|
Atsiskleidė
sveikinimų paslaptis
|
Prieš penkiolika metų tokių sveikinimų
Lietuvos valstybės 70-mečio proga Juozas Kaminskas
išsiuntė kelioms dešimtis rajono žmonių
|
Išvydo muziejaus stende
Kasmet stebina vis gausesnis
naujamečių, kalėdinių atvirukų asortimentas. Knygynų darbuotojos
tvirtina, jog sveikinimų Vasario 16-ąja ar kitomis valstybės šventėmis
leidėjai nesiūlo. Gali pagrįstai kilti klausimas, kiek jie būtų
paklausūs, nes dabar žmonės dėl įvairių priežasčių laiškų bei
sveikinimų apskritai mažiau siuntinėja.Aišku, bet kokia proga
gautas sveikinimas visada nuteikia maloniai.
Sunku nutuokti, kaip jautėsi adresatai, 1988-aisiais vasario 16-osios
išvakarėse gavę sveikinimus Lietuvos valstybės atkūrimo 70-ųjų
metinių proga. Jų siuntėjas beveik penkiolika metų niekam nebuvo
žinomas.Tačiau praėjusiais metais, Vilkaviškio krašto muziejuje
atidarant parodą, skirtą Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos
30-mečiui, kai kurie svečiai viename stende atpažino atvirukus,
kokius jie buvo gavę, 1988-aisiais. Šie atvirukai muziejaus stende
atsirado tada, kai juos muziejui perdavė jų autorius vilkaviškietis
Juozas Kaminskas.
|
|
Meilės
tėvynei dainą kuria spalvomis
|
Tautodailininkas Mykolas
Dirsė prie savo paveikslų |
Utenos kraštotyros muziejuje veikia
Panevėžyje gyvenančio tautodailininko Mykolo Dirsės tapybos darbų
paroda. Jos autorius taip pasakoja apie save: Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą, buvau pasipriešinimo okupacijai dalyvių gretose.
1948 metais, pasijauninęs gimimo metus, kad nebūčiau pašauktas
į okupacinę armiją, įstojau į Kauno vidurinę mokyklą. Deja, ten
su tapyba tik susipažinau. 1948 metais spalio mėnesį buvau suimtas
už ryšį su partizanais ir įkalintas ilgiems metams.
Lageriuose M.Dirsei teko sutikti ne vieną šviesų žmogų. Tarp jų
buvo ir dailininkų mokėsi iš jų. Beveik metus dirbo dailininkų
brigadoje ir turėjo gaminti įvairiausias už sovietų valdžią agituojančias
vaizdines propagandos priemones. Tačiau labiausiai M.Dirsė pamėgo
tapybą.
Paleistas į laisvę 1955 metais, gyveno Magadane. Į Lietuvą grįžti
galėjo tik 1957-aisiais. Apsigyveno Ukmergėje, o vėliau Panevėžyje.
Visą laiką tapė. Tekdavo kopijuoti religinius paveikslus bažnyčioms.
|
|
Kurti
padeda saulė ir lietus
|
Dailininkas Kazys Kęstutis Šiaulytis akvareles
piešia gamtoje
|
Utenos dailės mokykloje, įsikūrusioje
senuosiuose pašto rūmuose, veikia meno galerija Rūsys. Požemiuose,
tarp akmeninių sienų, menančių Utenos miesto istoriją, kasmet vyksta
įdomios parodos, supažindinančios uteniškius su profesionalių Lietuvos
dailininkų darbais. Kūrybos ekspozicijos bei įdomūs susitikimai
su kūrėjais ypač naudingi Dailės mokyklą lankantiems moksleiviams,
galintiems betarpiškai bendrauti su menininkais, iš pirmų lūpų išgirsti
visą tiesą apie kūrybos procesą ir subtilybes.
Šįkart Rūsio galerija švyti gyvomis gamtos spalvomis, vilioja
Vilniaus senamiesčio gatvelių romantika, ribuliuoja medžių šešėlių
žaismu, senų parkų ūksme ir dangaus gilumu. Nepakartojamą gyvybės,
esančios mumyse ir šalia mūsų, įspūdį perteikia Vilniuje gyvenančio
dailininko Kazio Kęstučio Šiaulyčio akvarelės. Pagarbą šiai dailės
šakai jam perteikė buvę dėstytojai, garsūs akvarelininkai E.Širkienė,
V.Rimkus, V.Trušys, A.Visockis ir kt.
|
|