2013 m. sausio 11 d.    
Nr. 2
(2026)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17
, 20, 22, 26, 31, 36, 44)

B. Brazdžionio redaguoti leidiniai

„Lietuvių beletristikos antologija“
(1957), redaguota B. Brazdžionio
(antroji dalis 1965,
kartu su B. Babrausku).

Los Andžele Antano Skiriaus leidžiamą
žurnalą „Lietuvių dienos“ nuo 1955
iki 1972 metų redagavo B. Brazdžionis.

Didžiai nuoširdžiai gerbiamas,

kiek užtrukau atsiliepti, nes laukiau atidarant išeivijos dailininkų parodos.

Širdingiausias ačiū už laišką su šiltais žodžiais (žmona irgi prideda atviruką), už dvi knygas. Tokios visada skaitomos su dideliu dėmesiu, o kur linksma, kvatojausi.92 Bandžiau atspėti ir iš vardų – kas tokie? Manau, neapsirikau. Tik atleiskite dėl sūnaus Daliaus. Rašiau Darius, nes radijo bangomis, kai ūžė „maišytuvas“, tada nebuvo galima aiškiai išgirsti.

Jūsų išugdyti ne tiktai tie poetai. Skaitėme visi. Man buvo viena lietuvių literatūra,93 ir tikėjau, kad ateis laikas, kai visi skaldytojai galų gale prieis liepto galą. Ačiū Dievui, jau jo, atrodo, būsime kaip ir sulaukę. Paleidžiama iš kalėjimų (specfondų) visa išeivijos literatūra. Jei atvažiuosite į Lietuvą (p. E. Kungienė man sakė, kad kitų metų pavasarį žadate atvažiuoti), gal kokiame susitikime su Jumis ir man bus proga pasimatyti – atsinešiu autografui pirmos „Per pasaulį keliauja žmogus“ laidos egzempliorių, parodysiu, kaip nuo tų metų išsaugotas ir kaip įrištas. Daug poetų ir ne poetų skaitė. Iš kai kurių vos beatimdavau. Ir taip man „suskaitė“, kad reikėjo įrišti. O įrišti nelabai buvo kuo ir kur. Vilniuje nunešęs tokią knygą į vienintelę šiokią tokią rišyklą įrišti, galėjai ne tik jos negauti atgal, bet ir pats galvą įkišti.94

Kiek nusirito galvų, kiek knygų paleista dūmais per Petrašiūnų popieriaus fabriko kaminą. Raudonais dūmais, anot V. Kudirkos. O dabar… Šokinėja ir šaukia visi – gelbėkim, ką padarėm!

A. Zalatorius („G. krašte“ rasite jo interviu) man sakė, kad Amerikoj būdamas prisidėjęs knygų, anot jo, visą skrynią plukdyt į Lietuvą laivais, per daug nesitikėdamas, kad atplauks. Ir atplaukė, gal kokių penkių tik nerado. Prašiau A. Vaičiulaičio, parašiau Jums, K. Bradūnui, dar vienam kitam, jei turite galimybių, perduokite kam nors atvežti ar atsiųskite, kaip nurodžiau. Jos taip čia reikalingos. Jau iš A. Vaičiulaičio „P. pavasaris“ gal gavote? Prašiau, kad vežtųsi kartu. Jei „P. pav.“ pateko tarp tų jo knygų, kurios turėjo būti išsiųstos, tai gal dar ir nespėjo ateiti.

Parašykite, ar pasiekė mano Jums siųstas J. Aisčio „Katarsis“. Mat užrašiau dedikaciją ir kontoroj95, kur leidimus išduoda, buvau įspėtas: gali nenueiti“. Jei nenueis, siųsiu kitą. Bet gal ateis pažiūrėti, kaip išleista, kas sudėta, kas parašyta apie jį. Aš V. Kubiliaus straipsniu nusivyliau. Vis dėlto Aisčio poezijos išleidimas – įvykis, ir bent šiais laikais, kai visi kalba tiesą, tokių daiktų nereikėtų rašyti96. Tik man buvo graudoka, kai radau greta iš tiesų gražiai išlygintų ir ištobulintų nutaisytą ne vieną eilutę iš nepriklausomoj Lietuvoj išleistos „Poezijos“, kurią visą moku atmintinai. Na, kam jis, lyrikų lyrikas, lietuvišką žodį suskambinęs iki pasaulinio garso, palietė ir tas vietas, kur jau nė piršto nereikėjo prikišti…

E. Kungienei perdaviau savo eil. rink. „Anapus gaiso“, kad nuvežtų p. P. Visvydui. Ji sakėsi jo nepažįstanti, bet perduos Jums. Gal galėtumėte tarpininkauti? Vilniuje į mane kreipėsi viena vaistininkė97, ar neturiu tos knygos, nes išpirkta. Jos žodžiais, Visvydo brolis gyvena Kaune, o ji su Visvydais pažįstama, nori nusiųsti jam tą knygą. Progai pasitaikius, ir daviau p. Kungienei, nes vežant atkris leidimo, muito mokėjimo, siuntimo vargai.

Jums perduoti linkėjimų prašo mane poetė A. Puišytė. Mes su ja iš vieno krašto, J. Baltrušaičio kaimynai. Anksčiau paprašytas jai esu davęs Jūsų adresą. Dabar ji patekusi į nelaimes – turėjo rūpesčių dėl vyro ligos, tai nėra kada nė laiškų rašyti. „Lietuvių rašytojų“ dvitomį atsiųsime kartu su ja, nes ji taip pat norėtų Jums ką nors pasiųsti. Pirmą tomą siųsiu aš, antrą – ji, su autografais. Dalyvaujame skirtinguose tomuose, o šiemet abu tomai išeis ne iš karto. Antrasis gerokai vėliau. Susidarė tokia knygų leidybos padėtis, kad velkasi, maišosi visi leidiniai – nuo Švento Rašto iki knygelės kokio nors autoriaus, kuris dėl didelio rašto pats išėjęs iš krašto. Autobiografijų dvitomis turėjo pasirodyti pernai (leidžiamas jau dešimtmetį), o štai vienuoliktieji metai po paskutinės (1977) laidos rieda į pabaigą, ir tik pirmo tomo laužinį dalimis leidykla iš spaustuvės tegauna.

O biografijos kada rašytos?! Dabar būtų visai kita kalba. Smarkiai dar tada cenzūravo ir smaugė. Norėjau visai nedalyvauti, bet spiriamas piktas parašiau per savaitę ir padėjau paskutinės dienos datą. Dar viena knyga, pilna „baltų dėmių“… Dabar plevėsuoja visur trispalvės (nutarta trispalvę mūsų vėliavą, Tautos Himną, Vytį ir kitus simbolius sugrąžinti, laukiame tik viešo paskelbimo), rašytojai rašo drąsiai ir dalyvauja demonstracijose, o autobiografijos išeis… kaip Vanago „Sąvadas“. Painiojasi „sąvadaujantis“ velnio pirštas…

Dailininkų parodą mačiau. P. Gasparonio simpatiškos skulptūros ir Jūsų biustas išstatyti. Net jeigu susitikti netektų, būtume ir taip jau pasimatę. Radau ir keturis Ilonos Brazdžionienės-Kerr darbus. Iš Jūsų  eilėraščio citatos viename sprendžiu – ar ir dailininkė nebus iš Jūsų artimųjų?

Nors dalyvauja (po kelis darbus išstatę) nemažai garsenybių, bet pilną vaizdą sunku turėti, nes prie įėjimo į salę kabo tokia statistika: pristatomi 74 dailininkų darbai (dalis iš muziejaus rinkinių), į kvietimą dalyvauti atsiliepė 55 autoriai, nepasiekę adresato grįžo 49 laiškai, iš 63 nesulaukta žinios, 7 atsisakė. Kaip matote, galima iš to pasidaryti ir šiokias tokias išvadas. Žadama, jei bus naujų sulaukta, ekspozicija jais bus papildyta. Mėnesio gale nueisiu dar kartą – pasižiūrėti, kas naujo.

Mano sveikata pagerėjo. Nežinau, ar ilgam. Su tokia akmenlige Lietuvoje dabar kamuojasi kas dešimtas žmogus (kiti nė patys nežino, kol neištinka priepuolis ir neišaiškėja), o jeigu mūsų „rojus“ ir toliau taip klestės, tai po metų kitų, gydytojų prognoze, kamuosis kas trečias, o kas penktas – tai tikrų tikriausiai.

Taip įdomu darosi gyventi, eiti į žmonių didžiuosius sujudimus, į kuriuos niekas nevaro, taip norisi dirbti, o čia staiga ima ir pasiūlo – operuokis…98 Gal kaip nors išsisuksiu.

Džiugu matyti tiek daug nesugadinto, protingo, talentingo ir doro jaunimo, kurio neapkvailino už Stalino čebato aulą juodesni tamsybininkai. Dabar pasirodė… Kad ir kas atsitiktų, dėl to, anot J. Basanavičiaus, ir kapuose bus lengviau ilsėtis.

Kuo širdingiausiai sveikiname Jus ir ponią Aldoną. Ją esame matę vienoje atsiųstoje nuotraukoje, o dabar iš Alės Rūtos knygos teko pažinti ir arčiau.

Nuoširdžiai –
Jūsų J. Juškaitis
Vilnius, 1988.VIII.8.

92 Alės Rūtos knyga apie Brazdžionį „Margu rašto keliu“ (1987), perduota su tokiu įrašu: „Ką čia Alė Rūta rašo, /Gal tiesos tik pusė lašo, /Bet eiles kur pacitavo, /Nepridėjo nieko savo. Bern. Brazdžionis.

1988.7.27.“

93 1957 metais išėjo B. Brazdžionio redaguotos „Lietuvių beletristikos antologijos“ pirmoji dalis (išleido Lietuviškos knygos klubas Čikagoje). Joje su kūrybos pavyzdžiais įrašyti: Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Tatarė, Aleksandras Fromas Gužutis, Juozapas Silvestras Dovydaitis, Jonas Gerutis, Žemaitė, Vincas Pietaris, Žmona (Liudvika Didžiulienė), Vincas Kudirka, Bitė (Gabrielė Petkevičaitė), Ksaveras Vanagėlis, Pranas Mašiotas, Aišbė (Antanas Krikščiukaitis), Dėdė Atanazas, J. Gintautas (vysk. Justinas Staugaitis), Lazdynų Pelėda (1. Sofija Pšibiliauskienė, 2. Marija Lastauskienė), Jadvyga Juškytė, Vaižgantas, Meškuitis (Pranciškus Vasiliauskas), Dobilas (Julijonas Lindė), J. Uosis (Julijonas Jasienskis), Jonas Kmitas, Juozapas Albinas Herbačiauskas, Margalis (Juozapas Šnapštys), Šatrijos Ragana, Pranas Penkaitis, Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis, Konstantinas Jasiukaitis, Vincas Krėvė, A. K. Puida, Mykolas Vaitkus, Vaidilutė (Ona Pleirytė Puidienė), Sofija Čiurlionienė, Romas Striupas, Ignas Šeinius, Pranas Bajoras, Jurgis Savickis, Juozas Švaistas, Pušaitė, Antanas Giedrius, Vincas Mykolaitis Putinas, Aklasmatė (Juozas Pronskus), Vytautas Bičiūnas, A. Šalčiuvienė Gustaitytė, Kazys S. Karpius, Marija Aukštaitė. Prieš kiekvieno iš šių autorių tekstą antologijoje yra trumpos biografinės žinios.

94 Įdomu, kad 1956-aisiais, Vengrijos revoliucijos metais, pavyko įrišti nedidelėje rišyklėlėje Karininkų namuose (dabar Prezidentūra) ar kieme prie pat jų. Dirbo vienas rusas, kuris nemokėjo nė lietuviškai.

95 Veikusioje Basanavičiaus g. Kultūros ministerijos žinioje.

96 Apgailestavimas, kad Aistis nematė 1940 metų liaudies entuziazmo.

97 Dirbusi vaistinėje Vytauto gatvėje, kur gyvenu.

98 Tada tokioms operacijoms žmogų perpjaudavo per pusę...

 

88.9.23
Malonus kolega,

Labai esu dėkingas už spaudą (dviem atvejais). Domimės, sekam įvykius, gaudom informacijas. Lankosi daug svečių, atviresnių negu anais laikais. Teko susitikti, nors trumpai su Sigitu, Vidmante, kalbėjo Kudaba, išgirsim kitus... 99

Būkit tvirti!

B. B. (parašas)

99 Rašyta ekspromtu, per „Tėviškės“ draugiją atvykus Sigitui Gedai, Vidmantei Jasukaitytei, Česlovui Kudabai ir kitiems.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija