|
Konstitucinis Teismas verčia kunigus atlikti karinę tarnybą
Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad tradicinių religinių bendruomenių dvasininkai yra nepagrįstai atleidžiami nuo karo arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir tai prieštarauja Konstitucijai. Tokį sprendimą kritiškai sutiko ne tik dvasininkija, bet ir dalis pasaulietinės visuomenės. Toks KT išaiškinimas atsirado, kai į jį kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis nuo karinės tarnybos neatleisto Jehovos liudytojo skundą. Pasak vyskupo emerito Jono Kaunecko, toks nutarimas rodo, kad KT teisėjai nežino arba sąmoningai nepaiso Lietuvos ir Vatikano konkordato, draudžiančio kunigus imti į kariuomenę. Juk kunigas, turėdamas kasdien nustatytą skaičių valandų melstis, aukoti mišias, būtų atribotas nuo savo pareigų. Tai būtų tarptautinis skandalas, tiesioginis trukdymas, o juk Lietuva yra įsipareigojusi netrukdyti Bažnyčiai. Parlamentaras Povilas Urbšys dėl dvasininkų priimtą nutarimą vadina istoriniu po Nepriklausomybės atkūrimo. Jame jis įžvelgia ateistinį KT požiūrį į tikėjimą, religiją ir dvasinį žmogaus gyvenimą. Jo žodžiais, įsigilinus į tokio sprendimo pagrindimą aiškėja, kad į dvasininko pareigos atlikimą KT pasižiūrėjo kaip į tam tikrą privilegiją. Tai rodo, kad daugumos KT teisėjų pasaulėžiūra liko ta pati sovietinė ateistinė, kuri dvasininko pareigų atlikimą laikė vos ne jo asmeniniu reikalu, sako parlamentaras.
|
|
NATO kariai Kryžių kalne pastatė kryžių
Sąjungininkų kariai, tarnaujantys NATO priešakiniame batalione, antradienį Kryžių kalne pastatė savo kryžių. Taip jie pagerbė Lietuvos tradicijas, suprasdami, kokią reikšmę ši vieta turi Lietuvai ir jos žmonėms. Šiuo metu Lietuvoje dislokuotoje NATO Priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnauja Vokietijos, Olandijos, Belgijos, Norvegijos ir Liuksemburgo kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai. Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, dažniau vadinamas Kryžių kalnu, yra Šiaulių rajone, šalia ŠiauliųRygos plento ir geležinkelio, 12 km į šiaurę nuo Šiaulių. Ant piliakalnio yra apie 200 tūkstančių kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio. Šį kalną išgarsino ir 1993 metais čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.
|
|
Atnaujinama Vilniaus Aušros Vartų koplyčia
Kitąmet bus pradėta atnaujinti Aušros Vartų koplyčia ir greta esanti Šv. Teresės bažnyčia. Kultūros ministerija šiam istoriniam objektui patvirtino ES Struktūrinių fondų paramą. Iš viso Aušros vartų atnaujinimo darbams bus skirta 2,9 mln. eurų, iš jų 2,4 mln. eurų yra ES parama, valstybė prisidės per 400 tūkst. eurų. Darbai vyks 20182020 metais. Planuojama atnaujinti fasado fragmentus, koplyčios langus ir langines, pagerinti vėdinimo sistemą, bus sudaryta galimybė koplyčioje apsilankyti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Tvarkant koplyčią Gailestingumo Motinos paveikslą saugos specialus stiklas. Inventorizuotas Aušros Vartų koplyčios lobynas per amžius tikinčiųjų palikti maldos ženklai votai, senoviniai liturginiai reikmenys, kol vyks atnaujinimo darbai, bus laikinai perkelti į Bažnytinio paveldo muziejų. Dalis po Šv. Teresės bažnyčia esančio rūsio bus pritaikyta piligrimų reikmėms, bažnyčioje atnaujinti vitražai, restauruota sieninė tapyba, skliautai, langai ir centrinės durys, atliekami kiti remonto darbai. Galerijoje, jungiančioje Šv. Teresės bažnyčią su Aušros Vartų koplyčia, bus atnaujinami vargonai ir jiems skirta patalpa. Bažnyčioje, galerijoje ir koplyčioje planuojama įrengti bendrą vaizdo ir garso sistemą. Vilniaus Šv. Teresės parapijos klebonas bei Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčios rektorius mons. Kęstutis Latoža sako, kad, bendradarbiaujant Lietuvos paveldosaugos ir bažnytinio meno specialistams bei restauratoriams, atnaujinimas atitiks aukščiausius paveldo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms standartus.
|
|
Sveikintiną žingsnį žengus...
Algimantas ZOLUBAS
Nors 1941 m. birželio sukilimo diena birželio 23-ioji 1997 m. liepos 3 d. įrašyta tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas. Ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą, skelbiantį prieš okupaciją sukilti duotą signalą istorinį akcentą? Turime pareiškimą Birželio sukilimo deklaravimas, paskelbtą 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją, kuris ir paskatino tautą sukilti. Štai jis: Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautiniais vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės 1941 m. birželio 23 d. priimto, per Kauno radiją paskelbto pareiškimo Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas tekstas yra įrašytas Kauno radiofono garso plokštelėje Decelith 36251, kuri saugoma Lietuvos vaizdo ir garso archyve, saugojimo Nr. 2772.
|
|
|