|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Žaizdos Šventė mons. A. Svarinsko įkurtame partizanų parke ir džiugino, ir ramino Edvardas ŠIUGŽDA
Liepos 15-ąją į Ukmergės miesto (Dukstynos) kapines rinkosi žmonės iš visos Lietuvos. Prie monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925 01 211954 10 032014 07 17) kapo buvo dedamos gėlės ir degamos žvakutės, prisimenant prieš trejus metus mirusį iškilų Lietuvos dvasininką. Kun. Mindaugas Martinaitis pasakė gilių minčių apie laisvės kainą, gyvenimo ir kovos prasmę. Buvo pasimelsta, pagiedotos giesmės ir, kaip visada to prašydavo mons. A. Svarinskas, sugiedotas Lietuvos himnas. Paskui Vidiškių seniūnijos Kadrėnų kaime mons. A. Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke vyko Lietuvos partizanų ir visų laisvės kovų dalyvių atminimo šventė. Ją visuomet organizuodavo mons. A. Svarinskas, siekdamas, kad ji taptų tradiciniu kasmetiniu renginiu. Šiemet šventė sutapo su trečiosiomis Monsinjoro mirties metinėmis. Šįkart pasitaikė geras oras, gal todėl į šventę kaip niekad gausiai susirinko žmonių: dalyvavo Lietuvos valdžios, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos Sąjūdžio atstovai, šauliai, vietos gyventojai ir kiti svečiai. Iš kapinių į Partizanų parką susirinkę žmonės pirmiausia pagerbė Štuthofo kalinį kun. Alfonsą Lipniūną (1905 05 121930 06 141945 03 28). Įamžinant parko kalnelyje šio mons. A. Svarinsko labai gerbto kunigo atminimą, buvo pašventintas panevėžiečių pastatytas atminimo kryžius. Giedojo Ukmergės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras Tremtinys (vadovė Julė Juodienė). Nusileidę į parko aikštelę, kurioje stovi keli kryžiai, statyti dar mons. A. Svarinsko kaip padėka garbingiems žmonėms, popiežiui Jonui Pauliui II, prie Monsinjoro išlaisvinimo iš lagerių prisidėjusiam JAV prezidentui Ronaldui Reiganui, generolui Jonui Juodišiui bei pernai pastatytas jau pačiam mons. A. Svarinskui skirtas kryžius, šv. Mišias už partizanus ir Lietuvos kariuomenę aukojo vyskupas Jonas Kauneckas, kartu koncelebravo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius bei keletas kunigų. Šv. Mišių pradžioje vysk. J. Kauneckas pastebėjo, kad parke tvyro mons. A. Svarinsko dvasia, nes jis yra čia įdėjęs daug rūpesčio ir darbo, įkuriant ir puoselėjant šį Didžiosios Kovos partizanų apygardos parką. Kaip sakė vysk. J. Kauneckas, monsinjoras Svarinskas be perstojo vis reikalavo iš valdžios, kad būtina pastatyti kryžius okupantų nužudytiems ministrams įamžinti. Šiemet tokiems aštuoniolikai kryžių pastatyti lėšų nepavyko surinkti, bet vyskupas tikisi, kad bent kitais metais pavyks. Vyskupas priminė, kad mons. A. Svarinskas rūpinosi ne tik šiuo parku ar kitais klausimais, bet yra pateikęs daug literatūros į savo įkurtą internetinį tinklalapį partizanai.org, kuris yra labai įdomus. |
||
|
|
||
Žaizdos Pagerbtas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis Dr. Aldona Vasiliauskienė
Pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901 12 101946 07 02) kovotojas dėl Lietuvos laisvės, lietuvių rezistentas, Pietų Lietuvos partizanų vienytojas ir pirmasis vadas. Pagrindinis J. Vitkaus-Kazimieraičio talkininkas pasipriešinimo kovoje Adolfas Ramanauskas-Vanagas, po pirmo susitikimo pripažinęs jo lyderystę, o po apmaudžios vado žūties tęsęs jo darbus, savo atsiminimuose rašė: Kazimieraičio asmenyje sąjūdis neteko vieno iš aukščiausių savo vadų, iki kraštutinumo atsidavusio Tėvynei. Dėl jo žuvimo buvo nepaprastai sujaudinti visi partizanai, nes beveik visi jie asmeniškai buvo matę Kazimieraitį ir ypač daug girdėję apie jį pasakojant. Keliaudamas po dalinius aš visuomet partizanams pavyzdžiu kėliau Kazimieraičio asmenybę: žmogaus, kuris visas savo dvasines ir fizines jėgas pašventė Lietuvos laisvinimo kovai; karininko, kuris iki paskutinio atodūsio ištesėjo duotąją priesaiką; kovotojo, kuris pelnytai buvo ir yra laikomas partizano idealu. |
||
|
|
||
Žaizdos Paminėtos pasieniečio žūties metinės Rūta Averkienė
Ūtos kaime pagerbta pirmoji Lietuvos okupacijos auka prieš 77 metus birželio 15-osios naktį žuvęs Lietuvos kariuomenės atsargos viršila, Šaulių sąjungos narys, Alytaus apskrities pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2-osios Ūtos sargybos viršininkas vyr. policininkas Aleksandras Barauskas. Pirmiausia Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje už žuvusį pasienietį A. Barauską buvo aukojamos šv. Mišios. Vėliau jo atminimas pagerbtas prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Ūtos kaime. Čia, kur prieš 12 metų šalia kelio išaugo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Varėnos šaulių pastangomis pastatytas atminimo ženklas paminklas, amžinai priminsiantis šioje vietoje nutrūkusią A. Barausko gyvenimo giją, susirinko daug garbingų svečių. Minėjime dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius, administracijos direktorius Alvydas Verbickas, Kaniavos seniūnas Edvinas Grikšas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovai, tarnybos rinktinių ir užkardų vadai, Šaulių sąjungos nariai, įvairių organizacijų atstovai, Ūtos, Dubičių, Rudnios bendruomenių nariai ir kiti svečiai. Šiais metais minėjime dėl sveikatos, deja, nedalyvavo A. Barausko dukra Ona Brasiūnienė. Ji perdavė padėką visiems, dalyvavusiems pagerbiant jos tėvelį. |
||
|
|
||
Žaizdos Pagerbtas partizanų vadas Ignas Šapkūnas Vytautas MALŪKAS
Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijoje atsirado dar vienas atminimo ženklas žuvusiems partizanams: jis skirtas Žemaičių partizanų apygardos Šatrijos rinktinės vadui Ignui Šapkūnui-Buržujui pagerbti. Tai jau 11-asis partizanams pagerbti skirtas ženklas Mažeikių rajone. Aukotos šv. Mišios Birbiliškės miške, Igno Šapkūno žūties vietoje, pastatytą atminimo ženklą pašventino Pievėnų klebonas kun. Saulius Styra. Prieš tai Dauginių bažnyčioje už jį ir kitus partizanus buvo aukojamos šv. Mišios. Apie Šatrijos rinktinę ir jos vadą pasakojo Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Albertas Ruginis, giedojo Mažeikių kultūros centro pollitinių kalinių ir tremtinių choras Atmintis, vadovaujamas Zitos Gužauskienės. |
||
|
|
||
Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius (Tęsinys. Pradžia nr. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25-26, 27, 28)
Kaip matyti iš Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio 1946 metų bylos, joje buvo ieškoma kitų teisiamųjų dvasininkų liudijimų, patvirtinančių tariamai nusikalstamą vyskupo veiką. Iš byloje pridėto Telšių vyskupo Prano Ramanausko 1947 m. kovo 7 d. tardymo protokolo matyti, kaip nuosekliai ir tikslingai buvo ieškoma vysk. T. Matulionio ir kitų jam pavadžių vyskupijos kunigų, konkrečiai, kun. Petriko, kaltės įrodymų. (Vysk. Pranas Ramanauskas buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo.) Tardomas vyskupas sakė, kad kun. Petriką pažįsta maždaug nuo 1931 metų. 1946 metais jis dirbo Renavo parapijoje (Mažeikių apskrityje) klebonu. 1946 metais, vasarą, leidus vyskupui, kun. Petrikas turėjo pereiti į Vilkaviškio arba Kaišiadorių vyskupiją, tačiau kur jis apsistojo, vysk. Ramanauskas sakė nežinąs. Vyskupą tardęs LSSR MGB Tardymo skyriaus 4-ojo poskyrio viršininko pavaduotojas vyr. leitenantas Tumancevas pareikalavo nurodyti priežastis, dėl kurių kun. Petrikas paliko Telšių vyskupiją. Vysk. Ramanauskas aiškino, kad pirmojoje 1946 metų pusėje kun. Petrikas buvo suimtas tai jam pasakojo pats kun. Petrikas, apie 1946 metų gegužės ar birželio mėnesį atvykęs į Telšių kuriją. Pasinaudodamas tamsa pabėgo. Kurį laiką gyveno vieno ūkininko sodyboje, gydėsi pabėgimo metu sužeistą koją. Baimindamasis naujo arešto, Petrikas prašė vyskupo duoti sutikimą pereiti į kitą vyskupiją. Saugumietis kamantinėjo, kaip vysk. Ramanauskas praktiškai padėjo kun. Petrikui pereiti į kitą vyskupiją. Vyskupas sakė, kad kun. Petrikui išdavęs atitinkamą dokumentą, jog jis yra kunigas, o dirbdamas Telšių vyskupijoje jokių nuobaudų nėra gavęs tokio dokumento pakako, kad kitas vyskupas priimtų jį į savo vyskupiją. |
||
|
|
||
Žaizdos Kur pasireiškia milžinų dvasia Lidija Veličkaitė
Vilnius. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje paruoštas renginių ciklas Išeivijos šviesuoliai Milžinų dvasia..., o jo birželio 29 dieną įvykęs renginys buvo skirtas 1941 metais buvusiam Laikinosios vyriausybės ministrui pirmininkui Juozui Ambrazevičiui-Brazaičiui (19031974) ir 1941 m. birželio 23 d. sukilimui atminti. Memorialinio buto-muziejaus vadovas Vladas Turčinavičius pasidžiaugė, kad tokią karštą dieną susirinko daug žmonių, neabejingų pagerbiant iškilias tautos asmenybes. Pradėjęs renginį Lietuvos himnu vadovas priminė, kad terminą Milžinų dvasia pirmasis istorijoje panaudojo V. Krėvė-Mickevičius, norėdamas atgaivinti tą didingą senovės praeities Lietuvos istoriją, kuria turime didžiuotis, Lietuvą, kuri kovojo prieš visą Europą ir buvo užėmusi didesnę pusę Rusijos. Mirtinose ir žūtbūtinėse kovose Lietuva atrėmė Azijos minias, kurioms atsispirti negalėjo visa Europa, tuo įrodydama savo galybę. Jeigu tie žmonės galėjo tai padaryti, jie turėjo būti milžinai, kuriais mes, lietuviai, turėtume didžiuotis ir jausti pagarbą. |
||
|
|
||
Žaizdos
Lietuvos Valstybės Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena iškilmingai buvo minima Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje. Šis minėjimas turėjo ne tik šventės, bet ir apdovanojimų paskirtį. Jame dalyvavo ne tik kariškiai, bet ir kviestiniai civiliai asmenys. Jiems skirtu medaliu Už nuopelnus, kuriame įrašyti žodžiai Laisvė, Garbė, Tėvynė, buvo apdovanoti buvę Vilniaus universiteto lituanistinių studijų studentai Marija Eidukevičiūtė-Trasauskienė, Adolfas Gurskis, Elena Skaudvilaitė, Zigmas Tamakauskas ir Anatolijus Žibaitis, kurie sovietinės okupacijos metais rizikuodami tvarkė lietuvių karių kapus Vilniaus Rasų ir kitose kapinėse, rūpinosi tautinių ir krikščioniškų vertybių bei nesuklastotos Lietuvos istorijos sklaida. Šiuos garbingus apdovanojimus įteikė Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |