2001 metai
2002 metai
2014 metai

Kronika

Kaime, kur prasidėjo maestro kūrybos aukštumos

Petras IVANOVAS

Lionginą Abarių sveikina buvusio vargonininko Juozo Dugno dukra Vanda

Retas Lietuvos gyventojas nežino apie Lietuvos muzikinės kultūros veikėją, kompozitorių, dirigentą, profesorių ir pedagogą Lionginą Abarių. Daugeliui sava ir brangi yra jo kūryba. Vos ne septynis dešimtmečius L. Abariaus gyvenimas glaudžiai susijęs su muzika. Zarasiečiai didžiuojasi tuo, kad žinomas maestro yra jų kraštietis. 2006 metais L. Abariui suteiktas Zarasų krašto garbės piliečio vardas. Kur bekoncertuotų, ką bedirbtų profesorius, jis visada mena savo gimtąjį kraštą, gimtuosius namus ir savo kraštiečius.

Daug brangių vietų ežerų krašte yra šiam muzikos korifėjui. Maniūliškės kaime jis prieš 85 metus gimė, Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčioje jį krikštijo. Labai brangūs ir įsimintini yra jam ir Aviliai. Čia L. Abarius pradėjo dirbti ir tapo vargonininku. Su pagarba prisimena šiandien ir žmones, kurie padėjo jam muzikos karjeros kelyje. Ypač dėkingas buvusiam Antazavės bažnyčios vargonininkui Juozui Dugnui. Labai norėjo Lionginas išmokti groti vargonais. Tėvas ir paprašė vargonininko pamokyti sūnų. Šis sutiko. Per gilias pusnis, didelius šalčius skubėdavo iš Maniuliškių kaimo į Antazavę mokytis vargonavimo. Vargonininkas J. Dugnas mokė profesionaliai. Tik ne visada dar ir šešiolikos metų neturintis jaunuolis galėdavo ištrūkti iš namų. Siautė pokario baisumai, reikėjo dirbti ūkyje. Anksti neteko mamytės. Tačiau mokslai sekėsi puikiai ir po visų mokslų vargonininkas J. Dugnas pasakė, kad L. Abarius gali dirbti vargonininku, ir rekomendavo Avilių bažnyčios klebonui kun. Juozui Ražanskui į vargonininko vietą.

Kronika

Skulptoriui Arūnui Sakalauskui – Martyno Liudviko Rėzos premija

NERINGA. Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui. Premija skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, vienbalsiai pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui).

„Kuršių nerija garsi išskirtinėmis asmenybėmis. Viena iš jų – Karvaičių kaime gimęs žymus mokslo ir kultūros veikėjas Martynas Liudvikas Rėza. Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija – bendruomenės indėlis, puoselėjant Kuršių nerijos vertybes, įamžinant Rėzos vardą, pristatant jo asmenybę ir darbus plačiajai visuomenei“, – apie premijos reikšmę kalba Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Bendruomenėse

Atidaryti ir pašventinti nauji senelių globos namai

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Kerpama juostelė

ŽEMAIČIŲ KALVARIJA. Lapkričio 14 dieną čia vyko graži, prasminga ir ilgai laukta šventė – tos dienos vidurdienį, dalyvaujant didžiuliam būriui garbių svečių bei miestelio gyventojų, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ pašventino naujus senelių globos namus. Iki šiol 20 metų Žemaičių Kalvarijos parapijos senelių globos namai, įkurti 1994 metais, veikė dviejuose rekonstruotose pastatuose, o nuo šiol gyventojai turi naujus, puikiai įrengtus, atitinkančius visus Europos Sąjungos reikalavimus namus. Telšių vyskupas J. Boruta SJ, pašventinęs naujuosius globos namus, džiaugėsi, kad šie parapijos krikščioniški namai, kuriems suteiktas Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II vardas, – puiki pagalba senatvės ir ligų varginamiems žmonės, kur jie turi ir ateityje turės ramų užutekį ruošdamiesi amžinybei ir galės ramiai nugyventi likusias savo gyvenimo dienas. Prieš pašventinant naujuosius senelių globos namus, šių namų direktorius, Žemaičių Kalvarijos parapijos klebonas, Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius kan. Jonas Ačas perskaitė Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretą, kuriuo namams suteikiamas Šv. Jono Pauliaus II vardas. Šv. popiežius Jonas Paulius II itin rūpinosi visais, kuriems reikalinga globa ir pagalba, bei savo gyvenimu įrodė, jog žmogaus gyvenimas vertingas iki natūralios jo pabaigos. Simbolinę juostelę prie centrinio įėjimo perkirpo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo narys Jurgis Razma, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, administratorius Albertas Krauleidis, UAB „Sidona“ firmos vadovas Donatas Daukša, Globos namų direktorius kan. Jonas Ačas.

Bendruomenėse

Kryžius Šeimos metams

Prie kryžiaus kalba klebonas kun. Vidmantas Striokas

VIŠAKIO RŪDA. Lapkričio 9 dieną, sekmadienį, Šv. vyskupo Stanislovo parapijoje pašventintas kryžius Šeimos metamas atminti. Šventė prasidėjo 12 val. šv. Mišiomis, kurias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kartu koncelebravo vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, iš šio krašto kilęs kun. Ignas Plioraitis, klausykloje išpažinčių klausė parapijos klebonas kun. Vidmantas Striokas. Šv. Mišiose dalyvavo būrys parapijiečių ir svečių. Paskui visi susirinko prie kryžiaus. Jį pašventino vysk. R. Norvila. Mintimis pasidalino kryžiaus autorius – dailininkas-drožėjas Vytas Aputis ir šios šventės organizatorius Dainius Miliauskas. Padėkota kiekvienam, prisidėjusiam prie šio kryžiaus idėjos įgyvendinimo.

Nuo šiol Višakio Rūda – vienintelis šiuose kraštuose išlikęs etnografinis kaimas – turi savo kryžių. Jis stovi kaimelio viduryje, primindamas, kad, užaugę šeimoje, turime ją branginti, kad parapija ir bendruomenė taip pat yra šeima.

Bendruomenėse

Poezijos skaitymai

UPYTĖ. Lapkričio pirmąją po šv. Mišių Šv. Karolio Boromiejaus bažnyčioje, kurias aukojo kun. dr. Gediminas Jankūnas, žmonės susibūrė šventoriuje. Upytės tradicinių amatų centro direktorė Aušra Sidorovienė poezijos skaitymus pradėjo poeto Justino Marcinkevičiaus kūriniu „Pasigailėjimo arba Vėlinių sonetas“. Buvusių ir esamų Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos mokinių eilės liejosi iš Kornelijos Vičiutės ir Irmanto Račio lūpų. Skaitymus savo kūrybos eilėraščiais baigė vasaros pradžioje vykusio poezijos konkurso „Lino žiedas“ laureatė Elvyra Gruzdevienė. Renginį organizavusi gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ dalyvauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos organizuotame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse“. Tiems, kurie klausė poezijos skaitymų, įteiktos šviesą atspindinčios liemenės, linkėta saugiai sugrįžti į namus. Pasivaišinę žolelių arbata, pasidžiaugę gautomis dovanomis, žmonės neskubėdami išsiskirstė: vieni – namo, kiti – dar pabūti kapinėse ir pabendrauti su artimaisiais žvakių liepsnelių šviesoje.

Bendruomenėse

Paminklų kompozicija

Paminklą šventina Lukšių klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda

LUKŠIAI. Lapkričio 9-ąją, sekmadienį, į Sumos šv. Mišias susirinko pilna Šv. Juozapo bažnyčia. Šv. Mišias aukojęs klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda pamoksle kvietė susimąstyti apie asmeninę atsakomybę. Po šv. Mišių žmonės būriavosi prie greta bažnyčios įkurto naujo paminklų ansamblio – Tautos kančių memorialo, kurio idėją pasiūlė tremtiniai. Jų šventinimo ceremonija pradėta „Tautiška giesme“, kurią susirinkusiesiems giedoti padėjo bažnyčios choras. Po Lukšių kultūros centro parengtos meninės renginio dalies žodį tarė paminklo Lukšių valsčiaus partizanams, buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams iniciatoriai Teresė Ižganaitienė bei Arvydas Pyragas. Iškilmėse dalyvavo ir Šakių rajono meras Juozas Bertašius bei kraštiečiai – Seimo narys prof. Arimantas Dumčius bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.

Istorija ir dabartis

Pagerbė didvyrių atminimą

Gintaras Lučinskas

Šv. Mišios Šventežerio bažnyčioje (dešinėje – klebonas kun. Egidijus Juravičius) Autoriaus nuotrauka

ŠVENTEŽERIS. Lapkričio 23 dieną 96-ųjų Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinių proga paminėtos Lietuvos kariuomenės savanorio Antano Gritėno 120-osios gimimo ir 80-osios žūties metines. Renginys prasidėjo Šventežerio miestelio kapinių dalyje, kur palaidoti Lietuvos šaulių sąjungos narys Juozas Slavikas (1922 m. birželio 17 d. prie Varviškės kaimo nužudytas lenkų partizanų) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Antanas Gritėnas (1934 m. gruodžio 15 d. nužudytas šalies vidaus priešo – kriminalinio nusikaltėlio). Tylos minute pagerbus šių didvyrių ir visų žuvusių už Lietuvos laisvę karių, šaulių ir partizanų atminimą, buvo uždegtos atminimo žvakelės, paminklai pasipuošė gėlėmis.

Vėliau minėjimas vyko Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Parapijos klebonas kun. Egidijus Juravičius šv. Mišių pamokslo metu, kalbėdamas apie aukos prasmę, teigė, jog kariai aukojo gyvybes su mintimi: „Ką aš galiu Lietuvai duoti?“ Tėvynę gynė krašto savanoriai su mintimi: „Kas tai padarys, jei ne mes“. Jų kova nebuvo beprasmė. Mes – jų palikuonys – galime džiaugtis tos pergalės vaisiais ir didžiuotis.

Istorija ir dabartis

Unikalus partizanų kovų pažintinis maršrutas

Lapkričio 6 dieną Šimonių girioje, Svėdasų seniūnijoje, Anykščių rajone, atidarytas unikalus, pirmasis toks Lietuvoje pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“. Tokio maršruto idėja gimė 2012 metų lapkritį, kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė sumanymą sujungti pavienius pastatytus paminklus ir atminimo ženklus į vieną sistemą ir pradėjo ieškoti galimybių, kaip tai padaryti. Bendru Anykščių rajono savivaldybės, Anykščių miškų urėdijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbu ir finansavimu šis projektas buvo įgyvendintas.  

Iškilmingo renginio metu vietoje, kurioje prieš 65 metus lapkričio 1-ąją žuvo septyni Lietuvos partizanai, skambėjo tremtinių choro dainos, buvo inscenizuota Lietuvos partizanų priesaika, kalbėjo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio narys, buvęs Algimanto apygardos partizanų būrio vadas Jonas Kadžionis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Svėdasų parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas, miškininkai, muziejininkai. Gausus susirinkusiųjų būrys susitelkė bendrai maldai už žuvusiuosius, juos pagerbė ir salvių gausmas, buvo aplankytos senosios Sliepsiškio kaimo kapinės.

Žvilgsnis

Atradimai Labanore: aukščiausia pušis, žieminiai grybai, netikras raganosis

Jūratė Markeliūnaitė

Jonas Barzdėnas seniai įtarė, kad pušis Kiauneliškio rezervate gali būti pati aukščiausia Lietuvoje

Atrodo, kad apie keliautojų ir grybautojų išmaišytą, kurtinių tuokvietėmis garsėjančią Labanoro girią lyg ir viską žinome, tačiau gamta randa kuo nustebinti net vietinius girininkus. Neseniai čia atrasta aukščiausia šalyje pušis.

Pralenkė Punios aukštuolę

Iki šiol visoje literatūroje buvo įprasta aukščiausia Lietuvos pušimi vadinti augančią Punios šile, tačiau Antaliedės (Švenčionių r.) girininkui Jonui Barzdėnui vaikštinėjant po Labanoro girioje esantį Kiauneliškio gamtinį rezervatą akis vis užkliūdavo už vienos išlakios ir gražiai nuaugusios. Girininkui atrodė, kad ji iš visų aukščiausia. Šis 283 ha rezervatas ir buvo išskirtas siekiant išsaugoti sengirę su kurtinių tuokvietėmis. Čia augančioms pušims apie 170 metų. Natūralu, kad senos pušys yra ir labai aukštos. Tačiau kaip jas išmatuoti? „Ilgai nesisekė tai padaryti, nes pušis šiek tiek pasvirusi ir auga banguotoje vietovėje. Tačiau pasikvietėme miško genetinių išteklių specialistą iš Kauno ir jis išmatavo: įlipo į medį, o kai jau aukščiau lipti buvo neįmanoma, iki viršūnės iškėlė lazdą, nuo kurios žemyn buvo nuleista virvelė. Pagal jos ilgį nustatėme, kad pušis 44 metrų aukščio. Punios pušis dviem metrais žemesnė“, – pasakojo girininkas. Jis prisipažįsta, kad ilgai teko įrodinėti, jog ši pušis yra aukščiausia Lietuvoje. Spėjama, kad ši Kiauneliškio girios aukštaūgė gali būti 200 metų.

Istorija ir dabartis

Pagramančio regioniniame parke atidengtas partizanų bunkeris

Lina Misiulytė

Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas Pagramančio miške

Pagramančio regioniniame parke, Pagramančio miške, atkurta partizanų žeminė, kurioje glaudėsi Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės 3-ios kuopos 2-asis Jūros būrys. Tai – pirmoji Šilalės rajone atidengta partizanų slėptuvė, pasakojanti apie kovą už šalies nepriklausomybę.

1947–1951 metais Pagramančio miške žuvo šio būrio partizanai Antanas Stonys, Jonas Turulis, Mėčius Irtmonas, Petras Kavaliauskas. Dviejų partizanų – Antano Stonio-Delfino ir Jono Tarulio-Malūno atminimas įamžintas 2005 metais. Paminklinis akmuo stūkso Pagramančio miške, prie kelio Šilalė–Didkiemis. Ateityje planuojama pastatyti paminklą ir kitiems neįamžintiems partizanams. Visų šitų gražių darbų iniciatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės skyriaus pirmininkė Teresė Rupšytė-Ūksienė ir pirmininkės pavaduotojas Antanas Rašinskas. Būtent jie, 2014 metų žiemą, bendram tikslui ir darbui sukvietė Tauragės miškų urėdijos, Pagramančio regioninio parko, Pagramančio girininkijos bei Šilalės rajono savivaldybės darbuotojus. Po gero pusmečio visų minėtų institucijų atstovai susitiko vėl – šįkart partizanų bunkerio atidengimo šventėje.