|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Kunigas Pranciškus Čivilis apdovanotas ženklu Už nuopelnus Varėnos kraštui Rūta Averkienė
Babriškėse buvo minimas visų mylimo Babriškių, Senosios Varėnos ir Akmens parapijų klebono Pranciškaus Čivilio 60 metų jubiliejus. Mažutė gražiausiomis pievų gėlėmis išpuošta Babriškių Šv. arkangelo Mykolo bažnytėlė negalėjo sutalpinti visų norinčių pasveikinti šį ypatingą asmenybės šviesą skleidžiantį dvasininką, kurio gerumą patiria ne tik Varėnos krašto, bet ir jį pažįstantys Lietuvos žmonės. Kunigui Pranciškui įteiktas pirmasis Varėnos rajono savivaldybės ženklas Už nuopelnus Varėnos kraštui, o maestro Virgilijus Noreika bei kiti muzikai dovanojo nuostabų koncertą. Kunigas nusipelno didžiausios pagarbos, nes, be daugybės jo prasmingų darbų, po dvasios rūmą jis sugeba pastatyti ir kiekvieno jį pažįstančio žmogaus širdyje. Jo dėka Babriškės tapo dideliu dvasinės traukos centru visos Lietuvos žmonėms. Apie tai liudijo daugybė kunigą norėjusių pasveikinti žmonių. Ypatinga kun. P. Čivilio asmenybės šviesa, šiluma ir bendrystės dovana kaskart sukviečia ne tik parapijiečius, bet ir daug tikinčiųjų iš svetur. |
||
|
|
||
|
Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC beatifikacijos 30-mečiui Liepos 9-ąją Marijampolės Bazilikoje prasidėjo iki liepos 16-osios vykę Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC atlaidai. Pirmoji diena buvo skirta Padėkai už patirtas malones. Turime, už ką dėkoti Viešpačiui, nes šie metai ypatingi Bažnyčiai, tikintiesiems ir visiems Lietuvos žmonėms: arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju, o Jurgio Matulaičio beatifikacijai jau 30 metų! Tikintieji Bazilikoje dėkojo ir už malones, patirtas užtariant Palaimintajam Jurgiui. Šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė karo kapelionas, arkivyskupo Teofiliaus Matulionio postulatorius kun. dr. Mindaugas Sabonis. Jis pasidžiaugė, kad tenka dalyvauti Bažnyčios šventėje, kurioje minimi du Palaimintieji. Po šv. Mišių prie Palaimintojo Jurgio relikvijų buvo sudėti votai ir išklausyti liudijimai. Bazilikos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC pristatė, kaip jis pats sakė, su jauduliu ir nerimu sulauktus žmonių dėkojimus už pagijimus nuo vėžio, sąnarių ir kitų lėtinių uždegiminių ligų. Klebono teigimu, padėkos plaukia iš visos Lietuvos: Tauragės, Kauno, Vilniaus, Garliavos, Jūrės. O pagiję Palaimintojo Jurgio užtarimu liudijo ir pasakojo savo istorijas. Keletas citatų iš liudijimų: |
||
|
|
||
|
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas Liepos 1-osios popietę, tradiciškai šv. Mišiomis prie Panų Kalne esančios, kankinėms merginoms atminti skirtos koplyčios prasidėjo Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Šiemet jie buvo skirti Žemaičių vyskupijos įsteigimo 600 metų jubiliejui ir Pal. Teofiliui Matulioniui atminti. Mišparų pradžioje maldininkus pasveikino vyskupas Jonas Boruta SJ. Liepos 2 dieną atlaiduose buvo meldžiamasi už ligonius, Lietuvos bendruomenes bei Caritas organizaciją. Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą sakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Kartu meldėsi iš visos Telšių vyskupijos atvykę Caritas organizacijos nariai bei savanoriai, bendruomenių atstovai iš Kazlų Rūdos, Kauno, Mažeikių, Plungės, Skuodo rajonų, vietinių Gardų ir Šarnelės kaimo bendruomenių, asociacijos Plungės kraštas ir iš kitur. Pamoksle vysk. J. Kauneckas pabrėžė, jog ligoniai yra didžiausias Bažnyčios turtas. Jis priminė istorinį faktą, jog artimo meilės organizacija CaritasLietuvos Bažnyčioje buvo atkurta pirmiausia, dar Nepriklausomybės priešaušryje. Vyskupas pabrėžė ligonių slaugymo, artimos meilės darbų svarbą skelbiant Evangeliją, nes ir Dievo Motina Marija skubėjo pas Elžbietą, kad galėtų jai patarnauti ir pagelbėti. Meilės darbai susiję ir su bendruomene, juk, anot vyskupo, be meilės darbų, be patarnavimo vienas kitam jokia bendruomenė negali egzistuoti. Anoje Nepriklausomoje Lietuvoje kiekviena parapija turėjo prieglobos skurstantiems ir vargstantiems žmonėms namus špitoles. Sovietmečiu iš ten visi buvo išvaryti ir taip buvo griaunama tarpusavio pagalbos ir atjautos dvasia. Vyskupas, remdamasis pavyzdžiais, kalbėjo apie ligonių kančios ir iš ligos kylančių sunkumų įprasminimą. Kai iškildavo įvairių sunkumų vyskupijoje, aš visada kreipdavausi į ligonius, prašydamas jų maldos ir skausmų bei kančios paaukojimo už tas iškilusias problemas. Ir visi sunkumai tada išsispręsdavo. Štai kokia galinga sergančiųjų paaukota malda ir kančia sakė vyskupas J. Kauneckas. Anot jo, būtent ligoje subręsta tikroji asmenybė ir tik ligoniai gali aukodami savo negalias išgelbėti pasaulį nuo pražuvimo. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |