Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|

|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
MUS
REMIA
|

|
|
Solidarumas Konstantinopolio ganytojui
Mindaugas BUIKA
|
Popiežiškosios krikščionių
vienybės tarybos pirmininkas
kardinolas Valteris Kasperis
(dešinėje) sveikinasi su Stačiatikių
Bažnyčios vadovu Konstantinopolio
ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I
|
Nuopelnų krikščionių vienybei pripažinimas Stačiatikių Bažnyčios vadovas Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I šiomis dienomis švenčia 70 metų gyvenimo jubiliejų. (Pasaulinės Stačiatikių Bažnyčios, vienijančios 300 milijonų tikinčiųjų, dvasinis vadovas yra gimęs 1940 m. vasario 29 dieną. Šiemet vasaris turi tik 28 dienas, todėl su jubiliejumi patriarchas buvo sveikinamas vasario 28-ąją ir kovo 1-ąją.) Vatikane pirmasis patriarchą pasveikino Popiežiškosios krikščionių vienybe besirūpinančios tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis. Laiške su dėkingumu jis prisimena broliškus susitikimus, įvykusius per pastarąjį dešimtmetį, kuriais siekiama stiprinti katalikų ir stačiatikių bendrystę. Mūsų pokalbiai visada pasižymi draugiškumu, abipusiu pasitikėjimu ir nuoširdumu, o tai yra didi dovana ir ženklas pažangos santykiuose tarp mūsų Bažnyčių, nurodė kardinolas V. Kasperis. Jis išreiškė viltį, kad šis bendradarbiavimas, kaip ir patriarcho Baltramiejaus nepailstantis įsipareigojimas krikščionių vienybės siekiams, įgalins pateikti pasauliui mūsų tikėjimo į vieną Viešpatį Jėzų Kristų bendrą liudijimą.
|
|
Ekumeninio patriarcho atkirtis dialogo priešininkams
Mindaugas BUIKA
|
Konstantinopolio ekumeninis
patriarchas Baltramiejus I
susitinka su popiežiumi
Jonu Pauliumi II
|
Religinio geto pavojus Minint Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I gimimo 70-ąsias metines, ypatingas tarptautinis dėmesys skiriamas jo veiklai ir mokymui. Pirmąjį Gavėnios sekmadienį, vasario 21 dieną, visose patriarchato šventovėse buvo skaitomas enciklika įvardytas Baltramiejaus I laiškas, kuriame jis gynė stačiatikybės atvirumą kultūriniam ir ekumeniniam dialogui.
|
|
Atsinaujinantys energijos ištekliai branduolinės energetikos šešėlyje
Kęstutis PRANCKEVIČIUS
|
1983 metų pabaigoje pastatyta
Ignalinos atominė elektrinė
buvo viena galingiausių pasaulio
jėgainių, turinčių didžiausią
reaktorių
Autoriaus nuotrauka
|
Paskutinę praėjusių metų dieną Lietuvoje nustojo gausti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko turbinos. Dar 1983 m. gruodžio 31-osios rytmetį Drūkšių ežero pakrantėje pradėjusi veikti atominė jėgainė netrukus Gineso rekordų knygoje buvo įamžinta kaip galingiausia elektrinė pasaulyje. Taigi, prieš visiškai uždarant šį galingą monstrą, mūsų visuomenėje sulaukėme nedviprasmiškų vertinimų vieni apgailestavo, kad Lietuva tokiu būdu besąlygiškai praras regiono lyderio vaidmenį atominės energetikos srityje, kiti su viltimi laukia, kad bus peržiūrėta Nacionalinės energetikos strategija ir imtasi konkrečių veiksmų plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius.
|
|
Pagerbė valstybės veikėją
Mykolo Romerio universitete įamžintas Stasio Šilingo atminimas
Irena Tumavičiūtė
|
M. Romerio universiteto rektorius
prof. Alvydas Pumputis ir S. Šilingo
draugijos pirmininkė dailininkė
Birutė Matijošaitytė perkerpa
Stasio Šilingo auditorijos juostą
|
Vasario 11 dieną, minint Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Mykolo Romerio universiteto I-311 auditorijai buvo suteiktas valstybės ir visuomenės veikėjo Stasio Šilingo (18851962) vardas. S. Šilingo nuopelnus valstybei įvairiais aspektais priminė renginio organizatoriai ir svečiai. Renginį vedęs universiteto kancleris dr. Saulius Spurga kalbėjo apie tai, kad tragiškas Stasio Šilingo likimas simbolizuoja ir lietuvių tautos kelią.
|
|
Atnaujintose salėse plevena istorijos dvasia
Dr. Steponas Gečas,
Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas
|
Sutartį tarp VDKM ir Lietuvos šaulių
sąjungos pasirašo Muziejaus direktorius
plk. ltn. Gintautas Surgailis (dešinėje)
ir LŠS vadas Juozas Širvinskas
|
Vienam Kauno muziejui ypač pasisekė jis savo gimtadienį švenčia kartu su Lietuvos Nepriklausomybės diena. 1921 m. vasario 16 dieną buvusiame carinės kariuomenės Dono pėstininkų pulko manieže buvo atidaryta pirmojo Lietuvoje karo muziejaus ekspozicija. Pastačius naujus rūmus, 1936 metais šiai įstaigai suteiktas Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) vardas. Taigi, šiemet muziejininkai, švęsdami Vasario 16-osios akto paskelbimo 92-ąsias metines, paminėjo ir savo 89-ąjį gimtadienį. Prieš Antrąjį pasaulinį karą VDKM su istoriniu sodeliu tautos panteonu buvo Lietuvoje žinoma kultūros įstaiga, kėlusi pagarbą tautos istorijai, propagavusi patriotizmo dvasią. Didelis nuopelnas gausinant muziejaus fondus ir puoselėjant tautos kovų tradicijas, atliekant šviečiamąją veiklą tenka muziejaus kūrėjui ir ilgamečiui jo vadovui generolui Vladui Nagevičiui.
|
|
Antanas Kraujelis-Siaubūnas paskutinis veiklus Aukštaitijos partizanas
Dr. Aldona Kačerauskienė
|
Antanas Kraujelis-Pabaisa-
Siaubūnas 1953 metais
|
Kovo viduryje sueis 45-eri metai nuo Antano Kraujelio (1928 10 28 1965 03 17), paskutinio veiklaus Aukštaitijos partizano, mirties. Jau prasidėjo šiai sukakčiai paminėti skirti renginiai. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija (pirmininkas Seimo narys prof. Arimantas Dumčius) ir Seimo nario Edmundas Pupinis organizavo konferenciją, kuri įvyko Seime vasario 23 dieną.
|
|
Atgimimo akiračiai
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Netrukus minėsime 20-ąsias nepriklausomos valstybės atkūrimo metines. Tada, 1990 metų kovo 11 dieną, prasidėjo nepriklausomos valstybės atkūrimas. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis ir artimiausi jo bendražygiai apgynė valstybės pozicijas, nepasidavė skeptikų įtikinėjimams, kad nepriklausomybę atkurti dar anksti. Dabar, žvelgiant iš laiko perspektyvos, regime, kad tai buvo teisingas ir savalaikis sprendimas. Jau daugiau kaip prieš metus įsikūręs Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ), pasižymėjęs kaip stiprus pilietinis sąjūdis ir savo gretose suvienijęs įvairių pažiūrų žmones, šių metų vasario 16 dieną paskelbtame JDJ manifeste teigia: Mes, Antrosios Respublikos atkūrimo liudininkai ir dalyviai, prisimindami 1918 metų vasario 16 dienos įvykį ir jo iškiliausius žmones, tada pasirašiusius mūsų tautai ypač reikšmingą dokumentą, su gilia pagarba pasitinkame didžią Nepriklausomybės šventę. Tos taurios šventės fone labai nublanksta mūsų gyvenimo realybė, ypač ta, kuri susiformavo mūsų akyse po 1990 metų. Oligarchinio valstybės valdymo sukelta krizė ir jos įveikimo metodai duoda ženklą, kad mes galų gale įsakmiai paskelbtume: valdžia turi būti atskirta nuo verslo grupių, o jos atitrūkimas nuo tautos turi būti sustabdytas. Grupinių interesų diktatą būtina apriboti bendraisiais tautos, valstybės, visuomenės interesais. Nevalia gėdingai dangstytis, kad su panašiomis problemomis susiduria visas civilizuotas pasaulis. Tai išties teisingos įžvalgos.
|
|
|