Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2015 m. rugsėjo 25 d., Nr. 18 (237)


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Pro Deo
et Patria


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2015 metams skyrė laikraščiui „Katalikas“
3000 eurų projektui „Pro Deo et Patria“ vykdyti.
Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Atsivėrimai“, „Bendruomenėse“,
„Pažintis“, „Renginiai“, „Vienuolių kūrybos atspindžiai“.


Renginiai

Vienuoliai dalijosi pašvęstojo gyvenimo džiaugsmu

Jūra Janonytė

Vienuolių palapinių šventę pristatė
jos rengėjai (iš kairės): sesuo Viktorija
Voidogaitė CC, sesuo Dominyka Slepikaitė
DP ir br. kun. Algirdas Malakauskis OFM

Jau užsiminėme, kad rugpjūčio 29 dieną Vilniaus Bernardinų sode pirmą kartą Lietuvoje vyko Vienuolių palapinių šventė, skirta pašvęstajam gyvenimui. Joje dalyvavo 33 Lietuvos vienuolijos: pranciškonai, jėzuitai, dominikonai, saleziečiai, benediktinai, kapucinai ir kiti – iš viso apie 200 vyrų ir moterų vienuolių.

Popiežius Pranciškus, 2015-uosius skirdamas pašvęstajam gyvenimui, norėjo, jog vienuolijos labiau atsivertų visuomenei. Toks buvo ir Vilniuje įvykusios Vienuolių palapinių šventės tikslas. Šio renginio planus kūrė organizatorių grupė, kurią sudarė 15 brolių ir seserų iš skirtingų šalies vienuolynų, jiems vadovavo vyskupai Linas Vodopjanovas OFM ir Arūnas Poniškaitis.


Vienuolių kūrybos atspindžiai

Viena pašvęstojo gyvenimo istorija

Knygos „Teisuolė Marija Rusteikaitė
gimnazistų piešiniuose“ viršelis

Veronika Živilė Baltušnikaitė Knygos sutiktuvės

Popiežiaus Pranciškaus paskelbti Pašvęstojo gyvenimo metai džiugina gražiais dvasingumo vaisiais. Šiemet sukanka 85 metai nuo Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos įsteigimo. Ta proga šios vienuolijos sesuo Leonora Kasiulytė išleido knygą „Teisuolė Marija Rusteikaitė gimnazistų piešiniuose“ („Reklamos forma“, Panevėžys, 2015), kurioje įdomiai, su meile aprašo vienuolyno įsteigėjos M. Rusteikaitės gyvenimo siekius, laikmetį, aplinkybes. Dešimtį metų ji rinko žmonių prisiminimus, archyvinius duomenis. Dėstydama tikybą Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje pasakojo jaunimui apie M. Rusteikaitę, gyvenusią dėl kitų, pamiršusią save ir skaudžias netektis. Tie pasakojimai įkvėpė moksleivius visa tai pavaizduoti piešiniuose. Ses. L. Kasiulytė surinko piešinius ir juos pateikė knygoje, trokšdama, kad daugiau žmonių pažintų šios kuklios vienuolės gyvenimą, pasišventimą Dievui ir tarnystę vargšams, ligoniams, beglobiams, persekiojamiems. Ji visada matydavo Kristaus atvaizdą žmonėse, kvietė gerbti kiekvieną.


Vienuolių kūrybos atspindžiai

Jėzuitai šventė tėvo Aniceto knygos sutiktuves

Kun. Anicetas Tamošaitis SJ
sako homiliją Šiaulių
Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje

Liepos 31 dieną Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia iškilmingai minėjo Jėzaus Draugijos steigėją šv. Ignacą Lojolą. Tos dienos vakarą šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ ir kunigai jėzuitai. Homiliją sakė tėvas Anicetas Tamošaitis SJ.

Svarbiausias tos dienos akcentas buvo tėvo Aniceto pamokslų knygos „Raktai mūsų rankose“, kurią išleido leidykla „Šiaurės Lietuva“, pristatymas. Ši knyga – 1922 metais gimusio turiningos biografijos jėzuito, sakytinio homilijų žodžio meistro Aniceto Tamošaičio SJ kūrinys. Plačiam adresatų ratui skirti ir šiandien aktualumo neprarandantys pamokslai, sukaupti per kelis dešimtmečius, yra pačios įvairiausios tematikos: Dievas Tėvas, Jėzus Kristus ir Šventoji Dvasia; tikėjimas, džiaugsmas ir meilė; žmogaus šventumas, nuodėmės ir kančia… Pamokslai pasižymi gilia teologine išmintimi, literatūrine Šventojo Rašto aiškinimo sugestija, Bažnyčios tradicijos tęstinumu ir šiuolaikišku požiūriu į ją. Į šių ir kitų temų refleksiją įtraukiamos ir labai kasdienės – gamtos ar socialiai reikšmingos šiandienos – realijos. Knygos tekstų stiprybė – sodri kalba, autentiškas santykis su lietuvių literatūra, kūrybiškos vaizduotės persmelkta istorija, subtilus humoro jausmas, žaisminga stilistika.


 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija