Parapijos bendruomenė

Įsisiūbavus Atgimimui, susidarius sąlygoms atkurti demokratinės valstybės institucijas, prasidėjo ir Katalikų Bažnyčios institucijų atkūrimas, vienas po kito pradėti leisti "Katalikų pasaulis, "Caritas", "XXI amžius", įvyko atkuriamasis "Caritas" suvažiavimas, mokyklose pradėta dėstyti tikyba, svajota apie parapijos bendruomenės suvienijimą - į bažnyčias plūstelėjo minios žmonių. Nuo to laiko praėjo dvylika metų. Pasvarstykime, ar tos svajonės tapo kūnu. Toli nesiekiant, imkime savo parapiją, į kurios bažnyčią skubame sekmadieniais, paliekame kuklią auką, už gyvus ir mirusius artimuosius meldžiamės šv. Mišiose, dalyvaujame renginiuose.

Vilniaus Šv.arkangelo Rapolo bažnyčios parapijiečiai prie Kryžių kalno. Trečias iš kairės - klebonas kun. Valentinas Virvičius

"Būti kunigu yra Dievo dovana", - teigia jaunas Skaistgirio klebonas

"Pramigo šunelis, jo būdą šiandien pašiltinau, todėl sutingo amtelėti", - įsileisdamas į vidų linksmai kalbėjo Skaistgirio klebonas kun. Remigijus Katilius. Buvo sutemę, kai užsukau į kleboniją. Belstis durysna beveik neteko - netrukus jos atsivėrė.

Skaistgirio klebonas kun. Remigijus Katilius

Paberžė tebelaukia tėvo Stanislovo

Kelionė

Nors žiniasklaida skelbė, jog tėvas Stanislovas (kun.Algirdas Mykolas Dobrovolskis) grįžta į Paberžę, jis dar tebe-dirba Dotnuvoje. Ir 2001-ųjų lapkričio pabaigoje, kai lankė-mės Dotnuvoje, ten radome tėvą Stanislovą. Oras tą lapkričio 24-ąją kelionei buvo ypač nepalankus: drėgnas ankstyvą rytą, priešpiet ėmė keistis, pradėjo pastebimai šalti, o apie 12 valandą dienos pasidarė visai žvarbu. Didelė grupė Lietuvos universitetinės moterų asociacijos (LUMA) Kauno skyriaus narių specialiai nusamdytu autobusu atvyko į Dotnuvą pamatyti tėvo Stanislovo ir užduoti jam vieno itin svarbaus ir esminio klausimo: "Tai ką dabar mums, moterims, dvasiškas tėve, daryti?"

Tėvas Stanislovas

"Ką užsidirbu - tai jau mano"

Panevėžiečiams nereikia nurodinėti, iš kur gauti pelno. Mieste daug aludžių ir vaistinių. Tačiau, norint gauti kokią buitinę paslaugą, kartais surastam geradariui vos ne ranką tenka bučiuoti.
Nešiojamas reklaminis stovas su užrašu, kad teikiamos kirpėjo paslaugos visai šeimai, Ramygalos gatvėje prie namo, pažymėto 82-uoju numeriu, atsirado neseniai. Pasirodo, čia vyrai apkerpami litu pigiau nei kitoje eilinėje miesto kirpykloje. Naujosios kirpyklos savininkė Rūta Paulauskienė mielai sutiko papasakoti "XXI amžiaus" skaitytojams, kodėl ėmėsi kurti savo verslą.

Padirbėjusi Ispanijoje, panevėžietė Rūta Paulauskienė Ramygalos gatvės 82-ajame name atidarė savo kirpyklą

Praeitis yra praeitis

Sprendžiant iš Lietuvos prezidento V.Adamkaus vizito į Vašingtoną rezultatų, galime tikėtis, kad dalykai tarptautinėje plotmėje galbūt nekryps į pačią blogiausią pusę. Nepaisant deklaracijų, kurios, deja, vis dažniau reiškiamos tokiu tonu, lyg nubaidant įkyriai zyziančia musę, aiškiai juntame, kad laikas ribotas. Tas laikas nėra tinkamai naudojamas, jis senka, o politinė valia vis labiau skaidoma.
Kas gi vyksta Lietuvoje po praėjusių Seimo rinkimų? Pirmaisiais mėnesiais, kai buvo dirbtinai sulipdyta liberalų ir motininės partijos padalinio - socialliberalų "nuolatinės politikos" koalicija, apskritai nieko nevyko. Vyriausybės veikla buvo faktiškai paralyžiuota, ir visi tik laukė logiškos šio chaoso pabaigos - oficialių liberalų bei A.Paulausko grupuotės skyrybų ir natūralių naujų jungtuvių su motinine partija. Tai, kas vyksta dabar, galima pavadinti savotiška resovietizacija. Ne tik politine, bet ir moraline resovietizacija.