčiančių vaikinų ir merginų dejonės tikrai pasiekia Dievą kaip kad anuo metu Egipto vergijoje buvusios Izraelio tautos pagalbos šauksmas (plg Iš 2, 23). Popiežius Pranciškus laiške jauniems žmonėms primena Jėzaus atsiliepimą į mokinių klausimą: „Mokytojau, kur gyveni?“, atsakymas buvo: „Ateikite ir pamatysite“ (Jn 1, 39). Jėzus ir dabartinį jaunimą kviečia pas save, todėl reikia išgirsti Jo balsą ir drąsiai rengtis į kelionę. „Esu tikras, kad nepaisant triukšmo ir sumaišties, kurie atrodo dabar įsivyravę pasaulyje, šis kvietimas toliau giliai rezonuoja jūsų širdyse, kurios gali būti atvertos džiaugsmo pilnatvei“, – teigia Šventasis Tėvas.

Bibliotekos ir Menų gimnazijos bendrystės rezultatas

Bronius VERTELKA

V. Mikalausko menų gimnazijos gimnazistai bibliotekos galerijoje „Prie knygų“

Sausio 24-ąją Panevėžio rajono Savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje „Prie knygų“ vyko Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleivių kūrybos popietė – dailės darbų parodos pristatymas. Gaivaus pavasario aplinką čia sukūrė gausiai susirinkę moksleiviai. Neieškodami ypatingų patogumų, svečiai įsitaisė ten, kur jiems atrodė gerai. „Šiandien iš tiesų šviesu. Šviesu regint tiek daug jaunų veidų. Šviesu nuo jų darbų“, – kalbėjo parodos kuratorė Danutė Pamerneckytė. Gimnazijos direktorės pavaduotoja dailei Grasilda Indriūnienė dėkojo bibliotekos bendruomenei už galimybę viešai parodyti jaunųjų menininkų darbus, už racionalų jų išdėstymą.

Jungtinė 8 ir 11 klasių moksleivių kūrybos paroda viešai rodoma jau trečiojoje vietoje. Prieš tai ji buvo eksponuota brangiausioje gimnazijos vietoje – aktų salėje – ir miesto kultūros centro Bendruomenių rūmuose. Ekspozicijoje – piešiniai, tapybos darbai, objektai, keramika. Visi kūriniai atspindi asmenybių, kaip menininkų, augimą. Vieno jų mama kalbėjo: „Apžvelgusi parodą, ėmiau suprasti, kad jie – jau dailininkai, mąstantys, kūrybai skirti jauni žmonės, iš jų piešinių dvelkia tikrumas, šviesa. Tokių darbų ne gėda turėti ir savo namuose“. Moteris linkėjo, kad neužmestų meno už krosnies, jeigu ir nesiektų jo aukštumų, kad savo gyvenime jo nepamirštų.

Sveikai visuomenei būtinos sveikos šeimos

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas

Vienas globos namuose augęs berniukas, jau tapęs vyru, pasakojo istoriją, kad atmintyje jam vis iškyla vaizdas, kaip viena močiutė, gyvenusi tame pačiame miestelyje, kiekvieną kartą pamačiusi jį netoli savo namų, išnešdavo duonos riekę, storai apteptą uogiene. Globos namuose maisto buvo pakankamai, tačiau giliai atmintyje jam išliko tos duonos su uogiene skonis.

Ši močiutė, kurios vardo nežinome, buvo šviesos žiburys savo aplinkoje. Ar ji padarė ką nors ypatingo, nuveikė didingų darbų? Ne. Tačiau turime gerai įsiklausyti į šiandienos Evangelijos žodžius. Jėzus šiandien kalba mums: Jūs esate pasaulio šviesa. Jūs esate žemės druska. Šviesa ir druska yra mūsų kasdienio gyvenimo objektai. Mes taip prie jų pripratę, kad net nepastebime juos esant. Bet tik įsivaizduokime, kas nutiktų, jei mūsų namuose ilgam neliktų nei šviesos, nei druskos.

Išplėtusi smurto sąvoką valstybė žalos ir tėvus, ir vaikus

Vygantas Malinauskas

Visiems žinomas posakis „gerais norais pragaras grįstas“. Paprastai jis taikomas, turint mintyse anapusinį pasaulį, pragarą. Tačiau posakis gali turėti ir kitą prasmę. Aistringai įgyvendinami geri norai, kurie nepaiso nei protingumo, nei teisingumo, gali sukurti pragarą jau šiame pasaulyje.

Šią mintį kitais žodžiais yra išsakęs mąstytojas Gilbertas Kitas Čestertonas (Gilbert Keith Chesterton). Pasak jo, pasaulyje žalą daro laisvėn ištrūkusios žmonių ydos. Tačiau dar didesnę žalą daro išprotėjusios dorybės. Jos tampa išprotėjusiomis, kai siekiama bet kokia kaina puoselėti vieną dorybę ar vertybę, ignoruojant visas kitas. Lietuvoje tiek smurtas prieš vaikus, tiek vaikų nepriežiūra yra rimtos ir neatidėliotinai spręstinos problemos. Ir atrodo, kad jokia kaina nėra per didelė, siekiant užtikrinti vaikų gerovę bei saugumą. Tačiau nereikia turėti iliuzijos, kad dėl gero tikslo atsisakę protingumo ir teisingumo, mes jį pasieksime. Protingumo ir teisingumo nepaisymas gali duoti trumpalaikį efektą. Tačiau ilgainiui jis padarys daug didesnės žalos ir atsigręš tiek prieš šeimas, tiek prieš vaikus. Pralaimėję būsime mes visi, o labiausiai – vaikai.

Baigiamasis jaunimo „Alfa“ kurso vakaras

Klebonas kun. Gintaras Urbštas (kairėje) negailėjo patarimų, kaip nugyventi likusį gyvenimą pilnavertiškai

Sausio 22-osios popietę jaunieji garliaviečiai kartu su savo tėveliais susirinko į baigiamąjį šventinį „Alfa“ kurso vakarą. Kaip ir kasmet šis „Alfa“ susitikimas prasidėjo šlovinimo giesmėmis. Svečiai susidomėję klausė klebono kun. Gintaro Urbšto patarimų, kaip nugyventi likusį gyvenimą pilnavertiškai. Daug šypsenų ir plojimų sukėlė nuotaikingas šiam vakarui sukurtas filmukas iš įsimintiniausių „Alfa“ kurso akimirkų. Dalyviai pasidalijo savo patyrimu mokymų metu. Po apdovanojimų, padėkų ir katalikiško šokio mokymų visi skubėjo į šv. Mišias. Dėkojome Viešpačiui už pirmąjį kartą Garliavoje įvykusį jaunimo „Alfa“ kursą, už atvertas širdeles Dievo artumo link. Tikimės, kad ši šviesi kelionė tęsis ir toliau! Telaimina Dievas „Alfa“ kursą baigusius jaunuolius, jų tėvelius, mokymus vedusius svečius bei visus prisidėjusius prie to, kad šis kursas įvyktų!

Kolegijas padarykime universitetų padaliniais

Prof. dr. Antanas KIVERIS,

Lietuvos edukologijos universiteto Tarybos narys, alumnas

Spaudoje ir visuomenės diskusijose vis plačiau reiškiama nuomonė, kad Lietuvos aukštojo mokslo reforma galėtų būti vykdoma Suomijos pavyzdžiu. Tai neturėtų stebinti, nes dar Nepriklausomos Lietuvos pirmąjį švietimo reformos projektą 1919 metais parengė suomių ir lietuvių tautosakininkas, filosofas, istorikas, Helsinkio universiteto profesorius Augustas Robertas Niemis. Akivaizdu, kad Suomija savo geografine padėtimi, gyventojų skaičiumi, bendrojo vidaus produkto apimtimi gali turėti tam tikrų sąsajų su analogiškais Lietuvos parametrais. Tai įžvelgiama ir abiejų kraštų aukštojo mokslo sistemose. Tačiau Lietuvoje, 2000 metais suformavus binarinę universitetų ir kolegijų mokslo ir studijų struktūrą, aukštasis mokslas tapo suskaldytas tiek aukštojo mokslo metodologinio požiūrio bei prasminių ugdymo dalykų suvokimu (kai kur nebeliko net to suvokimo užuomazgų), tiek valdymo požiūriu (kolegijas steigia Vyriausybė, universitetus – Seimas), tiek studijų programų (jų net daugiau kaip1800) ir jų kokybės, tiek akademinio personalo veiklos požiūriu, kuomet kolegijoje mokslinis darbas nėra privalomas, kai kolegijos neturi teisės teikti pedagoginių vardų, arba kai kolegijos absolventas neturi galimybės tęsti studijų universiteto magistrantūroje.

Lietuvių patarlės Lietuvos moksleivių piešiniuose, o jų angliški atitikmenys – britų vaikų iliustracijose

Vilniaus universitete surengtas VU dėstytojos Rasos Bačiulienės knygos vaikams „Kol gyveni, tol ir mokaisi. Live and Learn“ (išleido VšĮ „Pamėginčius“) pristatymas. Į jį atėjusieji susipažino su piešinių parodoje eksponuojamais mokinių piešiniais, galėjo įsigyti knygą.

Leidinį sudaro lietuvių ir anglų patarlės, kurias iliustravo moksleiviai iš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos. Kiekvienos patarlės reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais. Iliustruotas žodynas puikiai tinka ne tik mokantis gražiai kalbėti lietuviškai, bet ir norintiems tobulinti anglų kalbos žinias.

Šis leidinys yra tarptautinio patarlių projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi. Live and Learn“ – vaisius. Vilniaus universitetas kartu su Vakarų Anglijos universitetu (University of West of England) į projektą įtraukė ir moksleivius iš penkių mokyklų Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Lietuvos moksleiviai piešė lietuviškas patarles, o jų angliškus atitikmenis iliustravo britų vaikai.

Marijampolės dekanate – religinės poezijos skaitovų konkursas

Sausio 27 dieną Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje vyko Vilkaviškio vyskupijos Marijampolės dekanato Religinės poezijos skaitymo konkursas, kuriame dalyvavo 16 skaitovų iš įvairių dekanate esančių mokyklų. Mokinius ruošė tikybos, o kai kuriuos – ir lietuvių kalbos mokytojai.

„Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje dalyviai buvo priimti jaukiai ir šiltai, mokyklos tikybos mokytoja Rūta Tamašauskienė pasirūpino, kad visi pasijustų laukiami. Po maldos, kuriai pakvietė konkurso iniciatorė Marijampolės dekanato metodinio centro vadovė Jolita Karpavičienė, sveikinimo žodžiu renginį pradėjo mokyklos direktorius Jonas Kukukas. Jis pasidžiaugė tokio pobūdžio konkursu, padrąsino dalyvius nesibaiminti, o šios mokyklos mokiniai pagrojo keletą kūrinių: 8 klasės mokinė, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė Agnė grojo pianinu, o kūrinį iš miuziklo „Paryžiaus katedra“ smuiku griežė 7c klasės mokinys Airidas. Jų muzikos mokytoja – Irena Mečkauskaitė.

Ministrė susitiko su geriausiai Nacionalinį diktantą parašiusiais mokiniais iš užsienio

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ministerijoje susitiko su Nacionaliniame diktanto konkurse lituanistinių mokyklų ir lietuviškų bendrojo ugdymo mokyklų užsienyje mokiniais.

Ministrė kiekvienam mokiniui įteikė po elektroninę skaityklę, kurioje įrašyti įvairūs lietuviški grožinės literatūros kūriniai. Apdovanodama mokinius, ministrė linkėjo sėkmės mokantis lietuvių kalbos, pakvietė rašyti Nacionalinį diktantą ir šiais metais.

Susitikime mokiniai pasakojo apie mokyklas, kuriose jie mokosi, dalijosi savo įspūdžiais lankantis Lietuvoje,  kai kurie pasakojo apie planus grįžti studijuoti į Lietuvą.

Nacionalinį diktantą geriausiai parašė: Ramunė Raziūnaitė iš Rygos lietuvių vidurinės mokyklos (mokytoja Jolanta Nagle), Ugnė Ališauskaitė iš Briuselio II Europos mokyklos (mokytoja – Rasa Pivorytė), Rūta Razmaitė iš Korko (Airija) lituanistinės mokyklos „Banga“ (mokytoja – Inga Lukšienė), Renata Mačiulytė iš Kaliningrado sekmadieninės lituanistinės mokyklos (mokytoja – Laima Meščiariakova). Susitikime su Švietimo ir mokslo ministre dalyvavo lietuviai iš Venesuelos Gabriela Liesinskaitė ir Alesandro Liesinskas, kurie vieneriems metams atvyko į Vilniaus lietuvių namus mokytis lietuvių kalbos.

Vilniaus mokyklose – Kazio Bradūno atminimo pamoka

Sostinės meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Vilniaus mokyklas ir pakvietė vasario 10 dieną surengti Kazio Bradūno pamoką, skirtą šiai iškiliai asmenybei pagerbti ir prisiminti.

„Sostinės Taryba 2017-uosius paskelbė poeto Kazio Bradūno metais. Patį pirmąjį savo poezijos rinkinį – „Vilniaus varpus“ – kūrėjas paskyrė Vilniui. Kviečiu poeto Kazio Bradūno 100-ojo gimtadienio išvakarėse, vasario 10 dieną, visose Vilniaus mokyklose surengti jam skirtą pamoką ir taip pagerbti šios iškilios asmenybės atminimą“, – kvietė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vilniuje K. Bradūnas gyveno studijų metais, čia telkė jaunuosius lietuvių rašytojus – būsimus „žemininkų“ kartos menininkus. Po Antrojo pasaulinio karo gyvendamas ir rašydamas išeivijoje, K. Bradūnas savo poezija įkvėpė okupuotoje Lietuvoje kuriančius poetus – Justiną Marcinkevičių, Marcelijų Martinaitį, Juditą Vaičiūnaitę, Sigitą Gedą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, K. Bradūnas grįžo gyventi į Vilnių ir įsiliejo į sostinės kultūrinį gyvenimą.