|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Pirmojo Švedijos kardinolo paskyrimo ir veiklos aplinkybės Mindaugas Buika
Dėmesys periferijos Bažnyčiai Aptariant Lietuvos kaimynės Baltijos regione Švedijos pirmojo Katalikų Bažnyčios kardinolo paskyrimo aplinkybes, galima priminti, kad popiežius Pranciškus prioritetinį dėmesį rodo vadinamosioms katalikybės periferijoms ir iš ten skiria nemažai Kardinolų kolegijos narių. Taip atsitiko ir birželio 28 dienos konsistorijoje, kurioje iš penkių paskelbtų naujų kardinolų trys yra iš šalių Laoso, Malio ir Švedijos, kuriose katalikai sudaro tik 12 proc. vietos gyventojų ir turi ypatingas veiklos sąlygas. Štai iš 6 milijonų Pietryčių Azijos valstybės Laoso, kurį valdo tikėjimui priešiški komunistai, gyventojų, dauguma yra budistai, o katalikų tėra 55 tūkstančiai ir jie net neturi savo vyskupijos. O Vakarų Afrikos valstybėje Malyje didžiąją gyventojų daugumą (90 proc.) sudaro musulmonai, o nedidelė 300 tūkstančių katalikų bendruomenė yra nuolatiniame islamiškojo terorizmo išpuolių pavojuje. Išskirtine katalikybės periferija laikytina ir Švedija, iš kurios 10 milijonų gyventojų 60 proc. yra protestantai liuteronai, o katalikų tėra 120 tūkstančių ir daugumą jų sudaro svetimšaliai migrantai. Beje, labai sekuliarizuotą Švediją galima laikyti krikščionybės periferija, nes mažiau nei trečdalis gyventojų iš viso save sieja su religija, o kiti, nors gal ir krikštyti, labai nutolę nuo tikėjimo arba tapę ateistais. Taigi apaštalavimo ir ekumeninio bendradarbiavimo aktualumas Švedijoje yra didelis kaip ir galimybės tarpreliginiam dialogui, nes tarp nuolat gausėjančių migrantų vyrauja musulmonai. |
||
|
|
||
|
Kun. Vytenis Vaškelis
Aukščiausia laisvės forma yra būti savo valios šeimininku, taip įžvalgiai rašė Bažnyčios Tėvas šv. Grigalius Nysietis. Begalinės laisvės pavyzdį mums paliko Išganytojas, kai savo laisvą apsisprendimą ateiti į klystančių žmonių pasaulį ir juos išvaduoti iš amžino nuodėmės prakeiksmo įkūnijo paaukodamas save ant kryžiaus meilės aukuro. Jis savo ugningu laisvės proveržiu uždegė negęstantį pasiaukojančios meilės fakelą, kad visi matytų ir suprastų, jog tikroji laisvė iš prigimties yra pašaukta tapti tobulos meilės dėmeniu, panašiai kaip vikšrui, veikiant gamtos dėsniams, yra skirta tapti Dievo kūrybos šedevru margaspalviu drugeliu. Jei nebūtų pirmojo kūrybingo dieviškos malonės impulso, nebūtų ir viso genialaus Kūrėjo darbo apvainikavimo. Šio sekmadienio Evangelija byloja apie Žmogaus Sūnų, sėjantįjį gerą sėklą į dirvą (plg. Mt 13, 2443). Kas Sėjėjo žodžio grūdus priima į paruoštą dygti savo širdies žemę, tampa Dievo Karalystės vaiku ir amžinai džiaugsis savo tikėjimo darbų pjūties vaisiais. Kas nepriima Jo žodžio sėklos ir atmeta Kristų, paniekina kilniausią savo tapatybės atvaizdą, sukurtą pagal Jo panašumą, klaidingai manydamas, jog tik tada tinkamiausiai pasinaudojama savo laisve ir tampama savo valios šeimininku, kai daroma tik tai, ko užsigeidžiama. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |