Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kultūros mecenatė apdovanota garbės ženklu

Beatričė Kleizaitė-Vasaris

Gegužės 26 dieną teatralei, režisierei, pedagogei, aktyviai visuomenininkei, kultūros mecenatei Beatričei Kleizaitei-Vasaris įteiktas aukščiausias Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apdovanojimas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Jis skirtas už svarų indėlį į Lietuvos ir Sūduvos krašto kultūrą, už asmeninę iniciatyvą pristatant profesionaliosios dailės meno palikimą ir padovanotą meno kolekciją.

2013 metais kultūros mecenatė Beatričė Kleizaitė-Vasaris, atsidėkodama savo kraštui – Marijampolei, iš kurios pati yra kilusi, – dovanojo dešimtmečius kauptą meno kūrinių kolekciją: daugiau kaip 400 tapybos, grafikos ir skulptūros darbų, kuriuos kūrė per 30 autorių. Joje – žymiausių Lietuvos išeivijos menininkų Vytauto Kašubos, Adomo Galdiko, Vytauto Igno, Vytauto Kazimiero Jonyno, taip pat Lietuvoje kūrusių menininkų Aloyzo Stasiulevičiaus, Sofijos Veiverytės ir kitų autorių kūriniai. Tarp reikšmingiausių ir vertingiausių kolekcijos darbų – Vytauto Kašubos skulptūros. Mecenatė teigė niekada neabejojusi, kad meno kolekcija kada nors grįš į Marijampolę.

Drauge su meno kolekcija Marijampolei padovanota ir 204 meno leidinių apie pasaulio ir Lietuvos dailę biblioteka, sukaupta gyvenant Europoje, Lotynų Amerikoje, JAV ir Kanadoje, o nuo 1989 metų papildyta jau gyvenant Lietuvoje.

Meno ir meno leidinių kolekcija tapo pagrindu Marijampolėje įsteigti Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno galeriją, duris lankytojams atvėrusią 2014 metais. Galerijos kolekcija nuolat papildoma naujais mecenatės dovanojamais meno kūriniais.

Pasak dailininko ir dailėtyrininko Aloyzo Stasiulevičiaus, stebina B. Kleizaitės-Vasaris energija, pasiaukojimas, titaniška valia surinkti šiuos meno kūrinius, išsaugoti ir dovanoti Lietuvai, o pati kolekcija atvėrė dar nedaug pažintą išeivijos meną, išsklaidytą, išbarstytą po įvairias šalis ir yra viena rimčiausių Lietuvoje esančių išeivijos dailės ekspozicijų, esmingai papildanti Nacionalinės dailės galerijos kolekcijoje eksponuotą išeivijos meno panoramą.

Ši galerija, įsikūrusi pačiame Marijampolės centre, iš karto įsiliejo į miesto kultūrinio gyvenimo panoramą ir tapo traukos centru ne tik marijampoliečiams, bet ir miesto svečiams, čia vyksta ir kitų kūrėjų darbų parodos, koncertai, leidinių pristatymai, edukaciniai renginiai mokiniams ir jaunimui. B. Kleizaitės-Vasaris viltis, kad galerija nestokotų lankytojų, kad ten skambėtų muzika, būtų skaitoma poezija, pildosi su kaupu. Ekspozicija išdėstyta keturiose erdvėse, kurios užpildytos Beatričės Kleizaitės-Vasaris daugybę metų rinkta ir šiam miestui padovanota meno kūrinių kolekcija. Didžiąją kolekcijos dalį sudaro iškilių išeivijos menininkų – Adomo Galdiko, Vytauto Kašubos, Vytauto Igno, Albino Elskaus, Viktoro Vizgirdos, Romo Viesulo, Prano Gailiaus, Vytauto Kazimiero Jonyno, Stasio Eidrigevičiaus, Vaclovo Rato, Juozo Bagdono bei kitų – ir jau Lietuvoje gyvenančių (ar gyvenusių) autorių kūriniai, įprasminę kultūrinę tapatybę. Kolekcija atspindi mecenatės siekį išsaugoti lietuvių menininkų, įvairiais keliais nuklydusių į kitas šalis, kūrybinį palikimą Lietuvai. Nuo veiklos pradžios 2014 metais su galerijoje eksponuojama meno kolekcija susipažino beveik 7 tūkstančiai lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš daugelio kitų valstybių – Izraelio, JAV, Anglijos, Meksikos, Suomijos, Ispanijos Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Kroatijos, Austrijos, Nyderlandų, Lenkijos, Australijos, Kanados, Rumunijos, Šveicarijos, Vokietijos, Prancūzijos ir net Afrikos valstybių.

B. Kleizaitė-Vasaris gimė 1925 metais Kaune. 1941–1944 metais ji studijavo Kauno valstybės teatro Dramos studijoje. Antrojo pasaulinio karo metais emigravo iš Lietuvos. 1945–1948 metais Italijoje tęsė menų studijas ir dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Romoje Stasio Lozoraičio asmenine sekretore. 1948 metais išvyko į Argentiną, 1958 metais – į Kanadą, vėliau – į JAV ir baigusi bibliotekininkystės mokslus dirbo bibliotekose, taip pat pedagoginį darbą, režisavo jos pačios suburtos lietuvių trupės (Bostonas, JAV) spektaklius, įvairiomis temomis rašė lietuvių išeivijos spaudoje. Aktyviai reiškėsi lietuvių visuomeninėje, kultūrinėje veikloje.

1989 metais po ilgų emigracijos metų grįžusi gyventi į Lietuvą, ypatingu būdu įsiliejo į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Jos pastangomis į Lietuvą sugrąžinta tūkstančiai lietuvių išeivijos menininkų kūrinių. B. Kleizaitė-Vasaris įsteigė didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondą ir vadovavo projektui Vilniuje, Katedros aikštėje, statant Vytauto Kašubos (1915–1997) paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, parašė ir išleido unikalias didelės išliekamosios vertės knygas „Lietuvių menininkų darbai Šiaurės Amerikos šventovės“ (2004), „Albinas Elskus. Grožio ir vizijos dailininkas“ (2009), „Angelai“ (2011). Ir tai – tik pagrindiniai, ryškiausi aktyvios visuomenininkės darbai.

2010 metais B. Kleizaitė-Vasaris Anykščiams padovanojo vertingą daugiau nei šimto dailės kūrinių kolekciją, kurios pagrindu buvo įkurtas Angelų muziejus. 2016 metais B. Kleizaitės-Vasaris pastangomis ir lėšomis išleistas galerijos meno kolekcijos katalogas (apimtis – 254 psl.), kuris buvo pristatytas Marijampolės ir, bendradarbiaujant su Lietuvos dailės muziejumi, Lietuvos visuomenei.

© 2017 „XXI amžius“