|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Telšių vyskupijoje Šilalės dekanate Atlaidų dieną ir miestelio šventė
LAUKUVA. Liepos 16 dieną čia rinkosi ne tik laukuviškiai, bet ir iš toliau atvykusieji, nes Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje vyko Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) atlaidai. Diena prasidėjo Votyvos šv. Mišiomis, kurias aukojo klebonas kun. Virgilijus Pocius, o Rietavo vikaras kun. Tadas Šeputis klausė išpažinčių, sakė homiliją. Vėliau jis aukojo Sumos šv. Mišias, pasakė homiliją. Vyko iškilminga procesija aplink bažnyčią. Giedojo Laukuvos parapijos choras. Pasibaigus pamaldoms, miestelio aikštėje įvyko Laukuvos miestelio šventės atidarymas, kurį pradėjo Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas. Jis ir Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas pasveikino šventės dalyvius su miestelio švente. Buvo pakelta vėliava, sugiedotas Lietuvos himnas, įteiktas baltame audekle padarytas įrašas, kuriame pažymėta, kad Laukuva 2018-ųjų metų Mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Beje, neseniai įvykusio festivalio Naisių vasara 2017 metu į Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių sąrašą tarp dešimties išrinktųjų pateko ir Laukuva. Kaip tai pavyko? Mat mažosios kultūros sostinės atrenkamos konkurso būdu pagal nustatytus Kultūros ministerijos reikalavimus. Pirmąja Mažąja Lietuvos kultūros sostine 2015 metais tapo Naisiai. Norint tapti Mažąja Lietuvos kultūros sostine reikia visapusiškai garsinti rajono ir miestelio vardą įvairiais renginiais. Dabar jau kasmet renkama iki dešimt miestelių, kurie yra paskelbiami mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis. Taigi, šiemet tokia laimė nusišypsojo laukuviškiams. Paskui vyko nuotaikingas Laukuvos kultūros namų ir Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos moksleivių ir mokytojų koncertas. Koncertavo Edmundas Kučinskas, grupės Vyšnios ir Rodeo. Kultūros namuose vyko Teatro valanda. Joje pasirodė Telšių rajono Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatras Žibintas, Tauragės rajono Batakių bibliotekos skaitytojų ir Klaipėdos universiteto teatrai. Prie Žemaičių plento prigludusio Laukuvos miestelio gyventojai didžiuojasi, kad tai viena seniausių Žemaitijos gyvenviečių, pradėjusi kurtis dar monarchijos kūrimosi laikais. 1253 metais Lietuvos Karalius Mindaugas vyskupui Kristijonui, be kitų žemių, užrašė ir pusę Laukuvos, o antrąją pusę 1257 metais padovanojo vokiečių ordinui. Taigi XIV amžiuje kryžiuočių vedliai per Laukuvą vedė riterius į Medininkų kraštą į Tverus. Pagal padavimus spėjama, kad bažnyčia buvo pastatyta Vytauto Didžiojo laikais. 1624 metais Jonas Talaitis Laukuvoje pastatė naują medinę bažnyčią. Jai tuometinis Žemaičių vyskupas S. Kiška suteikė parapijos teises. Laukuvos bažnyčią vizitacijos tikslais lankydavo Žemaičių vyskupas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio įkvėpėjas Motiejus Valančius. Šiandieną Laukuva atjaunėjusi, išgražėjusi. Pačiame miestelio viduryje stovinčioje, iš akmenų sumūrytoje bažnyčioje dirba klebonas kun. Virgilijus Pocius, kuris, pasikliaudamas parapijiečiais ir Bažnyčios aktyvu bei Laukuvos seniūnija, nuolat puošia bei gražina šventovės išorę bei vidų. Akį džiugina šventoriuje palaidotų šioje bažnyčioje dirbusių kunigų kapavietės. Tarp jų ir garsaus Šventojo Rašto vertėjo prel. Antano Rubšio kapas. Dabartinio klebono kun. V. Pociaus rūpesčiu užsimota sutvarkyti mūrinę šventoriaus tvorą. Šis darbas jau vyksta. Jauku, puošnu, malonu ir bažnyčios viduje. Daug kas atnaujinta, pagražinta, pašviesinta. Pasak parapijiečių, jų klebonas užuot kalbėjęs imasi konkrečių darbų. Kažkada buvusi apleista ši iškili akmeninė bažnyčia keliasi naujam gyvenimui. Todėl ir laukuviškiai brangina šią jų tėvų ir senelių pamėgtą bažnyčią. Seniūno V. Ačo iniciatyva, remiant savivaldybei, gražėja Laukuvos miestelis. Visiems pavyzdį rodo ant kalvelės stovinti Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija. Joje ne vien tik mokomasi, bet ir išradingai vyksta popamokinis gyvenimas. Pranciškus ŽUKAUSKAS
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |