2001 metai
2002 metai
2014 metai

Pažintis

Vydas Kasperavičius ir Onuškio vidurinė mokykla

Daiva Červokienė

Dailininkas mokytojas-metodininkas Vydas Kasperavičius 2010 metais Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Onuškio vidurinės mokyklos languose  pamatęs meniškus medžio dirbinius, viduje ant sienų – subtilias verpstes ir saulutes, neklysdamas gali pasakyti, kad čia dirba talentingas dailės mokytojas. Ne mažiau pasako ir faktas, kad bent keli šios mokyklos abiturientai kasmet laiko mokyklinį dailės egzaminą. Ir viso to „kaltininkas“ – dailininkas,  mokytojas-metodininkas Vydas Kasperavičius, kurio šaknys tvirtai įaugusios Trakų rajono žemėje.

 Tėvų namuose

 Vydas gimė Čižiūnuose, kur gimė ir užaugo ir jo tėvas Jonas. Tačiau mokėsi Vladislovoje, kur tėvai mokytojavo 15 metų. Pasak Vydo, šiandienos jaunimui jo vaikystės metų kaimo mokykla sunkiai įsivaizduojama: viename apleisto dvaro gale veikė pradinė mokykla, kitame gyveno mokytojų šeima. Mokykloje – dvi klasės, viena – pirmokų ir trečiokų, kita – antrokų ir ketvirtokų. Kiekvienoje klasėje – po dvi eiles suolų: vienoje sėdi vienos, kitoje – kitos klasės mokiniai. Jonas Kasperavičius dirbo vienoje klasėje, Stanislava Kasperavičienė – kitoje. Taigi jį (ir brolius Ramūną, ir Kęstutį) vienais metais mokė mama, kitais – tėtis. Beje, pirmokus visada mokė Jonas Kasperavičius, turėjęs pedagoginį ir skulptoriaus talentą, kuriam atsidėjo atsisveikinęs su mokykla.

Pažintis

Nesivaikantis garbės

Bronius VERTELKA

Rozalimo vidurinės mokyklos mokytojas Egidijus Impolis

Technologijų mokytojas metodininkas, medžio drožėjas, muzikos instrumentų meistras, muzikantas, dainininkas, muzikos kūrinių autorius – taip apibūdinamas rozalimietis Egidijus Impolis. Tačiau jis savęs nelaiko provincijos įžymybe ar žvaigžde, yra labai paprastas ir nuoširdus.

Drožinėti pradėjo mokykloje. Konstruodavo, droždavo medinius žaislus. Už tai nereikėjo mokėti. Išdrožtos skulptūrėlės, žaisliukai, maži suvenyrai tapo postūmiu renkantis specialybę. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo fiziką ir darbų technologiją.

Pasak E. Impolio, dabar žinomo medžio meistro, svarbu turėti gerus darbo įrankius ir niekada negailėti tam lėšų. Žiemai atideda mažus darbelius, vasarą atiduoda skulptūroms, koplytstulpiams, dalyvauja pleneruose. Yra padaręs per pusšimtį nemažų medžio dirbinių. Didžiausias jų – Joniškio rajone, Kriukų miestelyje, daugiau nei 6 metrų aukščio koplytstulpis su angelo skulptūra.

Žvilgsnis

Vėl susirinko norkūniečiai

Aldona Uldukytė-Ramanauskienė

Iš kairės: susitikimo vedėja Aldona Uldukytė-Ramanauskienė su kaimo rašytojais Antanu Lašu, Onute Kietyte-Seibutiene ir Antanu Puriuškiu

Rugsėjo 7 dieną jau penktą kartą vėl susirinkome į savo tėviškę – gimtąjį Norkūnų kaimą Rokiškio rajone.

Pirmasis susitikimas įvyko 1992 metais Jono Kuveikio sodyboje, jame dalyvavo apie 200 žmonių. Antrasis susitikimas vyko 2000 metais Ragelių bibliotekoje. Jame Antanas Puriuškis pristatė Norkūnų kaimo genealoginį medį (liepą). Dalyvavo apie 80 žmonių. Trečias susitikimas vyko 2004 metais Ragelių bibliotekoje, dalyvavo apie 60 žmonių. Ketvirtas susitikimas vyko 2010 metais Norkūnų kaime Jono Mazūros sodyboje. Susitikimas buvo surengtas 100 metų jubiliejui, kai kaimas skirstėsi į vienkiemius. Buvo pašventintas norkūniečių pastatytas paminklinis akmuo kaimui. Susitikime dalyvavo 99 žmonės.

Šiais metais nusprendėme susitikti dėl to, kad dar vienas norkūnietis – Antanas Lašas – parašė knygą apie savo gimtąjį kaimą. Knygelė vadinasi „Norkūnų kaimo nueitas kelias“. Vyko šios knygelės pristatymas kaimo žmonėms. Susitikome ir dėl to, kad kyla grėsmė, kad greitai mūsų kaimo žmonių liks mažai arba išvis neliks. Liūdna statistika byloja, kad per nepilnus ketverius metus (2014 metai dar nesibaigė) netekome 17 žmonių. Šįkart susitikime dalyvavo apie 100 žmonių.

Bendruomenėse

Derliaus šventėje lankėsi Prezidentė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė lanko rajono seniūnijų kiemelius

ŠALČININKAI. Rugsėjo 14-ąją čia vyko Derliaus šventė. Tai – savotiška pagarba ir padėka ūkininkams už įdėtą visų metų darbą. Tradiciškai renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias Šv. apaštalo Petro bažnyčioje aukojo Šalčininkų parapijos klebonas kun. Vaclav Volodkovič. Pamoksle jis kvietė puoselėti šeimos vertybes ir kalbėjo apie mūsų ūkininkavimo priklausymą nuo šeimos tradicijų. Aukos liturgijos metu procesijoje kiekvienos rajono seniūnijos atstovų buvo nešamos aukos: tikintieji nešė duoną – simbolinį savo darbo derlių – ir kitas aukas. Neatskiriamas Derliaus šventės atributas – nuostabūs pabaigtuvių vainikai – meistriškai padaryti iš grūdų, gėlių ir vaisių. Visi buvo palaiminti, o vėliau įvertinti siekiant nustatyti tris gražiausius.

Tėviškės lobiai

Dešimt pastatų ir viena... „gaspadinė“

Vytautas BAGDONAS

Sodybos šeimininkė svėdasiškė pedagogė Kristina Rimkuvienė

Kai neseniai Anykščių rajono savivaldybės gražiausiai tvarkomų sodybų konkurso apžiūros komisija lankėsi Debeikių seniūnijoje, seniūnas Alvydas Simonavičius pasiūlė būtinai aplankyti Antupių kaime esančią Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos matematikos mokytojos Kristinos Rimkuvienės sodybą.

Ir tikrai – čia buvo ką apžiūrėti, kur akis paganyti. Neatsitiktinai K. Rimkuvienės sodyba pateko tarp gražiausiai tvarkomų Debeikių krašto sodybų, už sėkmingą dalyvavimą rajono sodybų apžiūroje pedagogei buvo įteikta savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Juodelio padėka.

Pedagogė juokauja, kad josios sodyboje yra net dešimt pastatų, kuriuos tenka prižiūrėti tiktai vienai „gaspadinei“ – jai pačiai. Į Debeikių kraštą K. Rimkuvienė atkeliavo beveik prieš keturias dešimtis metų iš Molėtų rajono, Dubingių. Augo gausioje pedagogų šeimoje (vaikų buvo net devyni). Jų šeima gyveno mokykloje, ten mergaitė žaisdavo, ten ir pradžios mokslus išėjo. Baigusi mokyklą, nusprendė pasekti tėvų pėdomis ir tapti pedagoge. Baigus institutą, Dubingiuose prasidėjo ir savarankiškas jos kelias. Paskui atvažiavo į Anykščių rajoną, Debeikių seniūniją, ir pradėjo mokytojauti Mickūnų pradinėje mokykloje. Kurį laiką teko būti ir šios mokyklos vedėja. Mickūnuose jauna mokytoja gyveno mokyklos antrajame aukšte buvusiame bute. Čia, Mickūnuose, susipažino su būsimu savo vyru Stasiu Antanu. Kai ištekėjo, apsigyveno vyro tėviškėje Antupiuose. Čia augo daug senų medžių, kurių kirsti neleido ir vyras, ir kartu gyvenę jo tėvai. Ne tik medžių, supančių sodybą, nekirto, bet dar ir sodino jaunus medelius. Todėl dabar, kur tiktai bepažvelgsi, aplink daugybė įvairių rūšių medžių. Atrodo, kad pastatai stovi tiesiog parke tarp medžių.

Istorija ir dabartis

Paminėti prieš 70 metų Pušynės miške žuvę partizanai

Ramutė Šukienė

Prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę Krakėse kalba paminklo autorius ir statytojas Juozas Meškuotis Rasos Juknevičienės nuotrauka

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kėdainių skyrius rugsėjo 27 d. kvietė į Krakes paminėti penkiolika aplinkinių kaimų vyrų, kurie prieš 70 metų, 1944-ųjų gruodį, žuvo Pušynės miške kautynėse su sovietų kareiviais.

TS-LKD Kėdainių skyriaus išleistame lankstinuke „Amžinai gyvi“ surašytos visų Pušynės kautynių metu žuvusiųjų pavardės: Aleksas Klibas, Jonas Jankauskas, Antanas Štuikys, Stasys Štuikys, Augustinas Štaras, Jonas Strumskis, du broliai Kemzūros, Aleksandras Klemanskis, Vacys Mykolaitis, Mataušas Mykolaitis, Aleksas Stankauskas, Albinas Butkus, Feliksas Ramoška, Antanas Masaitis. Visi jie iš aplinkinių Šulaičių, Šilainių, Pašušvio, Pagynėvio, Zacišės, Antežerio kaimų, F. Ramoška iš Dotnuvos miestelio.

Istorija ir dabartis

Paminėtas Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo 25-metis

Prie Vlado Pūtvio-Putvinskio kapo įleidžiama kapsulė su laišku ateities šauliams

KELMĖ. Rugsėjo 20 dieną paminėtas Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) atkūrimo 25-metis. Renginiuose dalyvavo Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius, Lietuvos Respublikos Seimo narė Alma Monkauskaitė, Lietuvos krašto apsaugos viceministras Marijus Velička, Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis, mero pavaduotojas Kęstutis Bilius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Metrikis, Lietuvos šaulių sąjungos vadas, atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas, Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės steigėjas Stasys Ignatavičius, Lietuvos Seimo ir Sąjūdžio tarybos narys Rytas Kupčinskas, kiti svečiai.

Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukotos šv. Mišios už Lietuvos šaulių sąjungą ir Vladą Pūtvį-Putvinskį. Kelmės kapinėse vyko minėjimas prie jo kapo. Čia įleista kapsulė su laišku ateities šauliams ir proginis 25-mečio ženklas. Šauliai iškilmingai žygiavo Kelmės miesto gatvėmis Kelmės krašto muziejaus link. Ten atidarytas sąskrydis.