Popiežius apie paauglių auklėjimo šeimoje aktualijas

Mindaugas Buika

Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su jį aplankiusiais Ukrainos vaikais ir jų auklėtojais

Pradėdamas Laterano Šv. Jono katedroje vykusią kasmetinę Romos vyskupijos pastoracinę konferenciją, kurios tema šiemet buvo „Nepalikite jų vienų! Pagalba tėvams, auginantiems paauglius vaikus“ popiežius Pranciškus savo pranešime gana išsamiai aptarė šiuolaikinę jaunimo auklėjimo šeimoje problematiką susiformavusios miesto kultūros sąlygomis. Kalbėdamas birželio 20 dieną jis akcentavo tokias problemas, kaip dvasinių šaknų praradimą sekuliarizuotoje visuomenėje, išmintingą jaunų žmonių savarankiškumo ir iniciatyvumo siekių palaikymą. Buvo pabrėžtas šeimos tėvų „amžinos jaunystės“ troškimo ir lenktyniavimo su vaikais pavojus,  santūrumo, taupumo, solidarumo vertybių, kaip atsvaros įsivyravusiam vartotojiškumo, kuo didesnio daiktų kaupimo ir turėjimo „kultui“, diegimas. Šventasis Tėvas sakė, jog yra svarbu, kad ugdymo procese būtų išvengta abstrakcijų ir formalizmo, kad dėmesys būtų sutelktas į sveiką, stimuliuojantį ir malda paremtą tikrovės bei galimybių supratimą.

Prasminga ateitininkų kelionė

Grupė šilališkių su vyskupais Linu Vodopjanovu ir Arūnu Poniškaičiu

Birželio 23-25 dienomis vykusios Lietuvos jaunimo dienos buvo išskirtinės – pirmą kartą surengta atskira diena studentams ir jau baigusiems studijas jaunuoliams nuo 18 metų. Paskutiniąją dieną visi dalyvavo Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijoje. Spausdiname šilališkių ateitininkų įspūdžius.

Mes, Kaltinėnų ir Šilalės ateitininkai, išsiruošėme į Lietuvos jaunimo dienas (LJD). Už tai, kad galėjome nuvykti į tikėjimo šventę, kurios tema – „Tiesa padarys jus laisvus“, esame labai dėkingi Šilalės rajono savivaldybei. Palaiminti Kaltinėnų klebono, Šilalės dekano kun. Narsučio Petriko, išvykome ne tik į LJD, bet ir į arkiv. Teofiliaus Matulionio beatifikaciją – paskelbimą palaimintuoju.

Nors pirmoji diena buvo skirta studentams, bet mielai priėmė ir mus. Šiose Lietuvos jaunimo dienose pirmą kartą buvo surengta atskira diena studentams ir jau baigusiems studijas jaunuoliams nuo 18 metų. Šventė prasidėjo šaunia vakarone, kuri išjudino pačius apatiškiausius. Po akademinės dienos atidarymo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kieme, auditorijose ir Visų Šventųjų bažnyčios parapijos salėje vyko teminiai užsiėmimai. Vėliau prasidėjo koncertas, po kurio išsirikiavę eisenai dalyviai ėjo į Šv. Kazimiero bažnyčią. Čia nuo 21 val. vyko maldos ir šlovinimo vakaras, jo metu giedojo LJD choras. Pirmąją vakaro dalį vainikavo adoracija ir malda, dėkojant už pasaulio sukūrimą ir prašant padėti atrasti pašaukimą. Šis vakaras labiausiai palietė širdis, visiems labai patiko, kai kurie net apsiverkė. Kai dalinomės įspūdžiais, paaiškėjo, kad daugumai labiausiai įsiminė šlovinimas. Daugelis tikisi dar kada nors pakliūti į tokį galingą šlovinimą ir adoraciją.

Lipniūniečiai džiaugėsi dienos stovykla „Smagu kartu“

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos mokiniai Kryžių kalne

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazija rūpinasi savo mokiniais net ir prasidėjus vasaros atostogoms. 50 1–5 klasių mokinių birželio pradžioje dalyvavo dienos stovykloje „Smagu kartu“. Buvo organizuotos dvi pamainos (po 5 darbo dienas), kuriose dalyvavo po 25 mokinius.

Alfonso Lipniūno progimnazija yra katalikiškos krypties mokykla, labai didelį dėmesį skirianti katalikiškoms vertybėms ugdyti, užtikrinti mokinių saugumą, propaguoti ir puoselėti sveiką gyvenseną bei plėtoti gamtosauginę veiklą.

Prasidėjus vasaros atostogoms, jaunesnio mokyklinio amžiais mokiniai dažnai leidžia jas savo namų kiemuose, neturėdami rimtų ir naudingų užsiėmimų, nes tėveliai dažniausiai dirba, be to, daug mūsų progimnazijos mokinių tėvelių neturi materialinių galimybių išleisti savo vaikus į poilsio stovyklas prie jūros ar užsienyje.

Stovykla, kurioje esi svarbiausias

Danutė Valentukevičienė

Viešnagėje pas keramiką Džiugą Petraitį Rasos Budnikienės nuotrauka

„Norint išauginti vaiką, reikia viso kaimo“, – teigia dr. Onutė Grigaitė, birželio viduryje kartu su marcinkoniške Rasa Budnikiene ir Socialinės partnerystės centru iš Vilniaus surengusi vaikų vasaros stovyklą Marcinkonių kaimo vaikams.

„Idėja, kad reikia kažką padaryti dėl Marcinkonių vaikų, brendo seniai. Tai – pareigos ir asmeninės atsakomybės klausimas. Aš irgi jaučiuosi atsakinga už tuos vaikus ir jų ugdymą“, – pasakojo O. Grigaitė. Įgyvendinti svajonę padėjo atsitiktinis susitikimas su Socialinės partnerystės darbuotoja, kuri atvažiavo į Marcinkonis norėdama bendradarbiauti. „Pagalvojome, kad būtų gražu parašyti projektą Varėnos rajono savivaldybei socialinių įgūdžių stovyklai surengti. Ieškojome partnerių. Marcinkonių pagrindinė mokykla mielai sutiko bendradarbiauti. Socialinės partnerystės centras ir mokykla pasirašė sutartį, o Varėnos rajono savivaldybė finansavo projektą, skyrė 300 eurų. Iš pradžių sumanyta, kad stovykloje dalyvaus dešimt vaikų iš Vilniaus ir dešimt iš Marcinkonių, bet Varėnos savivaldybė galėjo finansuoti tik marcinkoniškių veiklas“, – pasakojo O. Grigaitė.

Misija Afrikoje – gyvenimas teologija

Kun. Eugenijus Markovas SJ – jėzuitas, Kauno jėzuitų gimnazijos kapelionas, baigęs filosofijos studijas Vokietijoje ir sugrįžęs po jų į Lietuvą, suprato, kad trokšta iššūkių, nuotykių ir mėginti įgyvendinti tikrą jėzuito pašaukimą. Taip jis atsidūrė Kenijoje ir ten trejus metus studijavo teologiją. Šia patirtimi jis dalinosi su šiųmečių Lietuvos jaunimo dienų dalyviais bei sutiko dar kartą prisiminti ir apmąstyti, kas yra tikras misionierius, teologinės studijos, Afrikos Bažnyčia bei šio žemyno kultūra.

Šiųmečių Lietuvos jaunimo dienų teminio užsiėmimo metu kalbėjote apie misijas Afrikoje ir džiaugsmą jose. Visgi žinau, kad pirminė gyvenimo ir buvimo priežastis buvo teologijos studijos Kenijoje. Papasakokite daugiau apie jas. Kuo skiriasi teologijos studijos ten ir čia? Kas yra teologija Afrikoje ir Vakarų pasaulyje?

Vaisingam tikėjimui reikia gyvo ryšio su Dievu

Mindaugas Jonušas

Lietuvoje praūžė Jaunimo dienos. Pirmą kartą vyko mūsų šalies atstovo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacija, į kurią susirinko daugiatūkstantinė minia. Gyvename ir vadinamės Marijos žemės žmonėmis, tačiau ką reiškia tikėjimas šių dienų jaunimui? Ko jis ieško ir ar autentiškas tikėjimas vis dar gyvas šiuolaikinio jauno žmogaus gyvenime? Apie tai mums pasakoja visuomenininkas Mindaugas JONUŠAS:

Pradėkime nuo pradžių – kaip gimė Jūsų tikėjimas?

Viskas prasidėjo nuo giliai tikinčios šeimos. Ten išmokau pirmiausia maldos, gyvenimo ir Dievo pažinimo. Kai mane Klaipėdoje krikštijo, nutiko įdomus sutapimas. Krikšto tėvai, įeidami į bažnyčią, tarpduryje sutiko tuometinį Telšių vyskupą Antaną Vaičių, kuriam nebeliko nieko kito, kaip palaiminti būsimą bažnyčios vaiką. Vėliau vieną ankstų sekmadienio rytą, niekam nesakius, kilo mintis nueiti į bažnyčią. Likus kelioms minutėms iki šv. Mišių, įgriuvau į zakristiją ir pasakiau, kad ir aš noriu būti prie altoriaus. Daugiau kaip dešimt metų praleidau altoriaus garbėje. Manau, kad tai ir užaugino tikėjimą, kuris ieško gyvojo Dievo.