Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žaizdos

Valstybės diena, paženklinta Viešpaties malone

Stasė Eitavičienė

Prie paminklo žuvusiems Papilio krašto partizanams meldžiasi katalikų kunigas, Biržų dekanas Algis Neverauskas ir evangelikų reformatų kunigė Sigita Veinzierl

Turbūt pirmą kartą Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena Biržų rajone buvo švenčiama visuose pagrindiniuose renginiuose, kurie susiejo skirtingų istorinių laikotarpių didvyrių atminimą, dalyvaujant kunigui. Ir dėl tvirtos Biržų dekano kun. Algio Neverausko nuomonės, ir nepakantumo šio pasaulio moraliniam nuosmukiui ir, be abejo, todėl, kad  renginius lydėjo malda ir ypatinga Viešpaties malonė, ši valstybinė šventė buvo išskirtinė.

Šventiniai liepos 6-osios renginiai prasidėjo Papilyje, kai skverelyje priešais Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčią buvo atidengta pirmoji Biržų rajone atminimo lenta, skirta 1918–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams – vyrams, kurie galbūt nuo šios bažnyčios vartų išėjo į karą už savo valstybę. Atminimo lentoje – aštuonių Papilio valsčiaus savanorių pavardės. Vienas iš jų, Vladas Ikamas – Vyčio kryžiaus ordino kavalierius.

Žaizdos

„Tautiška giesmė“ plazdant dvidešimt trims trispalvėms

Rūta Averkienė

Trispalves marcinkoniškiams dovanojęs Vytautas Paulaitis

MARCINKONYS. Šiemet Valstybės diena čia buvo minima tikrai prasmingai ir įsimintinai. Kaime gimė graži tradicija – šv. Mišių metu pašventintos 23 trispalvės po „Tautiškos giesmės“ giedojimo buvo padovanotos kaimo gyventojams, vėliau bendruomenės nariai rinkosi prie arbatos puodelio pabendrauti klebonijoje.

Prieš šv. Mišias klebonijoje buvo demonstruojamas jautria gaida kaimui ir jo gyventojams nuskambėjęs prieš septyniolika metų alytiškės lietuvių kalbos mokytojos Danutės Šalaševičienės sukurtas filmas apie Marcinkonių ansamblį bei kaimo tradicijas. Vėliau visi rinkosi į šv. Mišias Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje, kurias už marcinkoniškius bei Lietuvą aukojo Dubičių parapijos klebonas kun. Almantas Kibirkštis. Jis kvietė įsisąmoninti ir suprasti šios garbingos dienos svarbą. Skaitydamas Evangeliją, kunigas sakė, kad joje yra panašumų su mūsų tautos istorija. Klebonas linkėjo tikros vienybės, tikro pareigingumo, kvietė auginti pareigos jausmą ir perduoti kitiems, kad visi suprastų, jog pirmiausia Tėvynei reikia kažką prasmingo padaryti.

Stovykla Rusijos šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikams

ALANTA. Čia vyko penktoji, tradicinė lietuvių kalbos ir kultūros stovykla Rusijos lietuvių vaikams. Dviejų savaičių trukmės stovykloje lietuvių kilmės vaikai ir jaunuoliai iš Sankt-Peterburgo, Maskvos, kitų Rusijos šiaurės ir Sibiro lietuvių bendruomenių bei lituanistinių mokyklų mokėsi lietuvių kalbos, lietuviškų dainų ir šokių, tradicinių patiekalų gamybos, susipažino su Lietuvos etnokultūra, dalyvaus pažintinėse išvykose.

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, stovyklautojai lankėsi Dubingiuose: dalyvavo gyvoje istorijos pamokoje, sutartinių koncerte, 21 val. kartu su miestelio bendruomene ir svečiais giedojo Lietuvos himną.

Tradicinė stovykla padeda Rusijos kraštuose gyvenantiems lietuviams mokytis lietuvių kalbos, išsaugoti tautinę kultūrą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva. Iš viso stovykloje jau apsilankė per 100 vaikų iš Sankt-Peterburgo, Petrozavodsko, Medvežegorsko, Bratsko, Barnaulo, Ulan-Udės, Čitos, Maskvos ir kitų Rusijos regionų.

Trys Molio miesto dienos

MOLĖTAI. 630 metų minintis miestas tris pirmojo liepos savaitgalio dienas minėjo gimtadienį. Šventę pradėjo M‘Olimpinės žaidynės: drakono valčių lenktynės, tinklinio varžybos, naktinis bėgimas. Antrosios dienos rytą Molėtų gatvėmis riedėjo, ir garsiniais signalais į miesto šventę miestelėnus kvietė Molėtų PGT mašina su jaunaisiais miesto šventės kviesliais. Kiek vėliau Savivaldybės posėdžių salėje įvyko oficialus Molėtų savivaldybės mero Stasio Žvinio priėmimas, į kurį atvyko svečiai iš Latvijos, Lenkijos, Karelijos, Ukrainos ir Vokietijos ir Molėtų rajono vadovai bei tarybos nariai. Paskui įvyko Molėtų rajono savivaldybės įstaigų, įmonių, organizacijų, užsienio delegacijų ir svečių šventinė eisena. Sveikinimus tarė meras, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas ir Seimo narys Petras Čimbaras. Centrinėje miesto gatvėje šurmuliavo mugė. Netrukus į miesto erdves savo atrakcijomis kvietė kojūkininkas žonglierius, atrakcionai ir žaidimai vaikams, Policijos ir kitų jėgos struktūrų programa. Sportiškiau nusiteikusius į „Ežerūno“ aikštelę kvietė gatvės krepšinis, į miesto teniso kortus – teniso turnyras. Vėliau scenoje pasirodymus surengė Liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalio ,,Aukštaitijos vainikas“ dalyviai. Vidudienį įvyko parodos „Kambarys kaip galerija“ pristatymas, kur su savo darbais supažindino beveik dvi dešimtys dailininkų. Miesto šventę tęsė atnaujintoje Vasaros estradoje surengtos Baltijos galiūnų varžybos, minias žmonių sutraukęs aktoriaus Rolando Kazlo ir jo „Pakeleivių“, grupės „69 danguje“ koncertai. Vakarą vainikavo šventiniai fejerverkai ir lazerių šou. Paskutinę šventės dieną Molėtų bažnyčioje švęsti tituliniai Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidai. Po šv. Mišių atlaidų dalyviai pakviesti į XVI sakralinės muzikos festivalio ,,Šlovinkime Viešpatį stygomis ir dūdomis“ atidarymo koncertą, kuriame prof. Gintauto Želvio iniciatyva įspūdingą muzikinę programą atliko Baltijos šalių jaunimo simfoninis orkestras ,,Baltosios naktys“ ir dirigentas Aleksejus Vasiljevas bei Molėtų bažnyčios mišrus choras, vadovaujamas Violetos Zutkuvienės.

Kojinių mezgimo čempionate vyravo tautiniai motyvai

RADVILIŠKIS. Aštuntus metus iš eilės čia organizuotas kojinių mezgimo čempionatas. Liepos 8 dieną mezgėjai profesionalai ar besiruošiantys jais tapti, gavę įvairiausius apdovanojimus ar tiesiog mėgstantys šį užsiėmimą, susirinko į vienintelį tokio pobūdžio renginį ne tik Lietuvoje, Europoje, bet turbūt ir pasaulyje – į tarptautinį kojinių mezgimo čempionatą „Tautinių raštų vingiai“. Šiais metais varžytis dėl geriausio mezgėjo titulo buvo ypač sunku, nes susirinko net 42 mezgėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir netgi keturios mezgėjos iš JAV. Jų vadovė – amatų mokytoja, knygų apie mezgimą autorė, tarptautinių seminarų organizatorė Dona Druchunas. Ji pristatė vieną iš daugelio savo knygų „Lithuanian Knitting. Continuing Traditions“. Čempionate dalyvavo dvi mezgėjos iš Lenkijos, Gniezno kultūros centro ir dvi mezgėjos iš Rygos, Latvijos nacionalinio kultūros centro, o jų vadovė, taikomosios dailės ekspertė, mokslininkė Linda Rubena pristatė latvių nacionalinius kostiumus. Į renginį atvyko virbalų virtuozai iš Visagino, mezgimo klubo „Nuo siūlo iki meno“ nariai, Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro mezgėjai, Lazdijų rajono Gegutės kaimo bendruomenės atstovai, tautodailininkai, gavę įvairius apdovanojimus, dalyvaujantys parodose ar šiaip tiesiog mėgstantys megzti iš Radviliškio, Kauno, Baisogalos, Šeduvos, Šiaulių, Mažeikių bei Panevėžio rajono. Prieš paskelbiant čempionato pradžią, komisijos pirmininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus komiteto narė Sigita Damanskienė pristatė čempionato nuostatus bei kriterijus, kuriais remiantis bus vertinami dalyvių darbai. Kadangi 2017 metais Radviliškio, švenčiančio 450 metų gimtadienį, herbe yra pavaizduotas žirgas, o „žirgelis“ – vienas iš tautinių raštų simbolių, buvo nuspręsta, kad čempionate mezgėjai, megzdami kojinės čiurną, turės numegzti žirgelio raštą. Dalyvių darbus dar vertino Radviliškio rajono tautodailininkų skyriaus pirmininkė Aurelija Norvaišienė, technologijų mokytoja ekspertė Inga Hokušienė ir minėtoji knygų apie mezgimą autorė D. Druchunas. Radviliškio miesto kultūros centro direktoriaus pavaduotojai Indrei Ginkevičienei paskelbus čempionato pradžią, mezgėjai kibo į darbą, o žiūrovai galėjo mėgautis įspūdingais vaizdais ir garsais. Visi, kas norėjo, galėjo pasisemti žinių apie mezgimą, paganyti akis ir apžiūrėti čempionato dalyvių kojinių parodą, sužinoti apie kitų tautų kultūrą arba tiesiog kartu su kapelomis padainuoti, pašokti ir linksmai praleisti laiką. Dalyvius, svečius ir visus susirinkusius linksmino Radviliškio miesto kultūros centro meno kolektyvai: „Šelmiai“, „Šelmių muzikantai“, „Seni pažįstami“, „Radvija“, „Aidija“; saksofono muzika žiūrovai gėrėjosi užgrojus Svajūnui Taučiui. Čempionate dalyviai turėjo galimybę pasigėrėti ir sužinoti daug įdomių detalių apie visų Lietuvos regionų tautinius kostiumus. Visus juos savo rankomis nuaudė ir pristatė žiūrovams tradicinių amatų meistrė, tautinio paveldo saugotoja, senojo audimo amato puoselėtoja Zita Paulikienė. Po visų linksmybių ir įdomybių, ištiksėjus mezgimui skirtam laikui, o kompetentingai komisijai įvertinus geriausius ir gražiausius darbus, atėjo eilė apdovanojimams. Padėkas už sunkų darbą vertinant mezgėjų darbus komisijai įteikė projekto vadovė Vilma Simaitienė. Dalyvius sveikino ir nugalėtojams diplomus įteikė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Justė Venckutė. Pirmąją vietą pelnė Aida Šešelgienė iš Kauno rajono, kojinių parodos laimėtoja pripažintaVanda Podina iš Rygos, originaliausios kojinės autorė – Genovaitė Janulienė iš Raseinių, tautiškiausios kojinės autorė, dalyvavusi visuose kojinių čempionatuose Olė Plungienė iš Radviliškio. Apdovanotas ir vienintelis mezgėjas vyras Raimundas Mikuševičius (Panevėžys), sudėtingiausia mezgimo technika mezgusi Vaiva Vaičiulytė (Mažeikiai), jauniausia mezgėja Samanta Šapranytė (Panevėžio r.) ir vyriausia mezgėja Konstancija Goštautienė (Šeduva).

Paminėjo laivadirbio gimimo metines

DREVERNA. Liepos 5 dieną Jono Gižo etnografinėje sodyboje vyko laivadirbio J. Gižo 150-osioms gimimo metinėms skirtas šventinis renginys „Laivadirbio skrynią atvėrus...“ Pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai prie Jono Gižo kapo padėjo gėlių, uždegė žvakę ir kartu su folkloro ansambliu sugiedojo tradicinę šišioniškių giesmę. Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Turizmo tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė pabrėžė, kad J. Gižo ir jo šeimos kapavietės yra puikiai sutvarkytos ir tai itin svarbu ne tik patiems dreverniškiams, bet ir čia apsilankantiems turistams: „Į Dreverną atvykę turistai apsilanko ne tik prie Kuršių marių, bet ir senosiose Drevernos kapinaitėse. Čia palaidotas žymiausias šio krašto laivadirbys Jonas Gižas, jo žmona ir dukros“. R. Cirtautaitė dėkojo Gargždų krašto muziejaus direktoriui Mariui Mockui už puikiai atliktus šių kapaviečių tvarkymo darbus. Šias kapinaites svarbu tvarkyti ir todėl, kad jose išlikę kaltinių ir lietinių metalinių kryžių, unikalių paminklų, būdingų Mažosios Lietuvos regionui.