|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Telšių vyskupijoje Žemaičių Kalvarijos dekanate Garbingos sukaktys ir dideli darbai
TVERAI. Miestelis įsikūręs vakariniame Žemaičių aukštumos šlaite. Nuo greta esančių kalvų atsiveria nuostabus Žemaitijos kraštovaizdis. Miestelio centre ant kalvos stovi didžiausia Lietuvoje medinė bažnyčia Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Didžiausia, iškiliausia šventė Tveruose būna Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai, kurie vyksta pirmąjį liepos sekmadienį. Nors sakoma, kad Lietuva yra išvažinėjusi, bet atlaidų metu mūsų didžiulė bažnyčia būna pilna. Stebėtis nereikėtų. Gyvuoja sena tradicija, kad į atlaidus suvažiuoja, sueina piligrimai iš aplinkinių parapijų: Varnių, Laukuvos, Rietavo, Žarėnų. O šiemet kaip niekada daug atvyko iš Klaipėdos. Nuo vaikystės prisimenu, kaip Tverų miestelis ir aplinkinių kaimų pievos atlaidų metu buvo pristatomos arkliais kinkytų vežimų. Kai kuriuose jų vykdavo prekyba braškėmis, saldainiais, pypkėmis ir kitais skanumynais. O kaip laukdavau, kad į atlaidus atvažiuotų mano seneliai iš Laukuvos ir pripirktų tų saldumynų! Aišku, nusivilti netekdavo. Norėčiau priminti, ką apie atlaidus Tveruose prieš daugiau nei šimtą metų rašė kun. B. Smigielskis Kunigo vikaro užrašuose (Draugija, 1909 m., Nr. 27): Dvasiškija, pervirš dvidešimts asmenų, karštai darbavosi patarnaudama pamaldiems žmoneliems, neteko jai laiko atlikimui visų jų dvasiškųjų reikalų, nors kai kurie nuo ryto iki vakarui sėdėjo klausyklose. Galima pasidžiaugti, kad šiais metais mus spėjo aptarnauti du kunigai: mūsų klebonas dr. Saulius Stumbra ir svečias iš Klaipėdos dr. Andrius Vaitkevičius. Toliau kun. B. Smigielskis rašo: Ypatingas Tverų bažnyčioje paprotys giedoti rožančių lyg pavieniui; tas pavienumas apsireiškia tame, kad iš vienos pusės dažnai tik vienas vyras, o iš kitos viena davatka labai pratęsdama gieda ir tuomi užima daug laiko, kurį su didele nauda galima būtų apversti vaikų katechizacijai. Laike to pavienio giedojimo bažnyčia būna tuščia, žmonės po namus, o dar dažniau smuklėse laukia pašaukiant varpų į atlaidines mišias. Ši mūsų bažnyčia yra trečioji (o gal ir ketvirtoji). Pirmoji pastatyta 1618 metais. Fundatorius buvo tuometinis Tverų tijūnas Eliotas Ilgovskis, kuris Tverų bažnyčiai paskyrė keturis Tverų miestiečius, tarp kurių virėją Stanislovą su jo namu turgaus aikštėje. Tverų tijūnas būsimą kunigą įpareigoja nuolat čia reziduoti ir, kad mokėtų lietuviškai. Tai visoje Lietuvoje dar buvo reta. Tverų klebonijai išlaikyti jis dar padovanojo penkis sklypus žemės. Ir vėlesni Tverų tijūnai skyrė geras fundacijas bažnyčios išlaikymui. Nenuostabu, jog valdytojams įdėjus daug pastangų, Tverų bažnyčia jau XVII a. viduryje tapo viena iš labiausiai lankytinų bažnyčių Žemaitijoje, o 1774 metais Tverų parapijai priklausė 1300 tikinčiųjų. Visas čia buvusias ir esamą bažnyčią lydi vienas stebuklas Švč. Mergelės Marijos paveikslėlis, dovanotas jos statytojo E. Ilgovskio. Mat sykį jam išvykus, jo namuose nakvojo Rietavo klebonas Jokūbas Klopotovskis ir naktį pamatė šviečiant paveikslėlį. Perkeltas į bažnyčią paveikslėlis greitai ėmė garsėti malonėmis. 1646 m. vasario 8 d. Tverų klebonui Jurgiui Kelpšai parašius prašymą, paveikslo teikiamos malonės oficialiai buvo patvirtintos vyskupo J. Tiškevičiaus. 1646 metais pranešime Šv. Sostui vysk. J. Tiškevičius mini, jog Tverų bažnyčia yra garsesnė tarp kitų bažnyčių, nes čia renkasi žmonės prie malonėmis garsaus Marijos paveikslo, patirdami daug malonių ir stebuklų. Pats vyskupas 1648 metais savo rašte pažymi, kad Tverai yra pamaldumu ir aplankymais garsėjanti Žemaitijos vieta (šalia Zapyškio, Šiluvos, Žemaičių Kalvarijos). Šis unikalus paveikslėlis pabuvojo visose Tverų bažnyčiose. Tai pamaldžios intencijos pavyzdys, kai mažam, bet malonėmis garsėjančiam paveikslėliui pastatomos bažnyčios. Ir dabar jis švyti didžiajame mūsų bažnyčios altoriuje. Iš vaikystės prisimenu, kaip daug žmonių eidavo keliais apie šį didįjį altorių, rankose laikydami degančias žvakes. Deja, ši unikali tradicija nyksta. Šiemetiniai atlaidai Tveruose buvo neeiliniai sukako 120 metų dabartinei bažnyčiai. Malonu buvo, kad šioje šventėje dalyvavo bažnyčios statytojo kan. Juozapo Niūniavos giminės atstovė Silvija Niūniavaitė-Bielskienė. Tikimės, kad užsimezgęs ryšys tarp Tverų bendruomenės ir kan. J. Niūniavos giminės išliks. Tai pasiūlė ponia Silvija. Minint jubiliejų, senojo kryžiaus vietoje, šventoriuje, pašventintas tveriškio Sauliaus Kuzminskio padarytas ąžuolinis kryžius. Dabar šis jaunas vyras gali vadintis garbingu kryždirbio vardu. 2018 metų sausio 30 dieną sukaks dabartinės bažnyčios statytojo Juozapo Niūniavos 100-osios mirties metinės ir 400 metų nuo pirmosios bažnyčios Tveruose pastatymo. Visoms šioms bažnyčios iškilmėms ir jubiliejams aktyviai ruošiasi mūsų jaunas ir energingas klebonas kun. dr. S. Stumbra. Jis jau suplanavo įvairių renginių. Bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu ir su Lietuvos katechetikos centru, planuojama organizuoti respublikinę, o gal net ir tarptautinę konferenciją ,,Parapija XXI amžiuje. Iššūkiai ir problemos. Pagrindinė šventė numatoma paskutinį gegužės sekmadienį. Tikimasi ir garbingo svečio, apaštalinio nuncijaus Lietuvoje arkivyskupo Pedro Lopeso Kvintanos (Pedro Lopez Quintana). Į jubiliejines iškilmes atvykstančius svečius norisi sutikti gražioje aplinkoje. Dalis darbų jau atlikta. Bažnyčioje pakeisti šviestuvai, įstatytos naujos, autentiškumą išlaikančios išorinės maldos namų durys, pakeistas kapinėse esančios koplyčios stogas. Remontuojamas klebonijos pastatas. Tikimasi, kad artimiausiu metu visas pastatų ansamblis bažnyčia, klebonija ir koplyčia kapinėse nušvis nauja vienoda spalva. Visa tai Jūs pamatysite, kai atvyksite į Tverus. Laukiame Jūsų. Kazys Praeras
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |