Atnaujintas 2002 m. gruodžio 13 d.
Nr.94
(1101)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Mums rašo
Atmintis
Visuomenė
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Prieš prekybą moterimis

Moterų globos skyriaus bendradarbė supažindino su kita šelterio veiklos sritimi. Daug moterų kreipiasi naktį, savaitgaliais. Iš priimamos pradžių visos – paauglės, nuo sutenerių pabėgusios prostitutės, sumuštos, vyrų išvytos moterys su vaikais. Ne visos gali pasilikti, bet iškart to negalima išsiaiškinti, nes moterys apimtos streso. Pernakvojusios ir nusiraminusios daugelis sugrįžta namo. Skyrius turi paaukotų drabužių, ieškančiąsias pagalbos aprengia, nes dažnai jos atbėga kaip stovi. Kitą dieną darbuotoja su jomis kalbasi, aiškinasi jų kilmę, nelaimės priežastis, ar gali joms padėti socialinė tarnyba. „Nė viena moteris nelieka gatvėje, ieškome, kokia įstaiga galėtų padėti“, - teigė skyriaus darbuotoja. Kambariuose apgyvendina po dvi, bet tai nėra visai paprasta, nes dažnai moterys būna skirtingo amžiaus, skirtingos jų praeities žaizdos. Jei moterys dirba ir gauna atlyginimą, iš jo apmokamas pragyvenimas šelteryje. Globos namuose gali gyventi apie mėnesį, per tą laiką ramiai ieškodamos buto, kurį susirasti Vokietijoje šiuo metu nėra sunku, sakė svečiams projekto bendradarbiai.
Aplankėme dar vieną kančios mažinimo įstaigą – taip pat su kavine sujungtą narkomanų konsultavimo centrą. Jo darbo metodai tarp mūsų sukėlė diskusijas. Kavinė (atskirai moterims ir vyrams, kurių yra daug daugiau) veikia nuo 11 iki 18 val. Darbuotojai keičia švirkštus, sudaro sąlygas „švariai“ vartoti narkotikus. Už minimalų mokestį čia galima pavalgyti, pernakvoti, išsiskalbti, gauti medicininę, socialinę, teisinę, psichologinę pagalbą. Anot centro darbuotojų, visos šios priemonės skirtos tam, kad padėtų įveikti priklausomybę nuo narkotikų. Bet specialiai tokio tikslo centras sau nekelia, reikalavimai klientams kuo mažiausi, labiau siekiama narkomanijos aukas (cituoju) „priimti tokias, kokios jos yra, įgyti jų pasitikėjimą, tiesiog padėti joms išgyventi; noras išsivaduoti iš narkotikų nėra priėmimo į centrą sąlyga“. Darbuotojai kalbina narkomanus taip pat ir gatvėje, dalija lapelius su pagalbos įstaigų informacija, kviečia į savo kavinę-konsultaciją.