Atnaujintas 2008 m. lapkričio 14 d.
Nr. 86
(1679)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Ar Švietimo
ir mokslo ministerijai
vadovaus globalistas
Gintaras Steponavičius?

Kunigo Alfonso
Sušinsko
gimtadieniui artėjant

Lietuvos Vyskupų
Konferencijos posėdis

Popiežius susitiko su naujaisiais ambasadoriais

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI priima
naujojo Taivano ambasadoriaus
Vango Lario Jujanio
skiriamuosius raštus

Sekuliarizuotos Lietuvos visuomenės pavojai

Tradiciniuose naujametiniuose susitikimuose su visu prie Šventojo Sosto akredituotu diplomatiniu korpusu, Popiežius apžvelgia politinę padėtį pasaulyje. Priimdamas atskiros šalies ambasadoriaus skiriamuosius raštus, jis ne tik aptaria tos valstybės ir Katalikų bažnyčios santykių būklę, bet ir išreiškia nuomonę dėl regiono religinio bei socialinio gyvenimo perspektyvų. Tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje plačiai aptartas popiežiaus Benedikto XVI kreipimasis į naująjį Lietuvos ambasadorių Vatikane Vytautą Ališauską, kai šis įteikė Šventajam Tėvui kredencinius dokumentus lapkričio 7 dienos audiencijoje.


Paminėta arkivyskupo 70 metų sukaktis

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ

Lapkričio 11 dieną iškilmingai aukojamomis šv. Mišiomis Kauno Arkikatedroje Bazilikoje arkivyskupijoje tarnaujantys dvasininkai, pašvęstojo gyvenimo nariai, bažnytinių institucijų darbuotojai, tikintieji dėkojo Viešpačiui už Kauno arkivyskupijos ganytoją arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių minėdami jo 70 metų amžiaus sukaktį.

Liturgijai vadovavo arkiv. S. Tamkevičius, koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, kiti arkivyskupijos dvasininkai.


Krizės „tramdymas“

Po rinkimų Lietuvoje daug kas apsivertė aukštyn kojom. Pasirodo, mes gyvename didžiausios krizės sąlygomis, į kurią mus įklampino Kirkilo vyriausybė, ilgai slėpusi informaciją apie sunkią padėtį. Tačiau naująją porinkiminę koaliciją sudariusių keturių partijų vadovai prieš televizijos ir foto kameras pozuoja linksmai nusiteikę, lyg krizės Lietuvoje nebūtų. Gal tai – pergalės džiaugsmas? Na, jei koks Uspaskich, pasiekęs pergalę rinkimuose ir radęs netvarką valstybės finansuose, džiaugtųsi, gal ir būtų suprantama. Bet kai džiaugiasi patriotai, vadinamieji dešinieji, neaiškus ir įtartinas tas jų džiaugsmas. Vis dėlto kaip paaiškinti koalicininkų džiaugsmingus, pasitenkinimu spindinčius veidus, kai teigiama, kad Lietuva atsidūrė didžiulėje krizėje? Gerai, kad jie imasi gelbėti Lietuvą. Koalicininkai turėtų prisiminti, kad gelbėja Lietuvos ekonomiką, gautą iš ekskomunistų valdžios, su kuria draugauja ne vienerius metus. Gal reikėtų tą „koalicinį“ džiaugsmą kiek sumažinti, ypač turint galvoje tai, kad imdamiesi „pašalinti“ krizės padarinius, koalicininkai rengiasi daug ką suversti ant vargšės tautos pečių.


Dėlionės ir klajonės

Petras KATINAS

Po Seimo rinkimų Lietuvoje Maskvos dienraštyje „Gazeta“ pasirodė šio laikraščio politikos apžvalgininko Vadimo Dubnovo straipsnis „Landsbergio sugrįžimas“. Straipsnis, nors neapsieina be tradicinių kaltinimų Lietuvai dėl antirusiškos politikos, vis dėlto įdomus. Štai kaip V. Dubnovas komentuoja dabartinę politinę situaciją Lietuvoje: „Triuškinantis dešiniųjų sugrįžimas po aštuonerių metų pertraukos – ne paprasta valdžios rotacija. Tai sugrįžimas, nors ir smarkiai nedeklaruojamas, bet pateikiamas kaip antrasis legendinio Sąjūdžio sugrįžimas. To Sąjūdžio, su kurio vėliavomis Lietuva ėjo į nepriklausomybę. Svarbu ne tas faktas, kad buvęs Sąjūdžio veikėjas Andrius Kubilius grįžta į premjero kėdę, o tai, kad grįžta pagrindinis tų metų simbolis – Vytautas Landsbergis. Nesvarbu, kad jis prieš penkerius metus atsisakė Tėvynės sąjungos pirmininko posto, bet jis liko Sąjūdžio idėjiniu lyderiu ir įkvėpėju. Argi gali būti geresnis to įrodymas nei jo skyrimas Lietuvos užsienio reikalų ministru? Žinoma, posūkis dešinėn po ilgo judėjimo kairėn – natūralus ir suprantamas. Dešiniųjų laimėjimas ne tiktai klausimas dėl Ignalinos atominės elektrinės, bet ir tradicinis nepasitikėjimas Rytais. Vaizdžiai kalbant, Ignalina ir Rytai ir buvo 1990 metų triumfo komponentai. Dabartinė nugalėtojų koalicija taip pat primena tuos laikus, kai dešinieji Sąjūdyje buvo kartu“.


Ar realizuota Sąjūdžio programa?

Bronislavas GENZELIS

Bronislavas Genzelis
Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka

Prabėgo du dešimtmečiai nuo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo. Peržvelgiau savo sakytos kalbos tekstą. Tada mums rūpėjo savos, demokratinės valstybės atkūrimas ir pilietinės visuomenės sukūrimas. Ar viskas susiklostė taip, kaip norėjosi? Lietuva yra laisva. Jos žemės nemindo okupantų batai.

Lietuva yra demokratinė valstybė. Deja, pasirodė, kad vien demokratinės šalies Konstitucija neišsprendžia visų problemų – pilietinė visuomenė ugdosi šimtmečiais. Per dvejus dvidešimtmečius nesugebėjome sukurti normalios politinės sistemos. Kuriami mitai. Vienas iš jų – tiek metų valdė „kairieji“. Kas tie kairieji? Adolfas Šleževičius, kurio viešpatavimo metais siautėjo „Vilniaus brigados“ ir panašūs nusikaltėlių susivienijimai, klestėjo EBSW, kai valstybinis, tai yra mūsų visų užgyventas kapitalas, plaukė į neaiškių asmenybių rankas? Gedimino Kirkilo vyriausybė, kurioje antru smuiku grojo Artūro Zuoko kompanija, nors pastarieji buvo tiek sąžiningi, kad nevaizdavo savęs kairiaisiais? Vyko rinkimai, nors jie ir nebuvo Zuokui palankūs, tačiau jo įtaka nesumažėjo. Taigi, rinkimai esmės nekeičia. Prieš rinkimus tiktai oligarchinės grupuotės persirikiuoja, sukuria naujus darinius. Ir Lietuvoje neaišku, kas yra kairieji, kas yra dešinieji.


Pas Viešpatį iškeliavo vyskupas

A†A vysk. Vladislovas Michelevičius (1924–1948–1986–2008)

2008 metų lapkričio 12 dieną, eidamas 85-tuosius metus, Kaune mirė vyskupas Vladislovas Michelevičius, Kauno arkivyskupijos augziliaras emeritas.

Vladislovas Michelevičius gimė 1924 m. birželio 8 d. Kačiūniškių kaime, Kauno apskrityje, gausioje Antano Michelevičiaus ir Joanos Zdanavičiūtės šeimoje. Kadangi mažojo Vlado tėvai savo žemės neturėjo, jie buvo pusininkai, nuomojantys žemę. Vėliau jiems pavyko įsigyti savo žemės Čičinų kaime, netoli Jonavos, todėl persikėlė ten gyventi su visa šeima. Čia būsimasis vyskupas praleido savo vaikystę. Pradžios mokyklą lankė Likiškių ir Rimkų kaimuose.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija