2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žaizdos

Kraupaus Sedos mūšio atminimas tebesaugomas

Vytautas MALŪKAS

Prie paminklo Sedos kautynių dalyviams uždegtos žvakutės ir padėta gėlių

Sedos miestelyje kasmet spalį minimos Sedos kautynių metinės – šiemet jos jau 73-iosios. Pirmiausia minėjimo dalyviai rinkosi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, po šv. Mišių prie paminklo žuvusiems kautynių dalyviams prisiminta jų istorija, o senosiose miestelio kapinėse žuvusiųjų kautynėse atminimas pagerbtas tylos minute, šaulių salvėmis, čia minėjimo dalyviai dalijosi savo atsiminimais.

Pradedama šv. Mišiomis

Sedos kautynių metu žuvę Tėvynės gynėjai kasmet pagerbiami jau du dešimtmečius, nuo 1994 metų: pagerbti žuvusiuosius atvykdavo likę gyvi jų kovų draugai, dabar jų gretos išretėjo, nes daugelis jau išėjo į Amžinybę. Į Sedos kautynių metinių minėjimą susirinko sediškiai, iš Mažeikių atvyko Lietuvos šaulių sąjungos Mažeikių 801-osios kuopos ir jaunieji „Gabijos“ gimnazijos šauliai, grojo Sedos pučiamųjų orkestras „Griaustinis“, vadovaujamas Kęstučio Dvaržeckio.

Atnaujintas kultūros centras

Petras URBONAS

Meras Algirdas Gricius perkerpa juostelę

ARIOGALA. Vienas iš miesto gyventojų traukos objektų yra kultūros centras. Čia susirenkama į iškilmingas šventes, kalendorines datas paminėti, kultūriniuose renginiuose gerų įspūdžių patirti, pasiklausyti populiarios muzikos, liaudies dainų, pasidžiaugti linksmomis šokėjų poromis. Neseniai miesto gyventojams ir svečiams duris atvėrė atnaujintas kultūros centras, kuriame bus geresnės sąlygos kūrybiniam darbui ir jaukesnė aplinka susirinkusiems renginių žiūrovams.

Miesto gyventojai rinkosi į Raseinių rajono kultūros centro atidarymą po atnaujinimo darbų. Dalyvaujant ariogališkiams, svečiams, grojant Raseinių meno mokyklos mokytojų pučiamųjų kvintetui (vadovas – A. Rukas) Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius juostos perkirpimu simboliškai atvėrė duris į atnaujintą kultūros centrą.

Neteisėtai Pupų Dėdės vardu pasivadinęs pilietis pagaliau tapo Ūpo Dėde

Vytautas BAGDONAS

Tokį Algimantą Jasiulionį – Pupų Dėdės vardu pasivadinusį šmaikštuolį – esame regėję miestų ir miestelių šventėse, mugėse, atlaiduose. Jo namelis ant ratų išpuoštas užrašais, reklaminiais plakatais, kuriuose puikuojasi užrašas „Pupų Dėdė“

Pačiuose įvairiausiose renginiuose, miestų ir miestelių šventėse, mugėse, atlaiduose, masiniuose susibūrimuose jau daug metų galima pamatyti atvykusį namelį ant ratų, papuoštą spalvingomis reklamomis, kviečiančiomis su Pupų Dėde nusifotografuoti, pabendrauti, pasiklausyti nuotaikingų melodijų. Fotografijos, piešiniai, plakatai, kuriais gausiai išpuošta ši transporto priemonė, byloja apie tai, kad ji yra aplankiusi daugybę pasaulio šalių, vežusi lietuvišką Trispalvę net kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Besibūriuojančių prie reklaminio automobilio žioplių niekuomet netrūksta, o to namelio ant ratų šeimininkui Algimantui Jasiulioniui to ir tereikia. Iškalbingas vyriškis, neieškantis žodžių kišenėje, linksmai porina kelionių po pasaulį įspūdžius, patirtus nuotykius, užtraukia vieną kitą dainą, pagroja armonika, mielai pozuoja prieš fotoaparatus ir videokameras, o linksminant publiką jam talkina ir keli dresuoti pudeliukai. A. Jasiulionis visur ir visuomet prisistatydavo visuomenei Pupų Dėdės vardu. Toks vardas net kelis kartus būdavo išrašytas automobilio išorėje apklijuotuose plakatuose.

Atmintinai generolo Silvestro Žukausko gimtinės vietai suteikta teisinė apsauga

Kultūros paveldo departamento Penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė atmintiną pirmojo Lietuvos kariuomenės vado, generolo Silvestro Žukausko gimtinės vietą Pakruojo rajone, Lygumų seniūnijoje, Dovainiškio kaime. Šiam objektui teisinė apsauga suteikta dėl vertingų istorinių ir memorialinių savybių.

Kaip sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė, Lietuvos kariuomenė – lemiamas mūsų valstybingumo ir teritorinio vientisumo atkūrimo veiksnys. „Pagerbdami pirmojo Lietuvos kariuomenės vado, vieno iš Lietuvos kariuomenės organizatorių S. Žukausko atminimą, įamžiname istorinę jo atliktų žygdarbių prasmę. Tegul ši atminimo vieta liudija didžiulius generolo S. Žukausko nuopelnus Tėvynei“.

Duris atvėrė energetikos muziejus

ANTALIEPTĖ. Dar tik prieš metus pradėta gvildenti idėja dėl energetikos muziejaus įkūrimo šį rudenį tapo realybe – rugsėjo vidury duris plačiai atvėrė visuomeniniais pagrindais įkurtas Antalieptės energetikos muziejus (M. Reinio g. 6, Antalieptė, Zarasų r.). Antalieptės krašte energetikos tema ypatingai artima, juk čia dar 1961 metais buvo pastatyta vienintelė kalnų tipo elektrinė Lietuvoje. Džiugu, jog į muziejaus atidarymą atvyko ne tik garbūs svečiai, bendruomenės nariai, bet ir kadaise Antalieptės HE dirbę kraštiečiai.

Susirinkusiuosius sveikinęs Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius dėkoja bendruomenės nariams, kraštiečiams už gražias iniciatyvas puoselėjant Antalieptės kraštą, juk duris atvėręs muziejus – ne vieno žmogaus nuopelnas, o visų prisidėjusių, palaikiusių, padėjusių didelis ir sunkus darbas. Tad simbolinę atidarymo juostelę perkirpo šventėje dalyvavę ir prie naujojo muziejaus atsiradimo prisidėję rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius, seniūnaitė Olga Raugienė, VU jaunųjų energetikų klubo nariai Ina Vaitiekutė bei Jonas Zinkevičius, drožėjas Pranas Savickas bei Algimanto Žilėno duktė Irena.

Kokie mūsų palinkėjimai išėjusiems

Prie kapinių vartų pritvirtintos lentos su užrašu ATMINIMO KNYGA

Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis dažniau lankėme savo artimųjų kapus. Žvakių šviesoje prisiminėme į Amžinybę išėjusius savo šeimų narius, draugus, pažįstamus, gyvenusius, dirbusius, kūrusius, mylėjusius... Kapinės yra mūsų krašto istorijos, mūsų kultūros dalis. P. Būtėnas straipsnyje „Antrašai ant kapų paminklų“ (Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programa. Šiauliai, 1925) nurodė, kad labai svarbu tiksliai ir paraidžiui nukopijuoti viską, kas ant paminklo užrašyta. Tai – svarbios žinios literatūrai, istorijai.

Pasidomėjau antkapinių paminklų įrašais Kairių miestelio (Šiaulių r.) kapinėse. Čia yra trejos kapinės: Senosios Kairių seniūnijos kapinės, Kairių seniūnijos Pušyno kapinės, Naujosios Kairių seniūnijos kapinės. Visos yra suskaitmenintos, informacija pateikta virtualioje erdvėje www.atminimoknyga.lt. Apie tai byloja prie kapinių vartų pritvirtintos lentos su užrašu ATMINIMO KNYGA.

Uždegėme žvakelę ant laisvės kovotojų kapų

Jaunieji šauliai, karitiečiai, bažnyčios chorelio „Giedu giesmelę“ nariai prie karių savanorių kapų

Lietuvos šaulių sąjungos iniciatyva jau penktus metus vyksta akcija „Uždekime žvakelę ant laisvės kovotojo kapo!“, kurios metu prieš Vėlines lankomos 1918–1920 metų karių savanorių, šaulių, partizanų ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvių bei visų Tėvynę savo žygdarbiais išgarsinusių asmenų amžinojo poilsio vietos, tvarkomi ir trispalvėmis juostelėmis papuošiami jų kapai, uždegamos pagarbos bei atminimo žvakutės.

Šiemet prie šios akcijos prisijungė ne tik Baisogalos 608-osios kuopos jaunieji šauliai, Baisogalos gimnazijos būrelio „Jaunieji karitiečiai“ nariai, bet ir Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčios chorelio „Giedu giesmelę“ nariai (vadovė – mokytoja Agnė Kilienė). Tvarkydami karių kapelius ir degdami žvakutes, mes dar kartą uždegėme laiko vėjų neužpučiamą atminimo ir pagarbos žvakutę savo sielose. Tai darydami tikime nenutrūkstamu ryšiu tarp mūsų, čia esančiųjų ir išėjusiųjų Amžinybėn.