Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Mums rašo
Atmintis
Visuomenė
Nuomonės
Lietuva

(atnaujinta)

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

24 puslapių trečiadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
16 puslapių penktadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
abiejų savaitės numerių - 14,80 Lt,
pensininkams ir invalidams - 13,80 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

Kardinolas J.Ratcingeris – naujasis Kardinolų kolegijos dekanas

Kardinolas Jozefas Ratcingeris

Popiežius Jonas Paulius II lapkričio 30 dieną patvirtino 75 metų vokiečio kardinolo Jozefo Ratcingerio, kuris vadovauja Tikėjimo doktrinos kongregacijai, išrinkimą naujuoju Kardinolų kolegijos dekanu. Šiuo metu Šventąją kolegiją sudaro 171 pasaulio kardinolas, iš kurių 114 yra jaunesni kaip 80 metų amžiaus ir gali dalyvauti naujojo Popiežiaus rinkimų konklavoje. Ligšiolinis Kolegijos seniūnas, buvęs Vyskupų kongregacijos prefektas afrikietis kardinolas Bernardinas Gantenas, kuris neseniai paminėjo savo 80-metį, paprašė Šventojo Tėvo atleisti iš dekano pareigų ir nusprendė sugrįžti į savo tėvynę Beniną.
Bažnyčios kanonų teisės kodekso 350-asis kanonas skelbia, kad Kardinolų kolegijos dekanas reziduoja Vatikane ir kaip „primus inter pares“ („pirmasis tarp lygių“) tarp kitų kardinolų, esant reikalui, vadovauja kai kurioms reikšmingoms bažnytinio gyvenimo ceremonijoms. Pavyzdžiui, apaštalinė konstitucija „Universi Dominici Gregis“ nurodo, kad, mirus Popiežiui, būtent Kardinolų kolegijos dekanas apie „sosto vakansiją“ informuoja kitus pasaulio kardinolus ir valstybių vadovus, taip pat vadovauja Popiežiaus laidotuvių liturgijai.

Paminėtos garbingos sukaktys

Mons. Vincentas Algirdas Pranckietis (viduryje), buvęs Jonavos klebonas kun. Vytautas Grigaravičius (kairėje) ir dabartinis kun. Sigitas Bitkauskas (dešinėje)

Gruodžio 8 dieną, sekmadienį, Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos bendruomenė per Sumą meldėsi ir kartu minėjo savo parapijos atkūrimo 80-ąsias metines. Šia proga šv. Mišias koncelebravo svečias - Kauno dekanas kun. Vytautas Grigaravičius, penkerius pastaruosius metus darbavęsis šioje parapijoje, klebonas kun. Sigitas Bitkauskas ir jubiliatas monsinjoras Vincentas Algirdas Pranckietis, kuris, beje, tądien paminėjo savo 80-metį. Kunigui, Jonavai minint 250 metų jubiliejų, buvo suteiktas Jonavos garbės piliečio vardas.
Garbingasis jubiliatas, sakydamas pamokslą, atkreipė dėmesį į tai, jog kasmet, švęsdama Advento liturgiją, Bažnyčia sudabartina šį mesijo laukimą; dalyvaudami ilgame pasirengime pirmajam Išganytojo atėjimui, tikintieji su ilgesiu laukia ir antrojo atėjimo. „Jauskime tai, ką Bažnyčia jaučia“, - sakė pamokslininkas, primindamas, jog šis antrasis Advento sekmadienis yra ypač reikšmingas, nes sutapo su visiems katalikams brangia Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo diena, taip pat ir su Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos atkūrimo 80-mečiu (parapija iki tol buvusi Skarulių Šv. Onos parapijos filija).
Jubiliatas, kuris savo 38-erius kunigiškos tarnystės metus paskyrė šios parapijos tikinčiųjų bendruomenei, sakė, jog ši parapija jaučianti ypatingą Švč. Mergelės Marijos globą. Anot jo, tik Dievo Motinos malonės ir užtarimo dėka Antrojo pasaulinio karo metais Jonavoje per bombardavimą išliko nesugriauta ši dviejų šimtų metų istoriją menanti mūrinė bažnyčia, projektuota architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus.

Bažnyčios ir visuomenė Lietuvoje

Iš kairės: Darius Liutikas, dr. Artūras Grichevičius, dr. Aldona Vasiliauskienė, habil. dr. prof. Alfonsas Motuzas

Gruodžio 2-3 dienomis Kaune vyko VDU Katalikų teologijos ir Humanitarinių mokslų fakultetų surengta konferencija „Bažnyčios ir visuomenė Lietuvoje“. Per dvi dienas perskaitytas 21 pranešimas, tyrinėta vyskupų J.Bialozoro (dr. V.Kamuntavičienė), J.Stroinovskio (prof. B.Genzelis) veikla. Nemaža dėmesio susilaukė Pranciškonų vienuolijos veikla, įsteigiant Švč. Mergelės Marijos bažnyčią bei gimnaziją Kretingoje (dr. A.Zulumskytė, M.A.Deffalt, J.Lipkienė). Klausytojai buvo supažindinti su kitų konfesijų - stačiatikių (dr. R.Laukaitytė), evangelikų (dr. A.Baublys), Rytų apeigų katalikų-bazilijonų (dr. A.Vasiliauskienė), Lietuvos latvių liuteronų (V.Akmenytė) veikla. Kalbėta apie neofitus (D.Vaznonis), katalikišką piligrimystę (D.Liutikas). Analizuota religinių vertybių hierarchija XIX amžiaus lenkiškoje, politinėje tradicijoje (A.Radzevičius), iškelta sekuliarizacijos, kaip visuotinės ir Bažnyčios istorijos, problema (dr. A.Grichevičius), Kauno bažnyčių lietuvėjimas 1918-1940 metais (I.Bučinskytė), kalbėta apie Bažnyčios įtaką savivaldybių kūrimuisi Lietuvoje 1918 metais (A.Lazauskienė).

Pagerbė kunigą

Kun. Ignas Plioraitis

Kun. Ignas Plioraitis, gyvenantis Kazlų Rūdoje, atšventė 70 metų jubiliejų. Jo pagerbimas prasidėjo šv.Mišiomis Kazlų Rūdos bažnyčioje. Į šią šventę atvyko nemažas būrys svečių, altorių apsupo net dvylika moksleivių. Šv.Mišias koncelebravo visi trys Kazlų Rūdos kunigai: klebonas Tadas Vallianas, vikaras Artūras Sederevičius ir pats jubiliatas. Pamokslą pasakė parapijos klebonas. Jis kalbėjo apie kunigo pašaukimo kilnumą ir svarbą, dėkojo Dievui už kunigą Igną, kaip dovaną šiai parapijai.
Pasibaigus šv.Mišioms, kun. I.Plioraitis susirinkusiesiems suteikė savo kunigiškąjį palaiminimą. Kunigą garbingo jubiliejaus proga sveikino parapijos adoruojančios mergaitės, Eucharistinio Jėzaus vienuolijos seserys, Bagotosios progimnazijos ir Kazlų Rūdos gimnazijos bendraklasiai, Sumos choras, parapijos moksleivių ansamblis su vadove Audrone, jubiliato giminės ir artimieji. Palinkėdamas ilgo amžiaus, Dievo palaimos ir sveikatos, Sumos choras jubiliatui pagiedojo „Ilgiausių metų“.
Pasibaigus tradiciniams sveikinimams, šventė tęsėsi prie vaišių stalo. Šventei vadovavęs kun. A.Sederevičius suteikė žodį ses. Joanai, kuri eilėmis pasveikino jubiliatą. Ji su vargonininke Audrone apžvelgė jo kunigišką veiklą. Ypač sunkus ir prasmingas jo veiklos etapas buvo Dzūkijos krašte, Kapčiamiestyje. Ten kun. I.Plioraitis dirbo sovietmečiu, kai mūsų tauta ir Bažnyčia kovojo už Tėvynės ir tikėjimo laisvę. Kapčiamiestyje kartu su jaunimu atstatinėjo saugumiečių nugriautus kryžius. Iš viso tuo metu kunigo Igno rūpesčiu vietoj nugriautų kryžių buvo atstatyta vienas koplytstulpis ir penkiolika kryžių. Atgaunant laisvę, 1989 metais, kun. I.Plioraitis pašventino dar dvylika kryžių ir mūrinę koplyčią su Nukryžiuotuoju jos viduje, kuri buvo pastatyta trims kunigams, kentėjusiems sovietų kalėjimuose, atminti: kun.Antanui Keblaičiui, kun. Stanislovui Šilokui ir kun. Juozui Zdebskiui.

Jau nebe juokai

Šiemetinė rinkimų kampanija daugelį piliečių visiškai išmušė iš vėžių. Ne tiek kandidatų į Prezidento postą ir savivaldybes gausa, kiek jų brukamu absurdu. Tiesa, vieni sako, kad nuo kandidatų žarstomų pažadų ir fantastiškų planų turi smagaus juoko, net kalėdiniai rūpesčiai nublanksta. Kiti gi saujomis ryja raminamuosius vaistus ir teigia, kad ir Kalėdų švenčių nesulauksią, nes per visą gyvenimą didesnių gražbylysčių nesąmonių nėra matę ar girdėję. Sunku su tuo nesutikti. Kaip pažymėjo politologas, Lietuvos teisės universiteto dėstytojas, Demokratinės politikos instituto ekspertas V.Laučius, trafaretinis ir politiškai neįpareigojantis kandidatų kalbėjimas yra įžeidžiantis rinkėjų apsisprendimo atžvilgiu. Neįmanoma teisingai rinktis, už ką balsuoti pakankamai aiškiai nesuvokus, kuo pretendentai į valstybės vadovo postą skiriasi vienas nuo kito, kuo ypatingos jų politinės programos.