XXI amžius

Pagerbta muziejininkė ir literatė

Anykščių koplyčioje neseniai iškilmingai buvo paminėtos pirmosios Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorės, literatės, bibliotekininkės Onos Seselskytės (1923-1970) 80-osios gimimo metinės. Prisiminimų popietėje atgijo šios kultūros veikėjos vaikystės, jaunystės akimirkos, studijų metai Vilniaus universitete, darbas muziejuje, Respublikinėje bibliotekoje Vilniuje, kūrybinė veikla. Pagerbtas jos atminimas Čekonių kaimo kapinėse, kur, šalia tėvelių, O. Seselskytė ilsisi daugiau kaip tris dešimtmečius. Anykščių muziejininkai jubiliejaus proga išleido antrąją O.Seselskytės parašytos vaizdelių iš A.Vienuolio vaikystės knygutės „Užuožerių Antanukas“ laidą (pirmą kartą knygelė išleista 1967 metais). Anykščių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Debeikių filialo darbuotojos Danutė Steponavičienė ir Ingrida Markus surengė parodą „Čekonių krašto dukra“, kurioje eksponuojama daugybė nuotraukų, asmeninių daiktų, kūrybos rankraščių, dovanotų bibliotekai O.Seselskytės sesers Palmiros Ivanavičienės.
Anykščių viešojoje bibliotekoje vykusiame seminare rajono bibliotekų darbuotojoms apie O. Seselskytę papasakojo muziejininkė Alma Ambraškaitė. Anykštėnės bibliotekininkės suvaidino vaizdelį iš A. Vienuolio-Žukausko vaikystės „Dainos nemiršta“, sukurtą O.Seselskytės. Atminties valandoje „Spinduliavusi kasdienybėje“ buvo prisiminta ir gražiai pagerbta muziejininkė, literatė, bibliotekininkė ir šiaip paprasta, kukli Čekonių kaimo dukra.
O.Seselskytės gabumus literatūrai pastebėjo Anykščių gimnazijoje jos auklėtojas rašytojas A.Vienuolis-Žukauskas. Jis ir paskatino merginą studijuoti Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijų metais ji su rašytoju susirašinėjo, atostogų metu susitikdavo Anykščiuose. Kai 1957 metais rašytojas mirė, buvo susirūpinta jo memorialinio muziejaus steigimu. O.Seselskytė, tuomet jau dirbusi Respublikinėje bibliotekoje (dabar Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka), pakviečiama į Anykščius muziejaus steigti ir jam vadovauti. Šio darbo muziejininkė ėmėsi su dideliu įkvėpimu: rinko eksponatus, prisiminimus, rengė A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus ekspoziciją, rūpinosi kitų anykštėnų rašytojų atminimo įamžinimu.
Bet tuometei rajono valdžiai veikli, išsilavinusi, savarankiška muziejaus direktorė neįtiko. Prasidėjo intrigos, psichologinis spaudimas, jos darbo menkinimas. Partiniai ir sovietiniai veikėjai nenorėjo suprasti muziejininkės darbo, pastangų, į viską jie žvelgė pro komunistinės visuomenės kūrėjų prizmę ir stengėsi J.Biliūną, A.Vienuolį-Žukauską padaryti ateistais, revoliucionieriais, o poetą ir vyskupą A.Baranauską visaip niekino, menkino. 1960 m. rugsėjo 7 d., vos teišdirbusi porą metų, muziejaus direktorė O.Seselskytė iš pareigų buvo atleista. Dėl to labai išgyveno. Grįžo į Vilnių ir likusius gyvenimo metus dirbo Nacionalinėje bibliotekoje. Vos sulaukusią 47 metų, ją palaužė sunki nepagydoma liga.
Amžinam poilsiui ji grįžo į gimtuosius Čekonis, atgulė kaimo kapinaitėse. Nebėra jau Čekonyse trobų, kur gimė, augo muziejininkė ir literatė - viską nušlavė melioracija. Tačiau gimtinės vieta pažymėta. Čia stovi paminklinis akmuo, auga berželiai, eglutės. Nuo kelio į jos gimtinę yra įrengta rodyklė. Sesers atminimu labai rūpinasi dažnai gimtinėn iš Šiaulių parvažiuojanti Palmira Ivanavičienė.

Vytautas BAGDONAS
Anykščiai