|
Žemaičių Kalvarijos atlaidai
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
Liepos 1-osios popietę, tradiciškai šv. Mišiomis prie Panų Kalne esančios, kankinėms merginoms atminti skirtos koplyčios prasidėjo Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Šiemet jie buvo skirti Žemaičių vyskupijos įsteigimo 600 metų jubiliejui ir Pal. Teofiliui Matulioniui atminti. Mišparų pradžioje maldininkus pasveikino vyskupas Jonas Boruta SJ.
Liepos 2 dieną atlaiduose buvo meldžiamasi už ligonius, Lietuvos bendruomenes bei Caritas organizaciją. Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą sakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Kartu meldėsi iš visos Telšių vyskupijos atvykę Caritas organizacijos nariai bei savanoriai, bendruomenių atstovai iš Kazlų Rūdos, Kauno, Mažeikių, Plungės, Skuodo rajonų, vietinių Gardų ir Šarnelės kaimo bendruomenių, asociacijos Plungės kraštas ir iš kitur. Pamoksle vysk. J. Kauneckas pabrėžė, jog ligoniai yra didžiausias Bažnyčios turtas. Jis priminė istorinį faktą, jog artimo meilės organizacija CaritasLietuvos Bažnyčioje buvo atkurta pirmiausia, dar Nepriklausomybės priešaušryje. Vyskupas pabrėžė ligonių slaugymo, artimos meilės darbų svarbą skelbiant Evangeliją, nes ir Dievo Motina Marija skubėjo pas Elžbietą, kad galėtų jai patarnauti ir pagelbėti. Meilės darbai susiję ir su bendruomene, juk, anot vyskupo, be meilės darbų, be patarnavimo vienas kitam jokia bendruomenė negali egzistuoti. Anoje Nepriklausomoje Lietuvoje kiekviena parapija turėjo prieglobos skurstantiems ir vargstantiems žmonėms namus špitoles. Sovietmečiu iš ten visi buvo išvaryti ir taip buvo griaunama tarpusavio pagalbos ir atjautos dvasia. Vyskupas, remdamasis pavyzdžiais, kalbėjo apie ligonių kančios ir iš ligos kylančių sunkumų įprasminimą. Kai iškildavo įvairių sunkumų vyskupijoje, aš visada kreipdavausi į ligonius, prašydamas jų maldos ir skausmų bei kančios paaukojimo už tas iškilusias problemas. Ir visi sunkumai tada išsispręsdavo. Štai kokia galinga sergančiųjų paaukota malda ir kančia sakė vyskupas J. Kauneckas. Anot jo, būtent ligoje subręsta tikroji asmenybė ir tik ligoniai gali aukodami savo negalias išgelbėti pasaulį nuo pražuvimo.
Liepos 3-ioji diena buvo skirta maldoms už įvairių priklausomybių varginamus žmones. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Pamoksle jis išryškino priklausomybių pobūdį jos atrodo nekaltos ir tikrai nieko blogo nežadančios žmogui, tačiau tai tik išorinis jų ženklas. Priklausomybės atima iš žmogaus laisvę, sugriauna jo orumą, sunaikina žmogaus gebėjimą gyventi. Pamokslininkas priminė susirinkusiesiems, jog pal. Teofilius Matulionis karo metais rašydamas ganytojinį laišką savo ganomiesiems išryškino alkoholio blogio mastą ir nurodė, kaip vieną didžiausių blogybių, griaunančių žmonių ir fizinę, ir dvasinę sveikatą.
Liepos 4 dieną atlaiduose melstasi už tikybos mokytojus, katechetus bei visus pedagogus. Rytmetį į Žemaičių Kalvarijos Kultūros centrą iš Telšių vyskupijos rinkosi tikybos mokytojai ir katechetai, čia jiems buvo surengta speciali programa. Pedagogus pasveikino vysk. J. Boruta SJ, Lietuvos bei Telšių vyskupijos katechetikos centrų direktorius mons. kan. Rimantas Gudlinkis. Atminimo ženklais, padėkos raštais buvo apdovanoti mokytojai pakėlę savo kvalifikaciją. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Pamoksle jis drąsino nuolat gyventi Apreiškimo dvasia išgirsti, suprasti, kas yra Dievas, kaip jis veikia pasaulyje. Tikybos mokytojai tampa Dievo įrankiais, savotiškais žemėlapiais, kad būtų pavyzdžiu ir padėtų susiorientuosi kitiems, kaip gyventi, kad taptume palaiminti.
Liepos 5-oji buvo maldų už Lietuvos policijos, valstybės sienos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos ir teisėtvarkos specialistus bei jų šeimas diena. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Pamoksle jis išryškino susitikimų svarbą žmogaus gyvenime, kalbėjo apie Šventajame Rašte pasakojamus susitikimus Dievas nuolat nori susitikti žmogų, o ir žmogus yra pašauktas nuolat susitikti kitą žmogų. Vyskupas kreipėsi į pareigūnus ir priminė, jog jiems dažnai tenka susitikti įvairius žmones, kurie būna nelamingi, apgirtę, pikti, pavargę gyvenimo kelionėje, todėl labai svarbu pareigūnams ieškoti stiprybės Dieve, nes tik jis gali duoti jėgų ir džiaugsmo, vykdant patikėtą misiją.
Liepos 6-oji ne tik maldų už Tėvynę Lietuvą diena, bet jau tapo tradicija, jog tai brolių latvių piligrimystės laikas. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą sakė Liepojos vyskupas Viktors Stulpins, koncelebravo Jelgavos vyskupijos vyskupas emeritas Antons Justs, Telšių vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas. Liepojos vyskupo pamokslą į lietuvių kalbą vertė Akmenės parapijos klebonas kan. Egidijus Zulcas. Vysk. V. Stulpins ragino tikinčiuosius nebijoti aukotis dėl Kristaus Evangelijos ir artimo meilės darbų, nes tik taip galime įprasminti savo gyvenimą ir padaryti jį patinkantį Dievui.
Liepos 7-oji transporto bei kelių priežiūros tarnybų darbuotojų ir jų šeimų diena. Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Pamokslą jis kalbėjo apie kelio, kaip neišvengiamos tikrovės žmogaus gyvenime, būtinumą ir svarbą.
Liepos 8-ąją Žemaičių Kalvarijoje buvo jaunimo piligrimystės laikas. Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą sakė Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis. Pamoksle jis kalbėjo: Esame gavę tikėjimą kaip dovaną. Tikėjimas tarsi sielos akys, kurių dėka galime bent dalinai pažinti Dievo slėpinį. Tikėjimas tarsi šviesa, be kurios skendėtume tamsoje, net ir turėdami sveikas akis. Vyskupas kvietė Dievo žodyje surasti gyvenimo džiaugsmą ir pilnatviškumą ir drąsino: Džiaukis, broli, sese, gana tau Viešpaties malonės, kad neštum Jo palaiminimą, kur beeisi, nes Jis yra arti tavęs Jėzus Emanuelis Dievas su mumis.
Liepos 9-oji buvo pagrindinė Žemaičių Kalvarijos atlaidų diena. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas dr. Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana). Pamoksle nuncijus kalbėjo: Šis mūsų Eucharistijos šventimas yra didelio džiaugsmo ir vienybės akimirka. Mano, kaip Šventojo Tėvo Pranciškaus atstovo, buvimas su jumis leidžia išgyventi regimą vienos ir visuotinės Katalikų Bažnyčios paveikslą, Kristaus įsteigtos, Jėzaus apaštalams patikėtos misijos vaisių.
Liepos 10-ąją, maldų už ūkininkus ir žemdirbius dieną, buvo meldžiama palaimos žemę dirbantiems, kaimuose gyvenantiems žmonėms, jų šeimoms. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Pamoksle jis kalbėjo apie darbo vertę ir žemdirbių misijos žemėje svarbumą. Žemdirbystė ir mūsų dienomis padeda, kad per daug nenutoltume nuo paties Kūrėjo numatyto ir žmogui sveiko, natūralaus gyvenimo ir darbo ritmo bei aplinkos. Kartu sujungiant su ilgaamže praeities patirtimi žemdirbystė byloja, jog reikia ir dirbti, ir pailsėti. Reikia taip pat ir Kūrėjui Dievui laiko surasti.
Liepos11-oji buvo maldų už savivaldos žmones metas. Pagrindines šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. Pamoksle vyskupas priminė sunkius sovietmečio laikus, kada viskas buvo daroma jėga ir baimės pagrindu. Žmonės buvo suniekinti, ypač tie, kurie gyveno tikėjimo dvasia. Vyskupas kalbėjo apie Pal. Teofiliaus Matulionio gyvenimą, jo patirtus sunkumus ir gebėjimą ištverti iki galo tikėjimo ir meilės dvasioje. Jo gyvenimo liudijimas puikiausia nuolankumo mokymosi galimybė ir šių dienų žmogui.
Liepos 12-oji buvo maldų už kunigus, vienuolius, vienuoles ir naujus, brandžius pašaukimus į dvasinį ir vienuolinį luomą. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas emeritas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, pamoksle kalbėjęs apie šeimos svarbą šių dienų visuomenėje, nes, anot jo, pirmiausia žmogus apie Dievą, meilę, gyvenimo prasmę, žmoniškumo vertę sužino būtent šeimoje. Pamokslininkas prisiminė, kaip jis gyvenime daugybės dalykų išmoko iš savo mamos bei tėvo, kaip jis būtent šeimoje formavo savo pasaulėžiūrą, vertybes, maldos praktikas. Kardinolas sakė: Šeima yra vieta, kur džiaugiamės vieni kitais. Bažnyčia myli šeimą, nes tai Dievo duota dovana. Pamokslininkas išryškino, jog būtent darniose šeimose išauga asmenybės bei nauji pašaukimai į dvasinį ir vienuolinį luomą. Būtina melstis už šeimas ir naujus pašaukimus ir tai turi nuolat daryti visa Bažnyčia. Kardinolas kvietė: Išmelskime Lietuvai šventų kunigų. Meskime už pašaukimus į dvasinį luomą, kad ir šiandien Viešpats siųstų darbininkų į savo pjūtį.
Per dvylika dienų trukusius atlaidus Žemaičių Kalvarijos šventovę aplankė keliasdešimt tūkstančių maldininkų, daugiau nei 15 tūkstančių priėmė Šventąją Komuniją. Kiekvieną dieną 8, 10, 12 ir 19 valandomis buvo aukojamos šv. Mišios. Po Sumos ir vakaro šv. Mišių piligrimai organizuotai keliaudavo Kryžiaus keliu. Kryžiaus kelias buvo einamas ir Bazilikoje.
© 2017 XXI amžius
|