Moldovos
dienoraštis:
2. Tiesa ir meilė
Prasidėjo trečiasis tūkstantmetis.
Naujo gyvenimo šviesa įsižiebė žmonių širdyse, ir ji susijusi
su viltimi, kad bus įgyvendinti žmonių planai.
Iš kur ta nepaprasta, dangiška šviesa tokiu nelengvu metu? Taigi
ji yra mumyse ir mūsų štai kur atsakymas; ji mūsų jausmuose,
mintyse ir mūsų širdyse. Pasaulis pamažu keičiasi, todėl mes nedažnai
prisimename, o galbūt nenorime prisiminti kai kurių nežemiškų
savo pojūčių. Bet, nepaisant to, kiekvienas iš mūsų juos jaučiame,
tokius nepanašius ir skirtingus, ir tuo pačiu nepaprastus. Tai
gali būti atvirumo minutės, liūdesys, sielvartas, bet visų pirma
meilė. Tai iš tiesų nežemiškas jausmas, nuo jos sukasi galva,
dreba balsas ir skauda širdį. Meilė pats tyriausias ir švelniausias
dalykas, kokį tik gali patirti žmogus. Laimei, šito jausmo iš
žmogaus niekas negali atimti, nes tai šviesos dovana, daranti
žmones laimingus, pakylėjanti virš žemiškų dalykų.
Štai su kokiais neįtikėtinais jausmais pasaulis pasitinka savo
ateitį. Bet, aišku, ne visi nusiteikę taip nerūpestingai ir yra
tokie tvirti. Daug tautų ir šalių pajuto šių laikų šaltį, ne išimtis
ir Moldova. Dabar moldavų tauta ir Moldova, kaip valstybė, išgyvena
nelengvą dvasios išbandymų laikotarpį. Ramybės teikia tik tai,
kad panašūs dalykai Moldovoje atsitinka jau ne pirmą kartą. Buvo
metų, daug neramesnių už šituos. Ir tai analitikų reikalas nuodugniai
analizuoti, numatyti įvykių eigą.