Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Susitikimas su garbės piliečiais

Nuotrauka atminčiai: prof. habil. dr. Domas Kaunas, doc. dr. Silva Pocytė, kultūrologė Giedrė Skipitienė, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, Pagėgių savivaldybės mero patarėja Rita Vidraitė, Pagėgių savivaldybės Vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė, mokytojos Birutė Žemgulienė, Stanislava Valužienė ir Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė

PAGĖGIAI. Savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė etniniam istorijos, kultūros bei raštijos paveldui neabejingus kraštiečius bei miesto svečius į susitikimą su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, 2006 metų Pagėgių krašto Metų žmogumi bei Pagėgių krašto garbės piliečiu nuo 2015 metų prof. habil. dr. Domu Kaunu. Susitikime pristatyta 2016 metais išleista šio mokslininko knyga „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė renginio žiūrovams pristatė knygos autorių – prof. habil. dr. D. Kauną bei apžvelgti jo knygą atvykusias popietės viešnias – Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto istorijos, raštijos paminklų tyrinėtoją, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorę, Pagėgių krašto garbės pilietę nuo 2011 metų doc. dr. Silvą Pocytę bei kultūrologę, Rambyno regioninio parko direkcijos vyriausiąją specialistę Giedrę Skipitienę.

Minutė sustojo knygai

RADVILIŠKIS. Gegužės 5-osios rytą būrys mokinių ir mokytojų, kitų radviliškiečių rinkosi į tradicinę Viešosios bibliotekos akciją „Sustabdyta minutė – knygai“ kartu paminint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šiemet, Radviliškio 450-aisiais metais, tuose renginiuose pagerbtas kraštietis, rašytojas, poetas, prozininkas ir satyrikas Vladas Kalvaitis. Pirmiausia vyko jam skirta atvira pamoka „Kai skruzdę bėgančią girdi – turbūt tada ir gimsta eilės?!“ Pamoką vedė Radviliškio Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Rita Šimkuvienė ir IT mokytoja metodininkė Jolanta Kvedarienė. Susirinkusieji išgirdo Lizdeikos gimnazijos gimnazistų skaitomą rašytojo kūrybą, sužinojo jo biografijos faktų, pasakojimą apie gyvenimą tremtyje, kūrybinius polėkius, asmenybę, įvertinimus už nuopelnus lietuvių literatūrai. Pamokos dalyviai liko sužavėti šio rašytojo kalbos spalvingumu, bandė įminti jo kūryboje sutinkamų retų žodžių reikšmes: drėžėti – nenoromis duoti, galvotainis – debesis, panašus į galvą, dienugalis – gyvenimo pabaiga, didžiabulė – adymo adata, badmaišis – kas daug valgo ir kitų. Pamokos pabaigoje laukė užduotis raštu: moksleiviai rašė laiškus, palinkėjimus rašytojui.

Apie rankų darbo kilimus iš lino

Lankytojai susipažįsta su parodoje demonstruojamais kilimais

PANEVĖŽYS. Gegužės 11-ąją rankų darbo kilimų iš lino parodos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos meno galerijoje „Prie knygų“ atidarymas sulaukė tiek žmonių, kad prireikė papildomų kėdžių. Tokius kilimus gaminanti UAB „Pluošto linija“ – vienintelė Baltijos šalyse. Įmonė įsikūrusi priemiestinėje Staniūnų gyvenvietėje.

Dizainerės Sandros Serapinienės (pati atvykti negalėjo) lininius kilimus prisistatė įmonės vadybininkė Regina Archipovienė. Ji sakė, kad nors įmonė, kurios gamybos ženklas – EcoLinum, – palyginti jauna, tačiau rinką savo gaminiams sugebėjo rasti ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse, Anglijoje. 2016 metais savo darbus eksponavo parodose Hanoveryje, Kiolne, Paryžiuje. Didžiausio susidomėjimo sulaukė R. Archipovienės pasakojimas apie kilimų gamybą (nusibodo matyti vien kilimų prekybos verslą „perku-parduodu“). Eskizas projekcijos pagalba perkeliamas ant drobės, tuomet atrenkami verpalai ir tik tada prasideda gamybos procesas. Audėjas valdo nedidukę vokišką mašinėlę, kuria gali išausti įvairaus dydžio dirbinius su 12–70 mm pūku. Kartą turėjo užsakymą 4x6 m dydžio kiliminei dangai. Išaudžiami patys sudėtingiausi raštai – tai, ko pageidauja klientas. Kilimai nėra pigūs – jų kvadratinis metras kainuoja nuo 200 iki 400 eurų. Tačiau tą kainą atsveria kokybė. Gaminiai – ekologiški, nekenkiantys sveikatai. Pripažinti kilimų audėjai belgai kraipė galvas, kaip lietuviai visa tai padaro. Indai, su kuriais susipažino vienoje parodoje, per pusantrų metų dar nesugebėjo to pasiekti.

Pagerbti tautosakos rinkėjai kraštiečiai

Kalba Puodžių bibliotekininkė Veronika Tiškevičienė

PUODŽIAI. Gegužės 17 dieną bibliotekoje vyko renginys, skirtas tautosakos rinkėjams ir pateikėjams Varėnos rajone. Ypatingas dėmesys buvo skirtas iš Puodžių kaimo kilusiai talentingai pateikėjai Anelei Čenkutei-Čepukienei (1904–1980).

Žmonėms įdomu sužinoti apie jau į istoriją nueinančius savo kraštiečius, prisiminti asmenybes, kilusias iš to krašto, jų likimus ir nuveiktus darbus. Puodžių bibliotekininkė Veronika Tiškevičienė pasikvietė Varėnos viešosios bibliotekos bibliografes Eleną Glavickienę ir Laimutę Cibulskienę, kad papasakotų apie tautosakos rinkėjus ir pateikėjus Varėnos rajone, didžiausią dėmesį skiriant iš Puodžių kaimo kilusiai Anelei Čepukienei. Dalyvavo ir Puodžių kaimo  etnografinis ansamblis „Keturnycis“, kuriame dainuoja ir bibliotekininkė V. Tiškevičienė. Moterys padainavo daug dainų iš A. Čepukienės repertuaro: „Kad aš turėtau pas tėvulį valalį“, „Vai tu sakal sakale“, „Pavasario dienelį“, „Jau žirgeliai sukinkyti“, „Devyni metai“, „Aš išėjau an dvaro“. V. Tiškevičienė įsigilino ir į A. Čepukienės kūrybą, jos atsiminimus ir renginio pabaigoje dalyviams bei svečiams perskaitė literatūrinį vaizdelį „Ežeras“.

Unikalios Lietuvos himno instaliacijos pristatymai

Lietuvos valstybės himno instaliaciją „Tautiška giesmė“ pristato vienas iš jos kūrėjų – Julius Žėkas (dešinėje)

PAGĖGIAI. Gegužės 29–30 dienomis Savivaldybės viešoji biblioteka, Algimanto Mackaus gimnazija ir Savivaldybės kultūros centras kvietė kraštiečius, moksleivius bei miesto svečius į himno instaliacijos „Tautiška giesmė“ pristatymus. Per dvi dienas surengti net penki pristatymai. Šis mokslo, meno ir technologijų sferas sujungiantis bei analogų viso pasaulio mastu neturintis kūrinys eksponuotas jau daugiau kaip 90-yje įvairių erdvių. Šio projekto vadovas, instaliacijos idėjos autorius, poetas, tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas iš Vilniaus sakė, kad tai – daugiausiai po pasaulį keliaujantis kūrinys. Briuselyje (Belgija) ši instaliacija pristatyta daugiau nei 600 registruotų dalyvių. Autorių lankytojams pristatė bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė.

Unikalios Lietuvos himno instaliacijos pristatymai

PAGĖGIAI. Gegužės 29–30 dienomis Savivaldybės viešoji biblioteka, Algimanto Mackaus gimnazija ir Savivaldybės kultūros centras kvietė kraštiečius, moksleivius bei miesto svečius į himno instaliacijos „Tautiška giesmė“ pristatymus. Per dvi dienas surengti net penki pristatymai. Šis mokslo, meno ir technologijų sferas sujungiantis bei analogų viso pasaulio mastu neturintis kūrinys eksponuotas jau daugiau kaip 90-yje įvairių erdvių. Šio projekto vadovas, instaliacijos idėjos autorius, poetas, tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas iš Vilniaus sakė, kad tai – daugiausiai po pasaulį keliaujantis kūrinys. Briuselyje (Belgija) ši instaliacija pristatyta daugiau nei 600 registruotų dalyvių. Autorių lankytojams pristatė bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė.