Kazio Bradūno metai
Kaip lietuviams išsaugoti
tapatybę
Žymiojo poeto ir ateitininko dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė
apie tėvų išgyventus ir tautiečių išgyvenamus iššūkius
Daiva Červokienė
|
Elena Bradūnaitė-Aglinskienė
prie atminimo lentos tėvui
Kaziui Bradūnui
|
JAV etnologė ir lietuvių bendruomenės veikėja,
poeto, publicisto ir ateitininko Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė
su vyru Audriumi, gydytoju, lietuviu, kone pusę metų gyvena Havajuose,
o kitą pusę Lietuvoje. Šiemet (2017-ieji Seimo paskelbti poeto,
Nacionalinės premijos laureato Kazio Bradūno metais, nes sukako
100 metų nuo jo gimimo) ji Lietuvoje turi kilnią misiją surengti
100 susitikimų, kuriuose pasakoja apie tėvų šeimos gyvenimą Amerikoje,
Tėvynės ilgesį, santykius su išeivijos spauda, ryžtą grįžti į Lietuvą
bei senatvę Vilniuje. Rūpinasi, kad tėvų gyvenamasis namas būtų
pažymėtas atminimo lenta, kad mažėtų tautiečių menkavertiškumas,
lyginantis su Vakarais.
Grįžimas į Lietuvą
Ar Bradūnai turėjo vilties, jog sulauks Lietuvos
Nepriklausomybės? Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, iš pradžių
jie kaip ir dauguma pasitraukusiųjų į Vakarus tikėjosi, kad JAV
kažkaip padės. Žinios apie partizaninę veiklą palaikė viltį bene
iki 1956 metų. Tada per radiją transliavo reportažą apie Vengrijos
sukilimą, kaip tik vyko ir prezidento Dvaito Eizenhauerio (Dwight
Eisenhower) rinkimai: žinutė apie sukilimą buvo trumpa, daugiausia
kalbėta apie rinkimus. K. Bradūnas, supratęs, kad JAV Vengrijai
nepadeda, nepadės ir Lietuvai, apsiverkė. Pirmąkart dukra matė jį
verkiantį
|
Likimai
Lietuvos darbininkai Berchtesgadene
ir Oberzalcberge 19441945 metais
Arūnas Bubnys
|
Erelio lizdas. Dabartinis vaizdas
|
Nacistinės okupacijos metais Lietuvos gyventojai
masiškai buvo vežami prievartiniams darbams į Vokietiją ir jos aneksuotas
šalis (Austriją, Čekiją, Prancūziją). Iš Lietuvos atgabenti žmonės
dirbo įvairiose pramonės, transporto įmonėse ir žemės ūkyje. Naujausiais
Lietuvos istorikų tyrimų duomenimis, iš viso iš Lietuvos į Vokietiją
prievartiniams darbams 19411945 metais buvo išgabenta nuo 66 900
iki 75 000 žmonių. Kai kuriems į Vokietiją atvežtiems darbininkams
teko dirbti unikaliose vietose. Vienas tokių buvo Leonas Lukšas,
kuris pakliuvo į karo metais antrąja Trečiojo Reicho sostine vadintą
Bavarijos Alpėse esantį Berchtesgadeną, Oberzalcbergą (Berchtesgaden,
Obersalzberg). Iki XIX amžiaus vidurio Berchtesgadenas buvo niekuo
nepasižymintis kalnų kaimelis, vėliau ši gyvenvietė ėmė sparčiau
vystytis. Lemtingi ne tik Vokietijai, bet ir Berchtesgadenui bei
jo priemiesčiui Oberzalcbergui buvo 1933 metai. Pirmą kartą nacionalsocialistų
partijos vadas (fiureris) Adolfas Hitleris Oberzalcberge apsilankė
1923 metais.
|