Atmintis
Bernardas Brazdžionis Jonas Juškaitis
Laiškai 19822002 metais
(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88,
90,
92,
94,
2012 m. nr. 9,
13,
16,
17,
20,
22,
26)
|
Aptariamoje nuotraukoje (iš kairės)
sėdi: Danutė Brazytė-Bindokienė,
Bernardas Brazdžionis, Nijolė
Jankutė-Užubalienė, stovi Kazys
Bradūnas, Jonas Minelga, Anatolijus
Kairys, Julija Švabaitė-Gylienė,
Česlovas Grincevičius, Danutė
Lipčiūtė-Augienė, Apolinaras
Bagdonas, Alfonsas Šešplaukis-
Tyruolis, Stasė Petersonienė, Adolfas
Markelis.brazdzionis-braz6.jpg
|
1988, gegužės 28 d.
Malonus kolega,
dar tebegyvenam Maironio sukakties nuotaikomis, tai ir laišką rašau ant lapo su Maironio portretu, kuris man patinka.
Minėjimų, paskaitų, kitų programų progomis tenka
susitikti ne vien tiek, kiek pridedamoje fotografijoje matyti. Joje,
sakyčiau, daugiausia mano ideologijos žmonės. Yra Čikagoje ir kitaip
nusiteikusių, kurie norėtų vadintis liberalais, formaliai su jais
gal ir nesipykstame, bet ir didelio nuoširdumo nerodoma. Aš pats
asmeniškai, kiek atsimenu, artimų ir ne taip artimų draugų per savo
gyvenimą turėjau iš visų srovių rašto žmonių, pradedant asmenimis
meno draugijoje Šatrijoje, kuriai priklausė ir J. Grušas, ir J. Paukštelis,
ir J. Keliuotis, ir A. Vaičiulaitis, ir A. Tyruolis, ir baigiant
pačiais kairiaisiais, kaip Cvirka, Šimkus, Banaitis, ir nepriklausomas
Henrikas Radauskas. Su juo poezijos temomis daugiausia buvo galima
pasikalbėti, nes jis labiausiai buvo apsiskaitęs, jokia politika
tartum nesidomėjo, abiem patiko tie patys žymieji užsienio poetai,
dalinomės jų rinkiniais, Anna Achmatova, Borisas Pasternakas, Igoris
Severianinas buvo tarp mus dominančių autorių. Rekomendavau leidyklai
jo pirmą rinkinį Fontaną, paskui parašiau gerą recenziją, bet
publika jo nelepino per metus nupirko tik 7 egzempliorius. Kalbėjom
eiliuotais posmais. Turėjo sąmojaus, greit rado žodžiui rimą.
|