XXI amžius

Ar išliks lietuviškos mokyklos Lenkijoje?

Kol Lenkijos valdžia nesuras sklypo lietuvių tautinės mažumos gimnazijos statybai Seinuose ir lėšų Punsko licėjaus priestatui statyti, Suvalkų apylinkių mokyklų, kuriose dalykai dėstomi lietuvių kalba, situacija ir toliau išliks labai problemiška.
Kaip sakė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys, mažos mokyklos, kuriose mokosi nedidelis moksleivių skaičius, Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, neturi veiklos perspektyvų, nes čia moksleiviai negauna visaverčio išsilavinimo. Tačiau kol nepriimti esminiai sprendimai dėl sklypo Seinų gimnazijai statyti ir Punsko licėjaus priestato statyboms, Lenkijos lietuvių mažųjų mokyklų padėtis lieka labai neaiški.
Kaip jau skelbta, lėšų taupymą pradėjusi Lenkijos valdžia skatina savivaldybes uždarinėti mažas mokyklas, tačiau Punske ir Seinuose gyvenantiems lietuviams tai kelia pavojų nutautėti.
Pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Irenos Gasperavičiūtės, lietuviškose Suvalkų vaivadijos mokyklose prasidėjo protesto akcijos, kuriose moksleiviai, jų tėvai ir mokytojai protestuoja prieš vietinės valdžios ketinimus uždaryti keturias mokyklas su lietuvių dėstomąja kalba. Lenkijos valdžia tokį savo sprendimą aiškina nepakankamu finansavimu. Pasak I.Gasperavičiūtės, lietuviškas mokyklas lanko 750 mokinių, todėl sunku suprasti ir yra labai blogai, jei valstybė, turinti daugiau kaip 40 mln. gyventojų, negali išlaikyti kelių lietuviškų mokyklėlių. I.Gasperavičiūtė ir Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas nusiuntė laišką Lenkijos premjerui L.Mileriui, kuriame pažymima, kad Europos integracijos laikotarpiu atsirado viltis, jog bus panaudoti mechanizmai, kurie leis lietuvių tautinei mažumai išsilaikyti, išsaugoti tautinę tapatybę, taigi ir mokyklas su dėstomąja lietuvių kalba. Taip pat pabrėžiama, jog pirmą kartą per 50 metų Lenkijos lietuviai tapo tokių dramatiškų įvykių liudytojais. Lenkijos lietuviai šio laiško kopiją atsiuntė ir Lietuvos vadovams.
Pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovų, prie mokyklų, kurias ketinama uždaryti, buvo iškeltos juodais kaspinais perrištos vėliavos. Moksleivių tėvai taip pat sudarė protesto komitetą, kuris pradėjo rinkti parašus prieš lietuviškų mokyklų uždarymo planus.
Punske, lietuviškiausiame Lenkijos valsčiuje, lietuviai sudaro 80 proc. gyventojų. Dėl lėšų stygiaus Punsko valsčiaus valdžia planuoja uždaryti penkias lietuvių mokyklas. Anot jos, šių metų biudžete trūksta maždaug 1,2 mln. zlotų, reikalingų joms išlaikyti. Punsko valsčiaus mokyklose šiais mokslo metais mokosi 582 mokiniai ir 93 ikimokyklinio amžiaus vaikai. Apskaičiuota, kad Punsko licėjaus, kuriame galėtų mokytis 150 moksleivių, statyba atsieitų 5 mln. zlotų.
Palenkės vaivadijos Seinų apskrityje veikia vienuolika pagrindinių mokyklų, dvi gimnazijos ir vienas licėjus. Šiose švietimo įstaigose mokosi beveik 750 lietuvių tautybės moksleivių.
Punsko lietuvių bendruomenės atstovai dar vasario pradžioje kreipėsi į Lenkijos švietimo ministeriją, prašydami peržiūrėti subsidijų paskirstymą. Anot jų, šiais metais valsčius švietimo reikalams iš valstybės biudžeto lėšų gavo 100 tūkst. zlotų mažiau nei pernai. Tuo tarpu Seinų valsčiaus švietimo įstaigoms valstybės asignavimai šiais metais sumažinti net 700 tūkst. zlotų.
Prezidentas R.Paksas prieš pirmąjį savo oficialų vizitą į Varšuvą susitiko su Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais. Taip pat ir su Lietuvos lenkų atstovais, kurie tradiciškai skundėsi dėl esą nepakankamo Lietuvos valdžios dėmesio lenkų mokykloms Lietuvoje. Gana keistai susidariusią situaciją dėl uždaromų lietuviškų mokyklų Lenkijoje komentavo Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas. Jis akcentavo, jog padėtis, kai ketinama uždaryti keletą lietuviškų mokyklų Lenkijoje, yra greičiau ne politinė, o sąlygota finansinių problemų Lenkijoje. Tarsi Lietuvoje tų problemų nebūtų. A.Medalinskas taip pat teigė, jog lietuviškų mokyklų likimas nėra didžiosios politikos dalykas, ir todėl „kažkas turi kokių neigiamų intencijų“.
Praėjusį penktadienį savo pirmojo vizito į Lenkiją metu Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas susitikimuose su oficialiais valstybės asmenimis išreiškė viltį, kad nė viena lietuviška mokykla Lenkijoje nebus uždaryta. Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnievskis patikino Lietuvos prezidentą, kad viskas bus padaryta, jog lietuviškos mokyklos Lenkijoje galėtų veikti, o premjeras Lešekas Mileris pažadėjo pertvarkyti šalies biudžetą taip, kad ir lietuviškos mokyklos Lenkijoje gautų reikiamą finansinę paramą. Jeigu viskas bus taip, kaip kalbėjo aukščiausieji Lenkijos valstybės pareigūnai, tada galima būtų manyti, jog grėsmė lietuviškoms mokykloms buvo tik laikina ir kilo tik dėl atskirų vietos valdžios pareigūnų kaltės.

XXI, Elta