2017 m. liepos 21 d.
Nr. 29-30 (2246-2247)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kunigas Pranciškus Čivilis apdovanotas ženklu „Už nuopelnus Varėnos kraštui“

Rūta Averkienė

Kun. Pranciškų Čivilį sveikinimo
artimieji – du broliai ir dvi sesės
bei būrelis kitų giminaičių

Babriškėse buvo minimas visų mylimo Babriškių, Senosios Varėnos ir Akmens parapijų klebono Pranciškaus Čivilio 60 metų jubiliejus. Mažutė gražiausiomis pievų gėlėmis išpuošta Babriškių Šv. arkangelo Mykolo bažnytėlė negalėjo sutalpinti visų norinčių pasveikinti šį ypatingą asmenybės šviesą skleidžiantį dvasininką, kurio gerumą patiria ne tik Varėnos krašto, bet ir jį pažįstantys Lietuvos žmonės. Kunigui Pranciškui įteiktas pirmasis Varėnos rajono savivaldybės ženklas „Už nuopelnus Varėnos kraštui“, o maestro Virgilijus Noreika bei kiti muzikai dovanojo nuostabų koncertą. Kunigas nusipelno didžiausios pagarbos, nes, be daugybės jo prasmingų darbų, po dvasios rūmą jis sugeba pastatyti ir kiekvieno jį pažįstančio žmogaus širdyje. Jo dėka Babriškės tapo dideliu dvasinės traukos centru visos Lietuvos žmonėms. Apie tai liudijo daugybė kunigą norėjusių pasveikinti žmonių. Ypatinga kun. P. Čivilio asmenybės šviesa, šiluma ir bendrystės dovana kaskart sukviečia ne tik parapijiečius, bet ir daug tikinčiųjų iš svetur.


Atlaidai Marijampolėje

Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC beatifikacijos 30-mečiui

Liepos 9-ąją Marijampolės Bazilikoje prasidėjo iki liepos 16-osios vykę Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC atlaidai. Pirmoji diena buvo skirta Padėkai už patirtas malones. Turime, už ką dėkoti Viešpačiui, nes šie metai ypatingi Bažnyčiai, tikintiesiems ir visiems Lietuvos žmonėms: arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju, o Jurgio Matulaičio beatifikacijai – jau 30 metų! Tikintieji Bazilikoje dėkojo ir už malones, patirtas užtariant Palaimintajam Jurgiui. Šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė karo kapelionas, arkivyskupo Teofiliaus Matulionio postulatorius kun. dr. Mindaugas Sabonis. Jis pasidžiaugė, kad tenka dalyvauti Bažnyčios šventėje, kurioje minimi du Palaimintieji.

Po šv. Mišių prie Palaimintojo Jurgio relikvijų buvo sudėti votai ir išklausyti liudijimai. Bazilikos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC pristatė, kaip jis pats sakė, su jauduliu ir nerimu sulauktus žmonių dėkojimus už pagijimus nuo vėžio, sąnarių ir kitų lėtinių uždegiminių ligų. Klebono teigimu, padėkos plaukia iš visos Lietuvos: Tauragės, Kauno, Vilniaus, Garliavos, Jūrės. O pagiję Palaimintojo Jurgio užtarimu liudijo ir pasakojo savo istorijas. Keletas citatų iš liudijimų:


Žemaičių Kalvarijos atlaidai

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Liepos 1-osios popietę, tradiciškai šv. Mišiomis prie Panų Kalne esančios, kankinėms merginoms atminti skirtos koplyčios prasidėjo Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Šiemet jie buvo skirti Žemaičių vyskupijos įsteigimo 600 metų jubiliejui ir Pal. Teofiliui Matulioniui atminti. Mišparų pradžioje maldininkus pasveikino vyskupas Jonas Boruta SJ.

Liepos 2 dieną atlaiduose buvo meldžiamasi už ligonius, Lietuvos bendruomenes bei „Caritas“ organizaciją. Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą sakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Kartu meldėsi iš visos Telšių vyskupijos atvykę „Caritas“ organizacijos nariai bei savanoriai, bendruomenių atstovai iš Kazlų Rūdos, Kauno, Mažeikių, Plungės, Skuodo rajonų, vietinių „Gardų“ ir Šarnelės kaimo bendruomenių, asociacijos „Plungės kraštas“ ir iš kitur. Pamoksle vysk. J. Kauneckas pabrėžė, jog ligoniai yra didžiausias Bažnyčios turtas. Jis priminė istorinį faktą, jog artimo meilės organizacija „Caritas“Lietuvos Bažnyčioje buvo atkurta pirmiausia, dar Nepriklausomybės priešaušryje. Vyskupas pabrėžė ligonių slaugymo, artimos meilės darbų svarbą skelbiant Evangeliją, nes ir Dievo Motina Marija skubėjo pas Elžbietą, kad galėtų jai patarnauti ir pagelbėti. Meilės darbai susiję ir su bendruomene, juk, anot vyskupo, be meilės darbų, be patarnavimo vienas kitam jokia bendruomenė negali egzistuoti. Anoje Nepriklausomoje Lietuvoje kiekviena parapija turėjo prieglobos skurstantiems ir vargstantiems žmonėms namus – špitoles. Sovietmečiu iš ten visi buvo išvaryti ir taip buvo griaunama tarpusavio pagalbos ir atjautos dvasia. Vyskupas, remdamasis pavyzdžiais, kalbėjo apie ligonių kančios ir iš ligos kylančių sunkumų įprasminimą. „Kai iškildavo įvairių sunkumų vyskupijoje, aš visada kreipdavausi į ligonius, prašydamas jų maldos ir skausmų bei kančios paaukojimo už tas iškilusias problemas. Ir visi sunkumai tada išsispręsdavo. Štai kokia galinga sergančiųjų paaukota malda ir kančia“ – sakė vyskupas J. Kauneckas. Anot jo, būtent ligoje subręsta tikroji asmenybė ir tik ligoniai gali aukodami savo negalias išgelbėti pasaulį nuo pražuvimo.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija