2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Prikėlusi protėvių paveldą

Angelė Buškevičienė

Šakių rajono meras Juozas Bertašius sveikina apdovanotą Ingridą Dereškevičienę Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Paskutinį Advento savaitgalį vykusioje Barzdų parapijos bendruomenės vakaronėje Seimo narys Mindaugas Bastys Ingridai Dereškevičienei įteikė Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pasirašytą Seimo padėką.

I. Dereškevičienė – Barzdų seniūnijos (Šakių r.) ūkininkė, Žilių, Žardelių, Gražiškių kaimų seniūnaitė, Gražiškių kaimo koplyčios zakristijonė, aktyvi bendruomenės visuomenininkė. Padėkoje rašoma: „Mūsų valstybė visada didžiavosi piliečiais, nuoširdžiai atliekančiais pareigą visuomenei, savo pavyzdingu darbu tarnaujančiais žmonėms. Ypač jų darbai ryškėja savanorystėje prikeliant krašto istoriją ir tradicijas. Gražiškių (Šakių r.) kaimo koplyčia – šimtametes Suvalkijos tradicijas sauganti vieta. 2010 metais jos istorija galbūt būtų nužengusi į nebūtį, jei ne Jūsų entuziazmas koplyčią gražinti, saugoti joje esančias materialines vertybes, puoselėti kapinaites. Koplyčios raktai Jūsų rankose. Tai – įpareigojimas ją tvarkyti, telkti aplinkinius žmones talkon. Pilietinis nedidelės bendruomenės aktyvumas gali tapti pavyzdžiu visai šaliai, ypač atkurtos valstybės istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas dėkoja Jums už gražias bendruomenės iniciatyvas puoselėjant Lietuvos kaimą, meilę savo kraštui“, – rašoma padėkoje.

Skambiai paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Rūta Averkienė

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta apdovanoja kraštietį prof. Petrą Bingelį

VARĖNA. Vasario 16-osios rytą Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo meldžiamasi už Lietuvą, šv. Mišias aukojo Varėnos dekanas kun. Justinas Aleknavičius.

Šventiniai renginiai vyko ir visose rajono kultūros įstaigose. Prasmingas akcentas – Varėnos kultūros centre atidaryta ypatingo talento šviesaus atminimo menininkės Gražinos Didelytės grafikos kūrinių paroda ,,Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties“ bei gražiausiais akordais nuskambėjęs Kauno valstybinio choro, kurio dirigentas ir meno vadovas yra žymus kraštietis prof. Petras Bingelis, koncertas „Dainuojame laisvę“.

Varėnos kultūros centro fojė eksponuotus G. Didelytės darbus pristatė bei apie menininkės kūrybą įdomiai pasakojo parodos kuratorius prof. Vygantas Čaplikas. G. Didelytė daug metų gyveno ir kūrė gamtos prieglobstyje, mažyčiame Rudnelės kaime, sodybėlėje šalia gyvybingojo Skroblaus upelio. V. Čaplikas sakė, jog kiekvienas iš parodoje eksponuojamų 40 grafikos kūrinių žavi išskirtinės meninės vertės sutelktumu, ir kvietė įsižiūrėti, kad kiekviename iš jų sutelkta informacija apie tai, kas svarbiausia Dainavos kraštui: galima rasti šio krašto įvykius, žmones, gyvūniją ir augmeniją. Mažo formato grafikos darbuose – tirpstančių ledynmečių akimirka, besistiebiantis Čepkelių raisto žolynas, M. K. Čiurlionio kūrybos akcentai, pokario partizanų žygdarbiai, dainuojantys Dainavos krašto žmonės ir daugybė kitų prasmingų simbolių, kurie pavaizduoti labai preciziškai ir subtiliai. Ypatinga vaizdų harmonija ir itin išradingu spalviniu stiliumi pasižymintis kūrinių ciklas skirtas Dainavos kraštui, kurį dailininkė gerai pažino keliaudama, studijuodama istorinę medžiagą, skaitydama grožinę literatūrą. Kartu tai – savotiška padėka miškingai šio krašto gamtai ir žmonėms, nes čia baigėsi paskutinysis dailininkės kūrybos laikotarpis ir viso gyvenimo kelias... V. Čaplikas padėkojo merui Algiui Kašėtai už sumanymą pristatyti varėniškiams G. Didelytės kūrinius Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. V. Čaplikas yra nenuilstantis jos kūrybos garsintojas. Jis didžiąją metų dalį gyvena Rudnelėje ir pagarbiai puoselėja šią parodą menininkės įkurtoje galerijoje ,,Andeinė“.

„Dėkingumo“ simbolis – Veiverių klebonui

„Metų šviesuolio“ nominacija ir „Dėkingumo“ simboliu apdovanotas Veiverių parapijos klebonas kun. Kęstutis Vosylius

PRIENAI. Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, prieniečiai švęsti pradėjo šv. Mišiomis Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje. Vėliau Laisvės aikštėje iškilmingai pakelta Lietuvos valstybės vėliava. Susirinkusiuosius pasveikino Prienų r. savivaldybės mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius, skambėjo Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokinių ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centro atlikėjų dainos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų S. Dariaus ir S. Girėno apygardos 2-osios rinktinės savanoriai visus pasveikino salvėmis „Už Lietuvos valstybę“. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre atidaryta tradicinė Prienų krašto meno kūrėjų darbų paroda. Darbus šiemet pristatė 26 rajono menininkai. Sveikinimo žodį tarė Prienų r. savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas. Visi kūrėjai apdovanoti padėkos raštais ir gėlėmis. Po parodos atidarymo didžiojoje salėje vyko iškilmingas minėjimas, visus pasveikino Prienų r. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Seimo nariai Andrius Palionis ir Vytautas Kamblevičius. Paskui vyko Prienų rajono savivaldybės tradicinių apdovanojimų „Dėkingumas“ įteikimo ceremonija.

Medžių lajų takui – pasaulinis turizmo įvertinimas

Aurimo Dimindavičiaus nuotrauka

Anykščių regioniniame parke esantis Medžių lajų takas išrinktas kaip geriausias Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos surengtuose apdovanojimuose turizmo inovacijų srityje. Tai paaiškėjo iškilmingo finalinio renginio, kuris vyko Madride Tarptautinės turizmo parodoje „Fitur“, metu. Prieš tai Medžių lajų takas buvo pristatytas tarp kitų penkių turizmo inovacijos projektų finalininkų. Šioje grupėje varžėsi turizmo projektai iš Brazilijos, Indonezijos, Ispanijos ir Šveicarijos. Jungtinių tautų Pasaulio turizmo organizacijos 12-tą kartą rengiamų prestižinių turizmo inovacijų konkursui buvo gautos 109 paraiškos iš 50 šalių. Medžių lajų tako projektą Madride pristatė ir apdovanojimus atsiėmė Anykščių regioninio parko direkcija. Unikalaus objekto – Medžių lajų tako – iniciatorė ir projekto įgyvendintoja buvo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Daug pastangų, statant projektą, įdėjo ir Anykščių regioninio parko direkcijos specialistai. Tai buvo drąsi idėja, bet projektas pasiteisino. Tą įrodo lankytojų srautai, populiarumas žiniasklaidoje bei oficialūs įvertinimai.

Lazdijų rajono žmones subūrė Vienybės žygis su vėliava

Vienybės žygyje „Apjuoskime Lazdijų kraštą“

Pirmą kartą istorijoje didžioji Lietuvos valstybės trispalvė, žmonių rankose dvi savaites keliavusi aplink Lazdijų kraštą, subūrė rajono žmones – nuo mokinuko iki senuko – Vienybės žygiui „Apjuoskime Lazdijų kraštą“. Sugiedojus Lietuvos valstybės himną, kiekvienam rajono tarybos nariui pasirašius vėliavos žygį lydinčiame metraštyje, 30 metrų ilgio ir pusantro metro pločio vėliava iš jos šeimininkų – Lazdijų kultūros centro darbuotojų – bei Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narių rankų perduota Lazdijų miesto bendruomenei. Ištisa minia žmonių – nuo mokinių iki pareigūnų ir buvusių tremtinių – išsirikiavę laukė iš savivaldybės pastato išnešamos vėliavos.

Lazdijų seniūnė Vaida Gazdziauskienė džiaugėsi aktyviais ir pilietiškais Lazdijų žmonėmis, kurie prisijungė prie akcijos ir visi kartu didžiąją Lietuvos vėliavą nešė iki pat Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Lazdijuose vėliavą nešė Lazdijų Šv. Onos parapijos klebonas kun. Nerijus Žvirblys, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 4-oji Lazdijų jaunųjų šaulių kuopa, Lazdijų Motiejaus Gustaičio, mokyklų-darželių „Kregždutė“ ir „Vyturėlis“, Lazdijų viešosios bibliotekos, gimnazijos, Lazdijų policijos komisariato, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai, Lazdijų miesto seniūnijos seniūnaičiai bei miestelėnai.

Žuvusiųjų pagerbimas, paroda, apdovanojimai, koncertas

KURŠĖNAI. Pagrindiniai šventiniai Šiaulių rajono renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, vyko Kuršėnuose. Renginių ciklas prasidėjo šv. Mišiomis už Tėvynę Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Jas aukojo klebonas kun. teol. lic. Saulius Paliūnas. Po šv. Mišių kuršėniškiai, nešini vėliavomis, pagrindine miesto gatve patraukė Vyčio paminklo link. Čia, skambant „Tautiškai giesmei“ ir grojant pučiamųjų orkestrui, iškilmingai pakelta Lietuvos valstybės vėliava, tylos minute pagerbti žuvusieji už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Eiles skaitė kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Zenonas Gestautas. Mintimis apie šios dienos svarbą dalinosi mero pavaduotojas Algis Mačiulis. Prie Vyčio paminklo meras Antanas Bezaras, Seimo narės Rimos Baškienės padėjėja Judita Šakočiuvienė ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kuršėnų skyriaus pirmininkė Marytė Šadlauskienė padėjo gėlių krepšelius.

Mažam ir dideliam

Groja Raguvos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kukalis“ Kristinos Juškienės nuotrauka

RAGUVA. Vasario 16-ąją  kultūros centre stengiamasi paminėti džiugiai ir nuotaikingai. Tautiniais kostiumais pasipuošę renginio vedėjai ir iškilmingai į sceną įnešta valstybinė vėliava nuteikė iškilmingai ir šventiškai. Darniai ir vieningai suskambėjusi „Tautiška giesmė“ buvo puiki renginio pradžia visiems susirinkusiems. Šiais metais renginio programa parengta pasitelkus bendrus kultūros centro ir Raguvos gimnazijos kolektyvus. Nuo pat pirmųjų šių metų dienų gimazijos mokiniai entuziastingai repetavo naujas dainas apie Lietuvą. Pertraukų metu muzikos kabinete it bičių avilys dūzgę gimnazistai visai miestelio bendruomenei pateikė malonią staigmeną ir parodė puikų, jaunatvišką, energingą ir originalų koncertą. Beveik pusšimtis dalyvių lipo į šventinę sceną nešini įvairiausiais muzikos instrumentais. Naujos ir įdomios dainos susirinkusiems į šventę žiūrovams suteikė daug puikių emocijų ir geros nuotaikos. Prie gimnazistų prisijungė kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kukalis“, į bendrą vieningą chorą sutelkusi salėje esančius miestelėnus mėgiamoms lietuviškoms dainoms.

Renginiai Valstybės atkūrimo dieną

PAGĖGIAI. Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, vasario 16-ąją, čia vyko įvairūs renginiai. Jie  sukvietė ne tik kraštiečius, bet ir garbius svečius. Šventinę dieną pradėjo dailininko Levo Šerstianojaus (Sovetsko m., Rusijos Federacija) grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“ Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Ją svečiams pristatė Sovetsko miesto istorijos muziejaus direktorė Andželika Špiliova. Renginyje dalyvavo laikinai atliekantis Lietuvos konsulato vadovo funkcijas Sovetske Bronius Stasys Makauskas. Svečias neslėpė nuostabos dėl nuolat ir sparčiai besikeičiančio Pagėgių miesto ir visos savivaldybės veido ir ragino pagėgiškius mylėti ir vertinti tai, ką turi.

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis paprašė atstovės iš Sovetsko parodos autoriui, lietuviškų šaknų turinčiam Levui Šerstianojui perduoti Pagėgių kraštą reprezentuojančią knygą „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“. Jaukiame sambūryje skambėjo nuoširdūs žodžiai savam kraštui, Tėvynei, lietuviui. Kalbas apie krašto istoriją pratęsti ir pabendrauti su Pagėgių garbės ženklo nominantu doc. dr. Martynu Purvinu ir jo gyvenimo bendražyge, žmona Marija Purviniene kvietė Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė.

Įteikta dvidešimtoji Ievos Simonaitytės premija

AGLUONĖNAI. Čia vykusiame renginyje „Tau – Didžioji Ieva – 119“ sausio 22-ąją paskelbti 20-osios rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laureatai. Ji įteikta KTU Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojams, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojams humanitarinių mokslų daktarui Martynui ir jo žmonai Marijai Purvinams už dėmesį I. Simonaitytės gimtinės istorijai, už Mažosios Lietuvos krašto etnografijos ženklų fiksavimą ir tyrimus bei jų publikavimą mokslo leidiniuose. Premijos laureatus pasveikino mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Savivaldybės tarybos nariai Regina Kernagienė, Rasa Petrauskienė, Albinas Klizas, Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Donatas Jankauskas, Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis, Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė, Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė, Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė, gausus būrys kultūros darbuotojų, ankstesnieji premijos laureatai ir kiti, kurie tradiciškai kasmet susirenka švęsti I. Simonaitytės gimtadienio ir pagerbti kurio nors krašto šviesuolio ar nusipelniusio Klaipėdos kraštui savo kūryba ir tyrimais.

Išaukštinta duona

LINKUVA. Vasario 4 ir 5 dienomis Socialinių paslaugų centre, savarankiško gyvenimo namuose ir jų senyvo amžiaus žmonėms padalinyje minėta Šv. Agotos diena ir išaukštinta duona. Pirmąją šventės dieną visuose padaliniuose gyventojai, padedami socialinių darbuotojų ir socialinių padėjėjų, pasitelkdami įvairiausias technologijas ruošė, maišė, minkė tešlą, vėliau ją kildino, raugino, o galiausiai kepė įvairias duoneles.  Socialinių paslaugų centro gyventojams duoną kepti padėjo direktorė Regina Balčytė, socialinė darbuotoja Vaida ir socialinės darbuotojos padėjėja Rasa. Centro gyventojai dalinosi prisiminimais apie duonos kepimo tradicijas.  Savarankiško gyvenimo namų senyvo amžiaus žmonėms padalinio gyventojai, padedami socialinės darbuotojos Astos ir socialinės darbuotojos padėjėjų Džildos ir Žanetos, ruošė trijų rūšių duoną: juodą ruginę, baltą duonelę ir ragaišį, kurį kepė elektrinėje duonkepėje. Gyventojams buvo smalsu pamatyti ir naujausias technologijas, kaip galima iškepti ragaišį elektrinėje duonkepėje neminkant rankomis. Vyriausia, 94 metų senelių namų gyventoja M. Baltulienė pasakojo, kad gaspadinės tešlą minkydavo iki pukšėjimo. Pagalbon kviesdavo tarnaites, kurioms paslapčia įmesdavo 2 žirnius. Jei tarnaitė minkydama juos atrasdavo, vadinasi, gerai išminkyta tešla, o jei nerasdavo, tai prasta minkytoja ir duonelė nebus skalsi. Savarankiško gyvenimo namų gyventojos kartu su socialine darbuotoja Vilija ruošė ir kepė baltą duonelę, pagardintą kmynais. Padalinio vadovės R. Žiedinės žodžiais, jei būtų įmetę anksčiau minimus žirnius, tai minkytoja Jurgita tikrai juos būtų atradusi.  Kitos dienos rytą savarankiško gyvenimo namų gyventojai ir darbuotojai dalyvavo Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios Šv. Agotos dieną aukojamose šv. Mišiose, o klebonas kun. Edvardas Zeidotas pašventino iškeptą duoną, vėliau atvyko į savarankiško gyvenimo namų senyvo amžiaus žmonėms padalinį bei Linkuvos socialinių paslaugų centrą, kur visi šventiškai nusiteikę laukė duonos pašventinimo, šiltai bendravo prie puodelio arbatos, ragavo duoną.