Pro Deo
et Patria

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2015 metams skyrė laikraščiui „Katalikas“
3000 eurų projektui „Pro Deo et Patria“ vykdyti.
Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Atsivėrimai“, „Bendruomenėse“,
„Pažintis“, „Renginiai“, „Vienuolių kūrybos atspindžiai“.

Pažintis

Viskas prasidėjo nuo „panelių“ nuoširdumo

„Tavo širdies maistas tebūna Dievo švelnioji meilė“ (Pal. J. Matulaitis)

Ses. Viktorija MVS veda rekolekcijas Ratnyčioje

Dievo visa širdimi ieškodami ir šv. Jo Bažnyčiai tarnaudami visomis jėgomis, tuo pačiu geriausiai patarnausime ir žmonijai, ir visuomenei, ir tautoms („Užrašai“, 1910 10 27).

2007 m. liepos 3 d. Lazdijų Šv. Onos parapijoje pirmą kartą susitikau ses. Viktoriją Plečkaitytę MVS. Ji bendravo su parapijos aktyvu ir atskleidė Palaimintojo Jurgio Matulaičio asmenybę, pristatydama informacinius stendus ir Stasio Ylos knygą „Jurgis Matulaitis“. Leidinio pabaigoje jo autorius skelbia, kad Matulaičiui reikia tilto į pasaulį. Jo reikėjo ir Lietuvoje, ir ses. Viktorija kaip tik tai bandė daryti. Mane užbūrė sesers balsas, akių šviesa – viskas, kaip ji perteikė Palaimintojo gyvenimo istoriją, mintis... Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad per mūsų tolimesnę bendrystę, Aukščiausiasis leido man geriau pažinti palaimintąjį Jurgį. Vargdienių seserų ir tėvų Marijonų dėka toliau mokausi sekti jo pavyzdžiu, dalintis paliktais dvasiniais turtais, artimo meile su kitais. Tai patyriau ne tik aš, bet ir šimtai žmonių, kurie panorėjo liudyti Palaimintojo gyvenimą ir sekti jo šūkiu: Nugalėk blogį gerumu. Nuo tos lemtingos liepos trečiosios per Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugiją (PJMD) su ses. Viktorija Plečkaityte MVS Dievas mus dažnai suveda rekolekcijose, atlaiduose, kasdienio gyvenimo rate... Ji – laukiama viešnia Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijoje. Jos kartu su kitomis seserimis ir t. Andriumi Šidlausku MIC vedamos rekolekcijos dvasiškai atgaivina, tobulina, atskleidžia tikėjimo gelmę, stiprina viltį, einant šventėjimo keliu, siekiant blogį nugalėti gerumu.

Atmintis

Trijuose žemynuose tarnavęs lietuvis

Pašvęstojo gyvenimo metais prasminga prisiminti t. Joną Bružiką (1897 05 20–1922 09 17–1973 03 13) – pirmąjį jėzuitą, iš Nepriklausomos Lietuvos prieškariu siųstą misijoms į užsienį.

Irena Petraitienė

T. Jonas Bružikas prie misijų kryžiaus

Vienas iš trijų pirmųjų

Šventojo Tėvo atstovą t. Antonijų Cechini SJ, kuris 1921 metų rudenį vizitavo Gižų dvare įsikūrusią Seinų kunigų seminariją, lotyniškai parengta oracija pasveikino klierikų dekanas Jonas Bružikas. Būdamas kunigystės šventimų priešaušry jis dėmesingai sukluso, vizitatoriui raginant klierikus stoti į Jėzaus Draugiją: veriasi galimybės įgyvendinti seniai puoselėtą svajonę. Bet seminarijos rektorius kan. Vincentas Vizgirda, atvėsinęs J. Bružiko entuziazmą kartu su t. Cechini vykti į Romą, patarė arčiau susipažinti su garsiu pamokslininku, pirmuoju lietuviu kapucinu t. Kazimieru Kudirka, kuris tuo metu buvo apsistojęs pas vienuolius marijonus. Grįždamas iš Marijampolės ir mintyse perkratinėdamas pokalbį su t. Kudirka, J. Bružikas neabejojo, kad pamokslų sakymas, misijų vedimas yra jam skirtas kelias. Pamokslininko talentą įžvelgęs rektorius kan. V. Vizgirda po kunigystės šventimų ir teologijos bei sociologijos studijų Kauno universitete kun. Joną kvietė seminarijos dvasios tėvo pareigoms, tačiau šiam ramybės nedavė mintis: jėzuitų ordino atsisakyti nenori, tačiau duotas žodis kapucinams… Nuodėmklausys, Seinų seminarijos Gižuose profesorius kun .Vincentas Borisevičius (vėliau – Telšių vyskupas), akcentuodamas veiklumą, ryškų jo asmens bruožą, patarė eiti pas jėzuitus. Lygiai tą patį sakė kiti du dvasininkai. Tad nieko nelaukdamas kun. J. Bružikas nuvyko į Veiverius, kur t. Benediktas Andruška SJ, Lietuvos jėzuitų provincijos atkūrimo iniciatorius, kunigams vedė rekolekcijas. Veiveriuose, netoli savo gimtojo Garliavos valsčiaus, kur 1897 m. gegužės 20 d. jis išvydo pasaulį, atliko viso gyvenimo išpažintį. Pusės metų būdamas neteko motinos, ūgtelėjusį skaityti rašyti mokė Tvarkiškių kaimo daraktorius, mokytasi Garliavos ir Pažėrų pradinėse mokyklose. 1913 metais penkiolikametis Jonas įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas jį nubloškė į Soročinsus Poltavos gubernijoje. 1917 metais gavęs dviklasės mokyklos mokytojo diplomą, J. Bružikas išvyko į Žitomirą ir pagaliau įstojo į kunigų seminariją. 1918 metais pasklidus žiniai, kad jau galima važiuoti į Lietuvą, gavęs lietuvio kun. Jono Bridicko 100 rublių auką, sugrįžo į tėviškę. Savieji jo neatpažino, nes ilgai negavę jokios žinios, manė, kad tarp gyvųjų Jono nėra…