Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Benediktas XVI – „naujosios evangelizacijos“ Popiežius

Mindaugas BUIKA

Į improvizuoto „Pagonių kiemo“ dalyvius prie Notre Dame katedros kreipėsi popiežius Benediktas XVI

Dievo paieškos klausimo konkretumas

Didžiosios savaitės išvakarėse (balandžio 16 dieną) popiežiui Benediktui XVI minint savo gyvenimo 84 metų sukaktį ir balandžio 19-ąją prisimenant pontifikato pradžią – kardinolo Jozefo Ratcingerio išrinkimo į Petro sostą šeštąsias metines, norisi pabrėžti jo mokymo ryškų evangelizavimo bruožą. Tuo labiau kad Didžiosios savaitės evangeliniuose įvykiuose minimas prie Jeruzalės šventyklos buvęs „pagonių kiemas“, pastaruoju metu reikšmingai nurodomas Šventojo Tėvo kalbose, raštuose ir naujosiose bažnytinėse iniciatyvose. Dabartinių „pagonių“ sugrąžinimo į tikėjimą skatinimui pernai buvo įkurta Popiežiškoji naujosios evangelizacijos taryba, o kitais metais šios temos svarstymui yra šaukiama Vyskupų Sinodo asamblėja.

Silpna kūnu, bet stipri dvasia

Bronius VERTELKA

Atidarant parodą kraštotyros muziejuje (iš kairės): Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius ir muziejaus direktorius Arūnas Astramskas

Panevėžio bendruomenė pažymėjo  kraštietės, rašytojos, mecenatės, Panevėžio miesto ir rajono garbės pilietės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150 metų jubiliejų. Paskutinėmis pavasario dienomis šiai sukakčiai paminėti vyko nemažai renginių.

Namas Šv. Zitos gatvėje, kuriame 1927–1943 metais gyveno kūrėja, šiandien atrodo nykiai. Išblėso čia veikusio rašytojos  memorialinio muziejaus, kuris net sovietiniais laikais sulaukdavo nemažai svečių, veikla. Iniciatyvos atkurti 1925 metais pastatytą namą  ėmėsi asociacija „Bitės namai“, kovo 29-ąją miesto Muzikiniame teatre surengusi labdaros koncertą, kuriame koncertavo Muzikinio teatro orkestras, choras, solistai Laima Česlauskaitė ir Algirdas Bagdonavičius. Antroji koncerto dalis vyko teatro vestibiulyje. Čia fortepijonu grojo Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivė Monika Daržinkevičiūtė  (mokytoja prof. Veronika Vitaitė), koncertavusi ne vienoje užsienio šalyje ir su geriausiais mūsų šalies meno kolektyvais. Koncertą baigė Šopeno, kurį itin mėgo rašytoja, kūriniu tos pačios mokyklos ketvirtokas Justas Maknickas (mokytojas doc. Aleksandras Jurgelionis). Labdaros koncerto metu buvo paaukoti 2572 litai.

Paminėtos Smolensko katastrofos metinės

Minėjimo dalyviai Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios šventoriuje

Balandžio 10 dieną Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios šventoriuje paminėtos pirmosios Smolensko tragedijos metinės. Renginys buvo suorganizuotas visuomenės veikėjo Žilvino Radavičiaus ir JTO Lietuvos asociacijos direktorės Jūratės Landsbergytės iniciatyva.  Minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Michal Mackevič, Kazimieras Uoka, asociacijos „Jaunimo verslo klubas“ atstovas Evaldas Damanauskas, smuikininkas Pijus Jonušas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos nariai, visuomenės veikėjai, kiti garbingi svečiai.

Nepriklausomybės laužo šviesa

Kauno „Nemuno“ vidurinės mokyklos mokinių grupė su savo mokytojais LR Seime prasmingai pabendravo su Seimo nariu Rytu Kupčinsku

Kauno „Nemuno“ vidurinė mokykla aktyviai dalyvauja mieste rengiamose mokinių pilietinio ugdymo programose. Nepriklausomybės pradžioje buvo organizuotas mokyklos bendruomenės susitikimas su garsia kovotoja už Bažnyčios ir Lietuvos laisvę Nijole Sadūnaite, su buvusiu legendinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktoriumi, Kauno arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkevičiumi, su tuomet leisto žurnalo „Katalikų pasaulis“ redaktoriumi kunigu Vaclovu Aliuliu, buvusiais Lietuvos partizanais  ir kitais Nepriklausomybės siekusiais žmonėmis.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Gavėnią įprasmino maldomis ir atgaila

Dekanas klebonas kan. Algis Genutis dėkoja Rekolekcijų vadovui svečiui Kvėdarnos klebonui kun. Juozui Rudžiui (centre). Kairėje – diakonas Justinas Palubinskas

ŠILALĖ. Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kunigai dekanas klebonas kan. bažn. t. dr. Algis Genutis ir kunigas vikaras relig. m. mgr. Vytautas Tamašauskas visą Gavėnią itin didelį dėmesį skyrė giliam ir sąmoningam Kristaus kančios suvokimo įprasminimui tikinčiųjų širdyse. Tiek šventadieniais, tiek ir eiliniais vakarais šv. Mišiose jų sakomose homilijose atsispindėdavo Gavėnios prasmė. Šventojo Rašto bei nūdienos gyvenimo pavyzdžiais kunigai kvietė Šilalės ir jų aptarnaujamų Tūbinių, Vaitimėnų parapijų tikinčiuosius Gavėnios meto maldoms, nusižeminimui, atgailai, kad paskui tyromis širdimis bei siela būtų galima švęsti didžiąją Šv. Velykų paslaptį.

Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Piligriminė kelionė

Nemakščių parapijos piligrimai Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje

Nemakščiai. Parapijos tikintieji aktyviai įsijungė į Dievo Gailestingumo metų apmąstymą. Spalio mėnesį Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės maldos grupės apsilankymas ir liudijimai mūsų bažnyčioje paskatino kleboną kun. Stasį Šlepavičių ieškoti galimybių savo parapijos žmonėms suorganizuoti kelionę į Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovę. Tuometinis šios maldos grupės apsilankymas buvo jų pirmoji ir sėkminga misija. Nuo šios iniciatyvos prasidėjo prasmingi įvykiai, kuriais galėjome prisiliesti prie Dievo Gailestingumo žinios.

Laisvės keliai ir keleliai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Didelei daliai piliečių išsvajota laisvė vis labiau apkarsta: mūsų nepriklausomoje valstybėje didėja išnaudojimas, brutalus energetikų reketas (mokesčiai už šildymą siekia net 600–900 litų per mėnesį. Tai tiesiog pasityčiojimas iš pensininkų ir mažiau uždirbančių žmonių, kurie yra priversti bristi į skolas arba skursti), auga bedarbystė, vis dažniau pažeidinėjamos žmogaus teisės. Laisvę apkartino ir vis didėjanti politinio olimpo kriminalizacija: į vertybes jau beveik nežiūrima – žvelgiama tik į siaurus komercinius interesus ir šešėlinius sandėrius. Tai įrodo ir naujausia politinė aktualija – Darbo partija jungiasi su Naująja sąjunga. Vieša paslaptis, kad Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas ir Naujosios sąjungos vadovas A. Paulauskas nuo seno susiję artimais saitais, tačiau atviras cinizmas, kad buvęs generalinis prokuroras taps už pavojingus nusikaltimus teisiamo Darbo partijos pirmininko pavaduotoju, atskleidžia tikrąją tiesą – daugeliui politikų neegzistuoja garbės sąvoka. Teisingas posakis: „lietuviškoje politikoje nėra jokios ideologijos – yra tik interesai“. Tad nuo plataus laisvės kelio pasukta į kreivus kelelius, kurie jau veda į šunkelius ir pelkynus.

Baltarusijos sostinėje įvykdytas teroro aktas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Prezidentas Aleksandras Lukašenka lankosi sprogimo vietoje

Balandžio 11 dieną Baltarusijos sostinėje Minske įvyko galingas teroro aktas, per kurį žuvo 12 žmonių, sužeista per 200, iš jų 157 gydomi ligoninėse, o likusieji išleisti ambulatoriniam gydymui į namus. Kai kurie ligoninėse gydomi žmonės yra sunkios būklės, jie gydomi reanimacijos skyriuose.  Balandžio 11 dieną apie 18 valandą vietos laiku metro stotyje „Oktiabrskaja“ nugriaudėjo galingas sprogimas. Ši metro stotis yra netoli prezidento Aleksandro Lukašenkos rezidencijos Minsko centre. Šioje rezidencijoje yra ir A. Lukašenkos kabinetas, čia dirba ir pagrindiniai jo patarėjai. Sprogmenys buvo įdėti į kelioninį krepšį ir palikti po suoliuku. Prie sprogmenų buvo pridėta varžtų, vinių bei dalimis susmulkintų automobilinių raktų. Sprogmenys buvo detonuoti nuotoliniu būdu – per radijo bangomis veikiantį siųstuvą. Po teroro akto pasklido gandas apie neva sprogusį keleivinį autobusą, bet netrukus paaiškėjo, kad tai netiesa.

Kur statysime Tautos namus

Vytautas Visockas

Gedimino kalnas pavojuje, Arkikatedros sienos trūkinėja, Valdovų rūmai neužbaigti, Lukiškių aikštė apleista, Tautos namai nepastatyti... Tai anaiptol ne visos bėdos, bet ir jų pakanka, kad skaudėtų širdį. Kodėl mes tokie nevykėliai? Nieko nesugebame pastatyti, pradėto – užbaigti? Stadioną tik iš trečio karto arba įveiksime, arba griausime. Ir už tai niekas nepasodintas, niekam nuo galvos nė plaukas nenukrito. Panašu į visuotinį sabotažą: juo blogiau, juo geriau. Mokame tik vogti. Milijonais. Vagiame taip, kad mūsų Temidė nieko blogo nemato, nes juk ji – užrištomis akimis. Žurnalistui, išdrįsusiam pasakyti tiesą apie generolą, ji pliekia iš peties, o Kėdainių kniaziui  paslaugiai leidžiama pabėgti į Maskvą, paskui grįžti, po to išvykti į Briuselį... Tokių pavyzdžių – tūkstančiai. Jie varo į neviltį.

Apie partinę saviveiklą

Saulius Stoma

Daug karčių žodžių pasakyta apie savivaldą Lietuvoje. Mūsų politinės sistemos ydingumas čia atsiskleidžia dar grubesnėmis formomis nei parlamentiniame lygmenyje. Tačiau tokio atstovaujamosios demokratijos nuosmukio, kokį matome po pastarųjų rinkimų, dar nėra buvę.

Nenoriu kartoti visiems žinomų bėdų, apie kurias ir pats jau rašiau. Tada aptariau ir būtinus pakeitimus. Tačiau dabartiniai vietos valdžios rinkimai, jau nedalyvaujant rinkėjams, verčia ieškoti papildomų vaistų.