2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai

Ne tik šeimai, bet ir bendruomenei reikalinga

Bronius VERTELKA

Vaida Sarapienė su sūnumis Vytaru (kairėje) ir Vainiumi

Sodelių kaimo gyventoja Vaida Sarapienė – trijų sūnų mama. Vyriausiajam sūnui Vainiui tuoj sukaks 13, Vytarui – jau 10, o mažiausiajam Virmantui – dar tik treji metai. Vyresnieji mokosi Paliūniškio pagrindinėje mokykloje: Vainius – šeštoje, Vytaras – ketvirtoje klasėje. Mokslas jiems sekasi, lanko būrelius. Į mokyklą savo atžalas nuveža mama: V. Sarapienė joje mokytojauja. Vykdama į Paliūniškį, pakeliui jauniausiąjį sūnų Virmantą  užveža į Tiltagalių vaikų darželį.

Vyresnieji vaikai stengiasi padėti mamai tvarkytis namuose, jie sugeba pasigaminti nesudėtingus valgius, domisi naujų patiekalų ruošimo receptais. Ką nauja mama ruošia, tą ir sūnūs išbando.

V. Sarapienės tėvai ir uošviai gyvena netoli, jie – pensininkai, tačiau yra patikimi jaunos šeimos pagalbininkai. Jeigu suserga vaikai, jų tėvams netenka imti nedarbingumo lapelio. Tačiau Valentinas ir Vaida Sarapai nesistengia tėvais pasinaudoti, nes ir jie turi savo rūpesčių.

Poezijos popietėje – mokytojos eilėraščiai

Vida Palionienė

Balandžio 23 dieną Noriūnų bibliotekoje vyko poezijos popietė „Puodelis arbatos su medumi sušildys kūną, poezija – sielą“ su kupiškiete poete Vida Palioniene. Moteris yra kilusi iš Biržų rajono Jakubiškių kaimo. Kupiškio krašte apsigyveno 1970 metais baigusi Šiaulių pedagoginį institutą ir gavusi paskyrimą dirbti pradinių klasių mokytoja Antašavoje. Jai teko padirbėti ir tuometinėje Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje (dabar L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija), ir ,,Obelėlės“ vaikų darželyje. Daugiausiai, net 19 metų, atidavė Žaidelių kaimo mokyklos mokiniams. Gyveno netoliese – Laičių vienkiemyje, pas vyro tėvus. Užaugino sūnus Donatą ir Remigijų, dukrą Dalią. Prieš penkerius metus mirus vyrui, persikraustė gyventi į Kupiškį.

Eiliuoti Vida pradėjo besimokydama pradinėse klasėse. Būdama paauglė savo eilėraščių buvo išsiuntusi į tuometinį laikraštį „Lietuvos pionierius“, bet redakcijos buvo įvertintas kaip per daug asmeniškas. Tada buvo kitokie reikalavimai... Rimčiau pradėjo kurti studijuodama Šiaulių pedagoginiame institute. Kūrė ne tiktai eilėraščius, bet ir scenos vaizdelius, eiliuotus sveikinimus, apsakymus, dainas. Yra parašiusi apie 700 eilėraščių, 12 scenos vaizdelių, 15 dainų vaikams ir suaugusiems. Gyvendama Kupiškyje tapo rašančiųjų klubo „Lėvens balsai“  nare, dalyvauja Trečiojo amžiaus universiteto veikloje, dainuoja moterų vokaliniame ansamblyje „Prie Kupos“, pina juostas, groja akordeonu.

Susitikimai

Pašauktas meilės ir dangaus

Pokalbis su Dusetose gyvenančiu parasparnių
sporto entuziastu, Švč. Trejybės bažnyčios giesmininku,
fotomeno mėgėju Tadu Grinevičiumi

Tadas Grinevičius

Neseniai apsigyvenote Dusetose, tačiau jau tapote gerai žinomas ir gerbiamas žmogus. Papasakokite trumpai apie save ir kokie keliai jus atvedė į Dusetas?

Turbūt niekam ne paslaptis, kad Dusetos garsėja savo giliomis bei gražiomis tradicijomis, aukštu kultūriniu bei meniniu lygiu. O kokie nuostabūs Sartai, Šventosios upės vingiai, miškų ir pievų platybės... Sunku atsispirti tokiai viliojančiai pagundai. Nuo mažumės mane traukė gamta, muzika, ramybė. Matyt, neatsitiktinai prieš ketverius metus vėjas mano pilotuojamą parasparnį atpūtė į Dusetas. Galbūt turėjo įtakos ir tai, jog čia ir mano artimiausio draugo tėviškė. Taip ir įleidau šaknis čia, miesto šurmulį iškeitęs į ramybę ir gamtos artumą. Džiaugiuosi, kad būdamas čia savo giesmėmis galiu užpildyti Dusetų bažnyčios erdves, kad turiu puikias sąlygas tobulėti parasparnių sporte, kad galiu miestelio žmonėms padėti netekties valandą.

Susitikimai

Fotografo dovana

Vytautas BAGDONAS

Bronius Tvarkūnas, sukaupęs gausų dokumentinių nuotraukų archyvą, parengė albumą ir jį padovanojo Debeikių bibliotekai

Debeikių krašte nedaug surastume gyventojų, kurie nepažinotų Meldučių kaimo gyventojo Broniaus Tvarkūno. Juk tai – auksarankis meistras, įvairiausius pomėgius puoselėjantis žmogus, veiklus visuomenininkas. Jis, nors jau sulaukęs garbaus amžiaus, tačiau metų naštos dar nejaučia, visur suspėja. Bronius – Debeikių Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčios pastoracinės tarybos narys, bažnyčios choristas, dainuoja ir Debeikių kultūros namų ansamblyje. Jis – buvęs tremtinys, veiklus Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių skyriaus narys. Būdamas nagingas meistras, pagamino ne vieną dailų medinį kryžių, sukūrė meniškų akcentų, skirtų tremtinių, buvusių Lietuvos partizanų atminimui. Jo skobti kryžiai puošia Debeikių ir kitų seniūnijų kaimus, kavinaites, privačių asmenų sodybas. Tvarkūnų sodyba – viena gražiausių, pavyzdingiausiai tvarkomų Debeikių krašte. Savo rankomis Bronius sodyboje pasistatė gražų namuką, kuriame įsirengė savotišką muziejų. Čia jis ir pailsi, ir medžio skulptūras kuria, ir prisiminimus rašo, nuotraukų albumus klijuoja. Turi kuo pasidžiaugti pats, turi kuo pradžiuginti savo šeimos narius ar į Tvarkūnų sodybą užsukančius svečius. Nuo jaunystės dienų Bronius nesiskiria su fotoaparatu. Fiksavo tremtinių gyvenimo akimirkas, fotografavo artimuosius, draugus, kitus tremtinius, o grįžęs į gimtąjį kraštą, tapo savotišku metraštininku.

Fotoparodos

Kunigo fotografijose – unikali gamta

Rūta Averkienė

Parodos autorių kun. Bronių Krakevičių (kairėje) sveikina Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta (centre) ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas

VARĖNA. Kultūros centro parodų salėje atidaryta ypatingo kūrėjo meninių fotografijų paroda „Visagalio tvarinių aidai“. Parodos autorius – Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius. Dvasininkas apie didžiausią Dievo kūrybos stebuklą jau gerą dešimtmetį tikintiesiems pasakoja ne tik žodžiu, bet ir meninėmis fotografijomis.

Pasižvalgius į erdvioje parodų salėje tvirtuose mediniuose geltonai nudažytuose rėmuose besipuikuojančias 27 fotografijas, iš kurių „kalba“ paukščiai, gyvūnėliai, laukų žolynai ar tiesiog unikali Varėnos krašto gamta, suvoki, kad autorius yra ne tik didelis gamtos mylėtojas, bet turi ir jautrią menišką sielą. Juk nufotografuoti retą paukštį ar žvėrį yra labai sudėtinga. Paroda kvieste kviečia akimis „paklausyti“ stebuklingo gamtos gyvybės pamokslo. Juk gamta kasdien mums piešia nenusakomo grožio vaizdus. Tereikia, kad Dievas duotų juos pamatyti, pajusti gamtos trapumą ir amžinybę... Šios fotografijos liudija akivaizdžią tiesą – kun. B. Krakevičui tai duota nuo vaikystės, kai augo nuostabios Dzūkijos gamtos prieglobstyje Dubičių kaime, paslaptingų girių glūdumoje, pilnoje paukščių ir žvėrelių.

Fotoparodos

Nuotraukose – Zarasų kraštas ir jo žmonės

Petras IVANOVAS

Parodos autorius Alvydas Stauskas

ZARASAI. Į parodą „Zarasų kraštas ir jo žmonės“ pakvietė Zarasų krašto muziejus. Parodos autorius – žinomas dalininkas, fotomenininkas Alvydas Stauskas pateikė kelias dešimtis nuotraukų. Menininkas šią parodą paskyrė savo gyvenimo jubiliejui. Parodos atidarymas tapo tikru prisiminimų vakaru. Jis paskatino dar sykį pažvelgti į kūrybą, apmąstyti kūrėjų indelį į kultūrinį rajono gyvenimą, turiningos rajono istorijos kūrimą. Vakaro vedėjas Vasilijus Trusovas dalijosi su vakaro dalyviais mintimis apie svarbiausius A. Stausko gyvenimo momentus ir etapus. Su menu, grožiu Alvydas susidūrė nuo kūdikystės. Gražus, atokus jo gimtasis Jaskonių kaimas Dusetų krašte buvo lyg gamtos grožio karalystė.

Krašto garsintoja – vėl su knyga

Bendra nuotrauka atminčiai su rašytoja Stase Valužiene, jos šeima, draugais, rėmėjais ir Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomene

PAGĖGIAI. Viešojoje bibliotekoje įvyko Pagėgių krašto šviesuolės, rašytojos Stasės Valužienės kūrybos vakaras, kurio metu rašytojai suteiktas Pagėgių krašto garsintojos vardas.

Renginio metu pasitikta jau ketvirtoji rašytojos knyga „Po žaliais skėčiais“, skirta vaikams. 2005 metais išleista pirmoji – eilėraščių ir poemėlių vaikams knygelė „Atiteka upelis“, po ketverių metų, – 1998–2008 metais, parašyta aforizmų knygelė „Žodžiais į taikinį“, dar po ketverių, 2013-aisiais, – „Sugrįžk, saulele! Vaikystės paveikslėliai“.

Stasė Valužienė – žemaitė, gimė 1938 metais Skuodo rajone, Stripinių kaime, mokėsi Ylakių vidurinėje mokykloje, baigė Klaipėdos pedagoginę mokyklą. Pedagoge dirbo dvidešimt metų Telšių, Kretingos rajonuose, o nuo 1972 metų – Šilutės rajone. Pagėgiuose su vyru Petru Valužiu, veterinarijos gydytoju, dirbo Pagėgių veterinarinėje ligoninėje, išaugino du sūnus ir dukrą.

Klausimai ir atsakymai išaugo iki knygos

Knygą pristatė rašytojai Gasparas Aleksa (kairėje) ir Violeta Šoblinskaitė-Aleksa. Centre – kun. Artūras Stanevičius

Kėdainiai. „Tikėjimo tiltu“ – tokiu pavadinimu išleista Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebono kun. Artūro Stanevičiaus knyga vieną sekmadienio popietę buvo pristatyta visuomenei. Tai – klebono bičiulių dovana jo kunigystės 20-mečiui paminėti. Ji įvardinta kaip mažoji teologija, kurioje į įvairius tikinčiųjų klausimus atsako klebonas kun. A. Stanevičius. Knygoje tai pavadinta „Klausiate? Atsakau“.

Prieš keletą metų žurnale „Bičiulis“ buvo pradėta spausdinti rubrika „Mažoji teologija“. Buvo atsiųsta daug klausimų kun. A. Stanevičiui. Atsakymai sudomino žurnalo skaitytojus, o klausimų vis gausėjo. Kaip pasakojo rašytojas ir „Bičiulio“ redaktorius Gasparas Aleksa, iš kunigo Artūro bendradarbiavimo su žurnalu gimė ši knyga. Joje galime rasti liturginių švenčių prasmės aiškinimą, šventųjų liudijimų atskleidimą, sielos gelmių mintis, įžvalgas apie maldos svarbą ir galią, amžinąsias vertybes. Klausiantiems nuolat pateikiamos Šventojo Rašto citatos. Atsakymai įdomūs, prasmingi, paliečiantys gelmę. Nedrįstantiems klausti ar besigėdijantiems savo klausimų klebonas knygoje atsako: „Tikėjimo dalykuose, nesvarbu, kokio amžiaus bebūtume, mes visi esame vaikai. Ir todėl nėra klausimų, kurių turėtume gėdytis“.