Atnaujintas 2009 m. sausio 2 d.
Nr. 1
(1693)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Nenoriu būti zombiu

Krikštas – priežastis,
minėjimas – pasekmė

Viskas prasidėjo
nuo Kalėdų 

Europos vyskupų bendradarbiavimas

Mindaugas BUIKA

Popežius Benediktas XVI su Europos
vyskupų konferencijų tarybos vadovais:
vicepirmininku kardinolu Josipu
Bozaničiumi, pirmininku kardinolu
Peteriu Erdu, vicepirmininku
kardinolu Žanu Pjeru Rikaru
ir buvusiu generaliniu sekretoriumi
Aldu Džordanu

Didėjantis Bažnyčios dėmesys žiniasklaidai

Pratęsiant 2008 metų bažnytinio gyvenimo apžvalgą, norisi plačiau apibūdinti Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE)  veiklą. Šios organizacijos, vienijančios 33 žemyno nacionalinius katalikų episkopatus, vadovai gruodžio 18 dieną dalyvavo Benedikto XVI audiencijoje. Šiuo metu CCEE pirmininkas yra Vengrijos primas Estergomo ir Budapešto arkivyskupas kardinolas Peteris Erdo, vicepirmininkai – Zagrebo (Kroatija) arkivyskupas kardinolas Josipas Bozaničius ir Bordo (Prancūzija) arkivyskupas Žanas Pjeras Rikaras. Sankt Galene (Šveicarija) įsikūrusiam nuolatiniam sekretoriatui vadovauja COMECE generalinis sekretorius portugalas kunigas Duarte da Kunja.


Popiežius apie taiką

Linksmų šventų Kalėdų! – lietuviškai
ir dar 63 kitomis pasaulio kalbomis
Kalėdų dienos vidudienį popiežius
Benediktas XVI sveikino tikinčiuosius
visame pasaulyje. Šventojo Tėvo
kalėdinius sveikinimus, kalbą ir
palaiminimą „Urbi et Orbi“ tiesiogiai
transliavo šešiasdešimties šalių
televizijos, taip pat ir Lietuvos.

Išganingosios Dievo malonės veikimas tepasiekia daugybę žmonių, kurie dar gyvena sutemose ir mirties šešėlyje (plg. Lk 1, 79).

„Dieviškoji Betliejaus šviesa tepasklinda Šventojoje Žemėje, kurios horizontas izraeliečiams ir palestiniečiams vėl aptemęs, tepasklinda Libane, Irake ir visuose Artimuosiuose Rytuose, – sakė Popiežius. – Tepadaro vaisingas pastangas tų, kurie nenusileidžia išsigimusiai susirėmimų ir smurto logikai, o renkasi dialogo ir derybų kelią, stengdamiesi sumažinti įtampą valstybių viduje ir rasti teisingus ir ilgalaikius sprendimus visą regioną slegiantiems konfliktams. Šitos atnaujinančios ir perkeičiančios šviesos trokšta Zimbabvės gyventojai Afrikoje, jau ilgai slegiami politinės ir socialinės krizės, kuri, deja, vis gilėja, taip pat moterys ir vyrai, gyvenantys Kongo Demokratinėje Respublikoje, ypač išvargintame Kivu regione, Sudano Darfure ir Somalyje, kurių nesibaigianti kančia yra nestabilumo ir taikos nebuvimo pasekmė. Šitos šviesos visų pirma laukia tų šalių ir visų sunkumus išgyvenančių šalių vaikai, kuriems turi būti grąžinta geresnės ateities viltis.


Vilniaus arkivyskupijoje

Šalčininkų dekanate

Bažnyčioje giedojo LMA choras

Klebonas kun. Domas Valančauskas
(centre) su svečiais iš Vilniaus

Dieveniškės – miestelis, nuo Šalčininkų nutolęs į pietryčius apie 20 km, esantis pačiame kraštiniame Lietuvos teritorijos pusiasalyje, iš trijų pusių apsuptas Baltarusijos. Ta apsuptis – viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios daugelis gyventojų nebekalba savo protėvių kalba, nebedainuoja lietuviškų dainų. Be to, čia dažnai lankosi iš artimo užsienio atvykstantys svečiai, agituoja tėvus vaikų neleisti į lietuviškas mokyklas, bando papirkinėti dovanomis. Švietimo ministru dirbant akademikui Zigmui Zinkevičiui, o Vilniaus apskrities viršininku Aliui Vidūnui, šiame krašte buvo įsteigta apie trisdešimt lietuviškų mokyklėlių. Dabar iš jų beliko vos pusė. Todėl ypač svarbus kiekvieno patriotiškai nusiteikusio žmogaus apsilankymas ten, kur dauguma Lietuvos pilietybę priėmusių žmonių nekalba valstybine kalba.


Išsipildymas, kuris neprarandamas

Brangūs broliai ir seserys!

Savo kasdienybėje dažnai laukiame visai paprastų dalykų – svečių, iš kiemo sugrįžtančio vaiko, darbo dienos pabaigos, į mažą užpustytą stotį atvykstančio traukinio... Laukimo išsipildymas visuomet nudžiugina, išvaduoja nuo dalelės nerimo ir abejonės. Koks tad didelis pasikeitimas turi įvykti mūsų širdyse sulaukus svarbiausio žmonijos istorijos išsipildymo, Išganytojo gimimo, kuris išlaisvina nuo grėsmės, kad liksime supančioti nuodėmių ir šio pasaulio laikinumo.


Saulėtekiai ar saulėlydžiai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Vis labiau įsibėgėjant naujojo Seimo ir Vyriausybės darbui, prisimenamos ir kadaise veikusios Saulėtekio bei Saulėlydžio komisijos. Gruodžio 22 dieną Seimas pritarė iniciatyvai sudaryti parlamentinę Saulėlydžio komisiją, skirtą šalies valdymo funkcijų tobulinimui. Kai kurie Seimo nariai ėmėsi iniciatyvos sukurti Saulėtekio komisiją, kuri turėtų rūpintis verslo sąlygų gerinimu. Bandymai riboti žurnalistų veiklą Seime yra apgailėtini. Smarkiai apribotas Seime akredituotų žurnalistų skaičius, sudaromos ir kitos kliūtys žurnalistų veiklai. Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė bandė įtraukti klausimą dėl žurnalistų darbo apribojimų panaikinimo į gruodžio 24 dieną vykusio Seimo valdybos posėdžio dienotvarkę, bet kol kas nuspręsta šio klausimo svarstymą atidėti, nes dar laukiama Etikos ir procedūrų komisijos išvadų. „Suprantame, kad Lietuva – ne Rusija, ne Baltarusija ir tokios sąlygos, kokios šiuo galioja žurnalistams Seime, tikrai nepriimtinos. Valdyboje esame deleguoti savo frakcijų, tad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), socialdemokratai, Liberalų sąjūdis inicijuos šio klausimo svarstymą kitame valdybos posėdyje“,– sakė I. Degutienė.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija