Aptarė „Švietimo gaires“

Pirmasis Švietimo reformos dokumentas „Tautinė mokykla“ pasirodė 1989 metais, dar nepaskelbus Lietuvos Respublikos atkūrimo. Paskui buvo išleista daugiau dokumentų. Švietimo reforma įsibėgėjo. Tie, kurie tikėjosi greitai išvysti jos pabaigą, apsiriko. Jau visi įsitikinome, jog tai procesas, gana ilgas, daug ką apvylęs, nestokojantis klaidų ir nukrypimų nuo demokratijos normų, neretai pažeidžiantis vaikų ir jų tėvų teises.
Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus subūrė darbo grupę, į kurią įėjo žinomi mokslininkai: vyskupas Jonas Boruta, SJ, Žibartas Jackūnas, Meilė Lukšienė, Romas Pakalnis, Rimantas Sližys ir kiti, ir pavedė parengti Lietuvos švietimo plėtotės strategines nuostatas. Pavadintos „Švietimo gairėmis“, tos nuostatos pasirodė praėjusių metų pabaigoje. Tai gana solidi, turinti 174 puslapius knyga. Kol kas tik projektas. Raginama jį visuomenėje ir pedagogų kolektyvuose apsvarstyti. Tai ir buvo daroma. Darbo grupė gavo daug atsiliepimų ir pasiūlymų. Tačiau prašyti Seimo patvirtinimo dar nesiryžtama.
Vasario 6 dieną Vilniuje vyko švietimo bendruomenės suvažiavimas „Kokios švietimo strategijos reikia Lietuvos visuomenei?“ Suvažiavimo tikslai buvo aiškiai suformuluoti: sudaryti sąlygas visiems švietimo ateitimi suinteresuotiems žmonėms išsakyti savo nuomonę dėl pagrindinių švietimo tikslų ir esminių nuostatų; ieškoti sutarimo tarp skirtingų interesų grupių; atkreipti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į švietimo reikalus bei įvairių grupių suinteresuotumą ilgalaike švietimo strategija; pateikti valdžios institucijoms dokumentą, dėl kurio susitarė įvairios grupės.
Plenariniame posėdyje perskaityti keturi pranešimai: dr. Sigitas Balčiūnas, Šiaulių švietimo forumo pirmininkas, apžvelgė švietimo sistemos dalyvių partnerystės problemą, dr. Rimantas Vaitkus, Lietuvos švietimo strateginių nuostatų darbo grupės narys, pabrėžė Lietuvos švietimo strategijos reikšmę formuojant nacionalinę švietimo politiką, dr. Darius Kuolys, taip pat šios darbo grupės narys, apibendrino atsiųstas pastabas ir pasiūlymus, o dr. Arūnas Poviliūnas, suvažiavimo organizacinės grupės narys, pristatė darbo grupių temas, aptarė darbo grupių svarbiausius principus. Paskui buvo diskutuojama grupėse.
Keletą valandų intensyviai dirbo net septynios grupės, vadovaujamos ekspertų. Po to vėl įvyko plenarinis posėdis, kuriame pristatytos darbo grupių išvados, priimtas Švietimo bendruomenės suvažiavimo kreipimasis į Seimą ir Vyriausybę. Jame yra ir tokie žodžiai: „tolesni švietimo reformos žingsniai turi remtis ilgalaike švietimo strategija, dėl kurios susitartų parlamentinės partijos bei interesų grupės“.
Dėl įtemptos suvažiavimo dienotvarkės ne visi dalyviai ryžosi paprašyti žodžio. Akademikas prof. Zigmas Zinkevičius, buvęs švietimo ministras, į tribūną nesiveržė. Jis savo pastabas dėl „Švietimo gairių“ perdavė „XXI amžiaus“ redakcijai. Taigi šalia spausdiname prof. Z.Zinkevičiaus kalbą, nepasakytą švietimo bendruomenės suvažiavime.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2003 "XXI amžius"