Pro Deo
et Patria

Vienuolių kūrybos atspindžiai

Jėzuitai šventė tėvo Aniceto knygos sutiktuves

Kun. Anicetas Tamošaitis SJ sako homiliją Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje

Knygos „Raktai mūsų rankose“ viršelis

Knygos pristatyme kalba sesuo Leonora Kasiulytė

Groja Marius Cechanavičiai ir jo dukra Saulė S. Jūratės Marcinkevičiūtės nuotraukos

Liepos 31 dieną Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia iškilmingai minėjo Jėzaus Draugijos steigėją šv. Ignacą Lojolą. Tos dienos vakarą šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ ir kunigai jėzuitai. Homiliją sakė tėvas Anicetas Tamošaitis SJ.

Svarbiausias tos dienos akcentas buvo tėvo Aniceto pamokslų knygos „Raktai mūsų rankose“, kurią išleido leidykla „Šiaurės Lietuva“, pristatymas. Ši knyga – 1922 metais gimusio turiningos biografijos jėzuito, sakytinio homilijų žodžio meistro Aniceto Tamošaičio SJ kūrinys. Plačiam adresatų ratui skirti ir šiandien aktualumo neprarandantys pamokslai, sukaupti per kelis dešimtmečius, yra pačios įvairiausios tematikos: Dievas Tėvas, Jėzus Kristus ir Šventoji Dvasia; tikėjimas, džiaugsmas ir meilė; žmogaus šventumas, nuodėmės ir kančia… Pamokslai pasižymi gilia teologine išmintimi, literatūrine Šventojo Rašto aiškinimo sugestija, Bažnyčios tradicijos tęstinumu ir šiuolaikišku požiūriu į ją. Į šių ir kitų temų refleksiją įtraukiamos ir labai kasdienės – gamtos ar socialiai reikšmingos šiandienos – realijos. Knygos tekstų stiprybė – sodri kalba, autentiškas santykis su lietuvių literatūra, kūrybiškos vaizduotės persmelkta istorija, subtilus humoro jausmas, žaisminga stilistika.

Kun. Algimantas Gudaitis SJ įžangos žodyje apie Anicetą Tamošaitį SJ rašo: „Apie tėvą Anicetą būtų galima kalbėti kaip apie laivų meistrą, skanių valgių gamintoją, įvairių užsienio kalbų ir dar daugelio dalykų ekspertą… Šioje knygoje tėvą Anicetą atrasime kaip originalų pamokslininką. Kaip pats pasakoja, dar būdamas seminarijoje jis suvokė pamokslų sakymo dinamiką. Ruošdamasis šventųjų Mišių homilijoms, tėvas Anicetas ypač reiklus sau. Kelis kartus teko girdėti, kaip pamokslininko darbe jis matė panašumo su… višta, kuri renka trupinius, sliekus, grūdus, vabzdžius, o galiausiai, padėjusi kiaušinį, kudakuoja. Tėvo Aniceto manymu, ir kunigas, ruošdamasis sekmadienio homilijai, paskaito knygų, parenka citatų, pavyzdžių ir sekmadienį „kudakuoja“ parapijiečiams – sako pamokslą. Jei rimčiau, visur, kur šis jau dabar garbingo amžiaus jėzuitas dirbo, ten žmonės jį atsimena kaip gerai paruoštų pamokslų sakytoją. Džiugu jausti, kaip savo pamoksluose tėvas Anicetas dažnai taiko šventojo Ignaco dvasingumo bruožą – atrasti Dievą visur. Ištisas gyvūnų pasaulis, gamtos vaizdai, istoriniai įvykiai, šventų ir įžymių žmonių pavyzdžiai, sveiko humoro dozė – visa tai suderinama su Šventojo Rašto skaitiniais ir pateikiama jo pamoksluose klausytojui.

Man dirbant Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, vienais metais pakvietėme tėvą Anicetą vadovauti rekolekcijoms vyresniųjų klasių mokiniams. Susidarė keturios grupės, kurios keturis savaitgalius iš eilės vyko į vieną stovyklavietę praleisti laiko tyloje. Teko būti visus keturis savaitgalius. Tėvas Anicetas kiekvienai grupelei vesdavo tuos pačius gerai paruoštus mokymus-konferencijas. Nors skirtingoms grupėms buvo išsakytos tos pačios mintys, girdėjau jas vis naujai, nes galėtum klausytis ir klausytis gražios tėvo Aniceto iškalbos, stebėtis sugebėjimu pasiekti jaunų žmonių širdis. Jis kiekvienai grupei pradžioje užduodavo klausimą nuolankiai prisipažindamas, kad jis gimnaziją baigė prieš 50 metų, todėl tarp kartų yra didelis atotrūkis.

„Tad kaip aš turėčiau jums kalbėti? – klausė tėvas Anicetas ir pats atsakė, – aš jums kalbėsiu kuo paprasčiausiai“.

Šis paprastas gilumas, nuostaba slypi pamoksluose, kuriuos skaitysite. Tikintiesiems šių pamokslų mintys, manau, dar labiau sustiprins tikėjimą, o skaitytojus, ieškančius Dievo, tikrai užves ant Tiesos kelio“.

Beje, t. A. Tamošaičio SJ knyga birželio pabaigoje po šv. Mišių pristatyta ir Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje. Apie knygos idėją bei jos įgyvendinimą kalbėjo redaktorė doc. dr. Dalia Jakaitė. Ji padėkojo t. Anicetui, kad be ypatingai ilgų įkalbinėjimų jis sutiko su tokios knygos išleidimu. Redaktorei darbas buvo toks mielas ir teikiantis vidinio skonėjimosi, kad ji net visus metus jį tobulino, kol atidavė leidyklai. Dalia Jakaitė išsaugojo savitą t. Aniceto stilių, išlaikė jo intonaciją ir atsivertęs bet kurį tekstą „girdėsi“ jo balsą. Ištraukas iš knygos skaitė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas.

Į knygos pristatymą atvyko leidyklos „Šiaurės Lietuva“ savininkas Stasys Tumėnas, ilgametis t. Aniceto bendradarbis Šiauliuose t. A. Gudaitis SJ. Aktorė Olita Dautartaitė pagyvino pristatymą ištraukomis iš t. Aniceto knygos. S. Tumėnas padėkojo visai komandai už bendradarbiavimą ir suteiktą garbę supažindinti Lietuvą su dar vieno iškilaus žiemgalio palikimu.

T. Algimantas pasidalijo prisiminimais apie vaizdingus t. Aniceto pamokslus ir kaip talentingas aktorius juos perteikė su autoriaus intonacija. Pats t. Anicetas padėkojo visiems, kurie padėjo šiai knygai išvysti dienos šviesą. Ugniui Ratnikui, Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčios tikintiesiems, trokštantiems, kad t. Aniceto išminties lobynas liktų ne vien atmintyje (ja kuo toliau, tuo labiau nedrįstame pasikliauti), bet ir spausdintu pavidalu, kurį ne kartą norėsis atsiversti. Gal tai nebus paskutinė knyga, nes anot jo, „mirtis greičiausiai mano adresą kažkur nukišo“, tad tikėkimės, kad t. Anicetas dar ilgai bus su mumis ir ras, kuo nustebinti. Štai s. Aloyzą Malinauskaitę SJE kadaise jis nustebino peršokęs Šiaulių J. Bružiko katalikiškos pradinės mokyklos tvorą, nors jau buvo sulaukęs 70 metų.

Pagal siauliuvyskupija.lt ir kjb.lt

© 2015 „XXI amžius“