Atnaujintas 2003 m. kovo 12 d.
Nr.20
(1124)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Parodos
Švietimas
Žvilgsnis
Atmintis
Lietuvių spaudos puslapiuose
Pasaulis
Pozicija



PRIEDAI


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Darbas vienija kartas

Šiame numeryje:

Atsiskleidė sveikinimų paslaptis

Keletas pastabų apie Lietuvos fotografiją

„Žmogus yra vienas ir vieningas...“

Lietuvių pėdsakais Amerikoje

Keliavęs kartu su Lietuva

Gyveno Lietuvos valstybei

Aptarė „Švietimo gaires“

Mokymo procesas be tautinio ugdymo

Ar išliks lietuviškos mokyklos Lenkijoje?

Moldovos dienoraštis:

Įžūlus Europos vaikas nori saugiai gyventi

Ilgalaikės taikos palaikymas yra teisingumo darbas

Kovos su terorizmu moraliniai kriterijai

Prisiminė iškilųjį kraštietį

Pirmasis gimtadienis be poeto…

Pagerbta muziejininkė ir literatė

Nuėjęs į legendą

Kur yra pirmojo Lietuvos kariuomenės vado kapas?

Leonas Žuklys su žmona Marija prie paminklo Juozui Naujaliui Raudondvaryje 1994 m.

Skulptorius, Dailės instituto (dabar Dailės akademija) profesorius, buvęs Piešimo katedros vedėjas Leonas Žuklys kovo viduryje švęs aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Jis sukūrė daug skulptūrinių žymių žmonių portretų: Vinco Mykolaičio-Putino, Augusto Pronckaus, Kazio Ambrozaičio, Mykolo Marcinkevičiaus, Vinco Krėvės, taip pat portretinių bareljefų: Antano Strazdo, Justino Vienožinskio, Igno Domeikos, Antano Gudaičio, Zigmo Zinkevičiaus, figūrinių kamerinių skulptūrų: „Giedrios viltys“, „Duona“, „Taika“, „Taikioje žemėje“, „Žuvusiųjų prisiminimas“, paminklinių biustų: Adomo Hrebnickio Rojuje (Ignalinos r.), Zigmo Žemaičio (antkapis Vilniuje), Juozo Tatorio (antkapis Kaune). Prof. L.Žuklio dekoratyvinė skulptūra „Šeima“ (arch. G.Baravykas) puošia Vilniaus santuokų rūmų skverelį, „Motinystė“ (kartu su sūnumi Gediminu, arch. L.Markejevaitė) pastatyta Vilniaus Antakalnio klinikinės ligoninės kieme, susimąstęs Juozas Naujalis (arch. G.Baravykas) stovi buvusios gimtosios sodybos vietoje Raudondvaryje. Prof. L.Žukliui buvo patikėta sukurti popiežiui Jonui Pauliui II skirtą memorialinę lentą prie Aušros Vartų jo apsilankymo šioje šventovėje proga. Palaimintojo Jurgio Matulaičio bareljefas puošia Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrą; Kristaus galvos goreljefas yra Kauno arkivyskupijos kurijoje. Tai tik maža dalis šio skulptoriaus darbų. Su prof. L.Žukliu kalbėjomės jo dirbtuvėje Vilniuje.


Dailininkas 90-metį šventė namuose-muziejuje

Tapytoją profesorių Kazimierą Žoromskį garbingo 90 metų jubiliejaus proga pasveikino
Seimo narys Vytautas Landsbergis (dešinėje)

Tapytoją profesorių Kazimierą Žoromskį garbingo 90 metų jubiliejaus proga kovo 4-ąją pagerbė politikai, menininkai, mokslininkai, griežė Šv. Kristoforo orkestro muzikantai. Tapytojo name-muziejuje vykusiose iškilmėse K. Žoromskį pasveikino ir stiprios sveikatos palinkėjo premjeras Algirdas Brazauskas su žmona, kultūros ministrė Roma Dovydėnienė, užsienio reikalų viceministras Justas Vincas Paleckis, Seimo narys Vytautas Landsbergis, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Aleksanderis Romas, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Vaclovas Krutinis, garsūs dailininkai, Bajorų sąjungos nariai.
Buvo perskaityti prezidento Rolando Pakso, Seimo pirmininko Artūro Paulausko, Vilniaus mero Artūro Zuoko sveikinimai garbiajam dailininkui, savo brandžiausių darbų kolekciją padovanojusiam Lietuvai. Sostinės vadovai išreiškė viltį, kad pagaliau bus įteisintas K. Žoromskio muziejaus, kuriame eksponuojama tik nedidelė dalis iš dovanotosios kolekcijos, statusas.


Orkestras garsina savo šalį ir miestą

Panevėžio kamerinio orkestro meno
vadovas ir dirigentas
Vidmantas Kapučinskas

Dvyliktus metus grojantis Panevėžio kamerinis orkestras - profesionalus kolektyvas. Jo įkūrėjas, meno vadovas bei dirigentas - maestro Vidmantas Kapučinskas. Orkestro artistai - aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.

Orkestras išsikovojo pagarbą

Iš tarptautinio muzikos festivalio, kuris vyko Švedijos mieste Kristenštate, Panevėžio kamerinis orkestras parsivežė Didįjį prizą. Panevėžiečiai buvo pakviesti į Sardinijos saloje (Italija) surengtą pastoracinės muzikos festivalį. Kamerinis orkestras buvo įvertintas kaip geriausiai pasirodęs kolektyvas.
Orkestras yra įrašęs dvi audiokasetes Vilniaus radijui ir vieną kompaktinę plokštelę Švedijoje. Šioje šalyje kolektyvas rengiasi kartu su Vilniaus universiteto mišriu choru įrašyti kitą plokštelę.


Meilės tėvynei dainą kuria spalvomis

Tautodailininkas Mykolas Dirsė prie savo paveikslų

Utenos kraštotyros muziejuje veikia Panevėžyje gyvenančio tautodailininko Mykolo Dirsės tapybos darbų paroda. Jos autorius taip pasakoja apie save: „Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvau pasipriešinimo okupacijai dalyvių gretose. 1948 metais, „pasijauninęs“ gimimo metus, kad nebūčiau pašauktas į okupacinę armiją, įstojau į Kauno vidurinę mokyklą. Deja, ten su tapyba tik susipažinau. 1948 metais spalio mėnesį buvau suimtas už ryšį su partizanais ir įkalintas ilgiems metams“.
Lageriuose M.Dirsei teko sutikti ne vieną šviesų žmogų. Tarp jų buvo ir dailininkų – mokėsi iš jų. Beveik metus dirbo dailininkų brigadoje ir turėjo gaminti įvairiausias už sovietų valdžią agituojančias vaizdines propagandos priemones. Tačiau labiausiai M.Dirsė pamėgo tapybą.
Paleistas į laisvę 1955 metais, gyveno Magadane. Į Lietuvą grįžti galėjo tik 1957-aisiais. Apsigyveno Ukmergėje, o vėliau – Panevėžyje. Visą laiką tapė. Tekdavo kopijuoti religinius paveikslus bažnyčioms.


Kurti padeda saulė ir lietus

Dailininkas Kazys Kęstutis Šiaulytis akvareles
piešia gamtoje

Utenos dailės mokykloje, įsikūrusioje senuosiuose pašto rūmuose, veikia meno galerija „Rūsys“. Požemiuose, tarp akmeninių sienų, menančių Utenos miesto istoriją, kasmet vyksta įdomios parodos, supažindinančios uteniškius su profesionalių Lietuvos dailininkų darbais. Kūrybos ekspozicijos bei įdomūs susitikimai su kūrėjais ypač naudingi Dailės mokyklą lankantiems moksleiviams, galintiems betarpiškai bendrauti su menininkais, iš pirmų lūpų išgirsti visą tiesą apie kūrybos procesą ir subtilybes.
Šįkart „Rūsio“ galerija švyti gyvomis gamtos spalvomis, vilioja Vilniaus senamiesčio gatvelių romantika, ribuliuoja medžių šešėlių žaismu, senų parkų ūksme ir dangaus gilumu. Nepakartojamą gyvybės, esančios mumyse ir šalia mūsų, įspūdį perteikia Vilniuje gyvenančio dailininko Kazio Kęstučio Šiaulyčio akvarelės. Pagarbą šiai dailės šakai jam perteikė buvę dėstytojai, garsūs akvarelininkai E.Širkienė, V.Rimkus, V.Trušys, A.Visockis ir kt.


Vyskupai ragina eiti su vieninga Europa ir drąsiai pasitikti ateitį

Šv.Kazimiero, Lietuvos ir pasaulio lietuvių jaunimo globėjo, dieną Lietuvos vyskupai paragino visus šalies piliečius dalyvauti referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. (Kreipimosi tekstą publikavome praėjusio penktadienio numeryje.)
Ta proga surengtoje spaudos konferencijoje kardinolas A.J.Bačkis sakė, kad ganytojai jaučia moralinę pareigą pasisakyti už stojimą į Europos Sąjungą. Kreipimasis visų pirma skirtas tikintiesiems, tačiau vyskupams rūpi visų Lietuvos žmonių gerovė ir visos Europos tautų bendras gėris. Vyskupų nuomone, būsimas referendumas yra toks svarbus įvykis, kad niekam nevalia likti nuošalyje.
„Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo buvo siekiama pertvarkyti Lietuvos gyvenimą pagal principus, kurių laikosi Vakarų pasaulis. Tai ne tik demokratija, laisvos rinkos ekonominis modelis, bet taip pat ir pagarba žmogaus teisėms, socialinis teisingumas, solidarumas tarp tautų, sąžinės laisvė ir valdžios tarnavimas savo žmonėms. Taip jau gyvena daugelis Vakarų Europos kraštų, ir, ačiū Dievui, per trylika metų ir pas mus toli nueita į tą pusę: pasikeitė ir žmonių galvosena, ir įstatyminė bazė,“- sakė kardinolas. Jis mano, kad jau esame europiečiai, bet dar stovime ant Europos Sąjungos slenksčio – durys atsivėrusios ir atėjo laikas žengti paskutinį žingsnį, t.y sugrįžti į Europos tautų šeimą, kuriai priklausome nuo Mindaugo laikų. „Esame suaugę su krikščioniška Europa ir šiandien viešai sakome, kad norime joje būti“.


Signatarai ir signatarais pasivadinusieji

Joks gandas neatsiranda be priežasties. Pastaruoju metu kalbama ir rašoma, kad Kovo 11-osios Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo pasirašiusiems asmenims, save vadinantiems signatarais, būtų mokamos specialios pensijos, kurios pabrėžtų, kad jie yra nepaprastai tautai ir valstybei nusipelnęs politinis elitas, o ne kažkokie atsitiktiniai žmonės. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos negali jų tenkinti, nes jas gauna „signatarais“ nebuvę žmonės.
Esame įpratę signatarais vadinti tuos dvidešimt tautos atstovų, kurie 1918 m. vasario 16 d. pasirašė istorinį Lietuvos valstybės atkūrimo Aktą. Tie signatarai tautos yra gerbiami todėl, kad visą savo prasmingą gyvenimą yra dirbę lietuvybės labui, kovoję prieš carizmo priespaudą ir yra palikę ryškų pėdsaką tautos ir valstybės gyvenime.
Už didžiulius nuopelnus tautai būsimieji signatarai Vilniaus konferencijoje (1917 m. rugsėjo 18-22 d.) buvo išrinkti į Lietuvos Tarybą ir gavo įgaliojimus derėtis su vokiečių okupacine valdžia dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Garbė signatarams, kad, susiklosčius palankioms aplinkybėms, jie veikė ryžtingai ir vieningai, nors buvo skirtingų nuomonių dėl atkuriamos valstybės politinės ir ekonominės sistemos organizavimo.
Deklaravus Nepriklausomybę, laukė nepaprastai sunkus darbas vėl atkurti valstybę. O situacija buvo labiau nei sudėtinga. Karų siaubingai nualintas ir apiplėštas kraštas, laisvės kovos su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais, bolševikų revoliucijos idėjų plitimas, daugybė plėšikų ir diversantų, kvalifikuotų kadrų valstybei valdyti stoka, tuščias iždas, gamyba apmirusi, kraštas mažai raštingas ir t.t. Tenka tik stebėtis, kaip nepaprastai sunkiomis sąlygomis ir per istoriškai trumpą laiką pavyko Lietuvai tvirtai atsistoti ant kojų. Tai didelis kai kurių signatarų nuopelnas. Jų turtinga visuomeninės ir politinės veiklos patirtis, aukšta profesinė kvalifikacija, valstybinių problemų supratimas bei didžiulis asmeninis autoritetas ir buvo valstybės kūrimo sėkmės garantas.


Spektakliai scenoje ir užkulisiuose

"Nepriklausomi“ dienraščiai nepaliauja mėgautis aprašinėdami tariamos aiškiaregės Lenos Lolišvili nepaprastas galias, gydant vandeniu ir tualetiniu popieriumi, gyvenimą ir jos veiklos Lietuvoje istorijas. Pateikiamos netgi „dokumentų“, įrodančių šios „aiškiaregės“ nepaprastus sugebėjimus gydant beviltiškas ir mirtinas ligas, faksimilės. Pati stebukladarė skundžiasi, jog Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai, nepaisant A.Brazausko pareikšto pasitikėjimo, nesuteikia jai licencijos gydyti žmones. Esą taip ir pasakė: “Eik lauk, gruzine, niekas tavo paslaugų neprašo!“ Tiesa, pasigyrė, kad ją užtarė net du buvę sveikatos apsaugos ministrai: Jurgis Brėdikis ir Juozas Olekas. Matyt, todėl pastarojo karjera dabar kyla kaip ant mielių. Pats A.Brazauskas, priverstinai parašius prašymą apie atsistatydinimą „jaunesniųjų brolių“ socialliberalų deleguotam sveikatos apsaugos ministrui K.R.Dobrovolskiui, pasiūlė naujuoju sveikatos sergėtoju paskirti Socialdemokratų frakcijos Seime seniūną J.Oleką. Ta rokiruote buvo suvaidintas eilinis politinis spektaklis, atseit atsižvelgiama į prezidento R.Pakso reikalavimus reformuoti Ministrų kabinetą.


Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia

į piligrimų kelionę į Italiją

Piza

Per moksleivių pavasario atostogas, balandžio 12-19 dienomis.
Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Znojimas – Venecija – Roma – Vatikanas – Flerencija –
Piza – Viena – Vilnius.

Kelionės kaina - 579 Lt.

(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt. Registruojantis turėti kuponą, išspausdintą laikraštyje.)

Registracija iki kovo 20 dienos.

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.), 8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija