|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Nelietuviai Lietuvai Senosios kantorinės mokyklos giedotojas Šmuelis Jatomas Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų (VVGŽ) muziejaus Tolerancijos centro salėje vieną sekmadienį vyko edukacinė kantorinio giedojimo popietė. Tris valandas (be jokių instrumentų ir mikrofonų) skambėjo retos senovinės giesmės, graudulingu balso virpėjimu tarsi rauda, besiskverbianti į klausytojų širdis ir sąžinę, religinė žydų muzika. Jas atliko kuklus, betgi labai stipraus balso, vienintelis Lietuvos kantorius Šmuelis Jatomas (Shmuel Yatom). Jis kartu yra Vilniaus choralinės sinagogos maldų vadovas, Toros skaitovas. Š. Jatomas padainavo ir linksmesnių žydų liaudies dainų, daugiausia hebrajų, kelias idiš kalbomis. Popietės metu sugiedotos ir Šabo, ir pagrindinių švenčių, ir kasdienės giesmės, kelios dainos net aramėjų (!) kalba. Apie kantorinį giedojimą ir jo atlikėją Š. Jatomą pasakojo lektorė Natalja Cheifec. |
||
|
|
||
Likimai Vokietijos menininkė, kilusi iš Lietuvos Aldonos Gustas viešnagė ir paroda Moterys ir burnos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė
Vaikystėje karstėsi po medžius Rašytoja ir dailininkė Aldona Gustas gimė 1932 m. kovo 2 d. Šilutės r., Karceviškių kaime. Vaikystėje jai patikdavo žaisti ne su lėlėmis, o su kardais, karstytis su berniukais po medžius, tad jau tada (kad išliktų) išmokusi jų kalbą (vėliau ta kalba padėjusi vadovauti jos įsteigtai Berliner Malerpoeten grupei). Antrasis pasaulinis karas jos šeimą nubloškė į Vakarų Berlyną. 1957 metais ji pradėjo rašyti, o nuo 1970 metų tapyti ir piešti. Nuo 26-erių leidžia poezijos knygas vokiečių kalba (su savo iliustracijomis). Šiandien lietuviškai ji teatmena du žodžius mano širdis. Nepaisant to, kad nebemoka gimtosios kalbos, save vadina lietuve, visa jos kūryba (tapyba, piešiniai ir eilės) persmelkta lietuviško miško, pievų nostalgija. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |