2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Šv. Jurgio dieną – kunigo Ernesto triumfas

Stasė Eitavičienė

Kunigas Ernestas Kudirkos Naumiestyje įsiamžino šalia savo luomo atstovų Jono Mačiulio-Maironio ir vyskupo Justino Staugaičio

LRT televizijos laidos „Gimtoji žemė“ šių metų Jorio apdovanojimų nominacijai „Už tai, kad visiems būtų geriau“ kartu su 12 kitų kandidatų iš visos Lietuvos buvo pristatytas ir Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras kun. Ernestas Želvys. Išties, nėra dažnas reiškinys, kad kunigas varžytųsi su kaimo bendruomenėmis, Nepriklausomybės akto signataru, nusipelniusiais kultūros, istorijos ir meno darbuotojais. Ir ne tik varžytųsi, bet ir laimėtų – balandžio 23 dieną įspūdingoje Zyplių dvaro (Šakių rajonas) aplinkoje buvo susumuoti balsavimo internetu rezultatai ir paskelbtas nugalėtojas. Juo tapo kun. Ernestas Želvys, žemaitis iš Kretingos rajono Laukžemės kaimo, jau beveik penkerius metus tarnaujantis Dievui ir žmonėms Biržuose.

Išskirtinis „Gimtosios žemės“ Jorio šventės bruožas – ne tik iškilminga apdovanojimų ceremonija vis kitoje Lietuvos savivaldybėje, bet ir pažintis su to krašto įžymybėmis. Šių metų šventė vyko Šakių rajone. Jurginių diena prasidėjo Kudirkos Naumiestyje prie paminklo Vincui Kudirkai. Susirinkusius Jorės apdovanojimų nominantus su lydinčiais asmenimis sveikino Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, vietos valdžios atstovai.

Valstybės kūrėjai

Paminėtos 135-osios Augustino Voldemaro gimimo metinės

Prie paminklo pirmosios Lietuvos Vyriausybės vadovui Augustinui Voldemarui jo gimtajame Dysnos kaime

Dysna. Balandžio 20 dieną čia vyko renginiai, skirti 135-osioms pirmosios Lietuvos Vyriausybės vadovo Augustino Voldemaro gimimo metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Gimtajame Dysnos kaime, šalia 1996 metais pastatyto paminklinio akmens, buvo atidengtas informacinis stendas, o Ignalinos krašto muziejuje atidaryta A. Voldemaro gyvenimą ir veiklą pristatanti paroda.

A. Voldemaras gimė 1883 m. balandžio 16 d. Dysnoje, Ignalinos rajone. Tai – viena garsiausių politinių asmenybių Lietuvos istorijoje: pirmosios Vyriausybės vadovas, du kartus ėjęs ministro pirmininko, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų pareigas. Istorijos profesorius A. Voldemaras bendradarbiavo spaudoje, parašė mokslo darbų socialinėmis, istorinėmis, kultūrinėmis temomis, politinių straipsnių, vertė grožinę literatūrą.

Vydūno metai

Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai – Vydūno vardas

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka

PAGĖGIAI. Kovo 29 dieną vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje jos nariai vienbalsiai nusprendė suteikti Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai Vydūno vardą. Mintys tokiu būdu įamžinti Vydūno vardą Pagėgių savivaldybėje užgimė dar vos prasidėjus pagėgiškių draugystei su Vydūno draugijos nariais – bemaž prieš du dešimtmečius. Tuomet šis siūlymas nuskambėjo iš tuometinio Vydūno draugijos pirmininko dr. Vacio Bagdonavičiaus lūpų. 2015 metais LR Seimui 2018-uosius paskelbus Vydūno metais, buvo pradėtas rengti ir 2016 metais patvirtintas LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimo plano patvirtinimo“. Jame buvo numatytos 27 pozicijos – renginiai, konferencijos. Net šešios pozicijos atiteko Pagėgių savivaldybei, viena jų – Vydūno vardo suteikimas Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai.

Vydūno metai

Pagerbtas Vydūnas

KINTAI. Kovo 22-ąją čia iškilmingai ir gražiai buvo paminėtas 150-asis Mažosios Lietuvos filosofo, rašytojo, kultūrininko Vydūno – Vilhelmo Storostos – jubiliejinis gimtadienis.

Kintų Vydūno kultūros centro darbuotojai drauge su partneriais bei svečiais Vydūno jubiliejui suruošė keletą renginių. Vidurdienį muziejuje vyko „Protų mūšis“, kuriame jėgas išmėgino kintiškiai moksleiviai. Šiam pasibaigus visuomenei buvo pristatyta atnaujinta Vydūno muziejaus ekspozicija „Pamatyk – išgirsk – paliesk – pajausk“. O viską užbaigė Kintų pagrindinės mokyklos daugiafunkciame centre surengtas atminimo vakaras.

Vienas pagrindinių akcentų čia buvo Lietuvos banko Vydūno jubiliejui išleista sidabrinė 20 eurų moneta. Ji ne tik buvo viešai pirmą kartą pristatyta, bet kai kuriems nusipelniusiems asmenims bei įstaigoms įteikta.

Vydūno metai

Trys pranešimai ir suvaidinta komedija

KULIAI. Kovo 16-osios vakarą į kultūros centrą susirinkę žmonės pamatė programą „Vydūnas šiandien“. Atvyko svečių iš Aleksandravo ir Kintų.

Žmogui, pralenkusiam savo laikmetį, buvo skirti trys pranešimai. Juos skaitė Lietuvos mokslo asociacijos „Vydūno šviesa“ atstovės Irena Stražinskaitė-Glinskienė ir Adelė Daukantaitė. Abi jos yra ir Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ narės. Trečią pranešimą „Vydūno draminė veikla“ skaitė Kintų kultūros centro ir Vydūno muziejaus direktorė Rita Tarvydienė. Renginio pabaigą vainikavo Aleksandravo mėgėjų teatras „Rišolis“, vadovaujamas Virginijos Pokvytienės, suvaidinęs komediją „Piktoji gudrybė“ pagal Vydūno apsakymą.

Diskusijos apie Vydūną, jo idėjas, apie gyvenimą tęsėsi prie puodelio arbatos Kulių miestelio bibliotekoje.

Vydūno metai

Vydūno gyvenimo ir kūrybos pėdomis

LAUČIAI. Kovo 24 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Laučių filiale vyko pamoka, skirta 150-osioms Vilhelmo Storostos-Vydūno gimimo metinėms. Vydūno asmenybę, kultūrinę ir visuomeninę veiklą, gyvenimo filosofiją išsamiai, vaizdingai ir įdomiai pristatė Kintų Vydūno kultūros centro Vydūno muziejaus muziejininkė Reda Cirtautienė.

Muziejininkė pasakojo filosofo biografiją. Vydūnas gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, giliai tikinčių evangelikų šeimoje. Tėvai norėjo, kad jų antrasis vaikas Vilhelmas užaugęs būtų kunigu, bet vėliau neprieštaravo jo pasirinktam pedagogo keliui. Mažasis Vilius, kad ir nestiprios sveikatos, buvo karštuolis ir ūmaus būdo vaikas, nerimstantis, linkęs vadovauti, liepiamas ką daryti, dar pamąstydavo, ar tai būtina, ir tik tuomet darydavo, bet kartu buvo jautrus ir švelnus.

Kronika

Prie Nemuno, Neries ir Nevėžio

Autorius su kūrybos gerbėjais Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje

KĖDAINIAI. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Leonas Milčius pristatė naują poezijos rinkinį – fotografijų albumą „Prie Nemuno, Neries ir Nevėžio“. Renginį vedusi Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Zita Civilkaitė prisiminė autoriaus karjerą, veiklą Sąjūdyje ir Aukščiausioje Taryboje, nuopelnus Kėdainių kraštui. „Leonas visada pasižymėjo gera nuotaika, nuoširdumu, meile šeimai, gimtajai Lietuvai ir nuostabiai tėviškės gamtai“, – signatarą apibūdino renginio vedėja.

Eiles skaitė ir mintimis pasidalijo knygos autorius L. Milčius. „Poezija leidžia pažinti šviesiausią žmogaus ir pasaulio pusę, – įsitikinęs jis. – Būna, kai svajonės pildosi. Kažkada pagalvodavau, kaip būtų gera sulaukti Vasario 16-osios 100-mečio, gražaus Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejaus. Viskas atrodydavo labai toli. Ir štai tas šimtmetis jau čia. Tiesa, turime ir praradimų, nusivylusiųjų, Tėvynę palikusių žmonių. Tokia jau mūsų dabartis – čia saulėta, čia rūškana, grėsminga ir rami, šventiška ir kasdieniška. Ji vis kitokia, kintanti. Bet ji yra mūsų, mūsų pačių sukurta, mus gaubianti, lydinti, žadanti, skatinanti, kviečianti dirbti, kurti, gyventi“.

Kronika

Susitikimas su kraštiečiu

ŠILUTĖ. Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko kraštiečio rašytojo Eugenijaus Ignatavičiaus kūrybos vakaras iš ciklo „Literatūrinio rudens belaukiant“. Buvo pristatyta nauja publicistikos knyga „Nepabūgę laisvės“. Ji skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Autorius perskaitė ištrauką iš savo romano „Baltieji stulpai“. Muzikavo Šilutės meno mokyklos mokiniai.

Nemažas būrys miestelėnų atvyko susitikti su rašytoju kraštiečiu. Nors ir būdamas brandaus amžiaus, jis nepatingėjo autobusu atvykti į Šilutę ir pabendrauti su skaitytojais bei pristatyti savo naujausią kūrinį.

Vakarą pradėję Šilutės meno mokyklos mokiniai, grojo birbynėmis, sukūrė puikią atmosferą. Bibliotekininkė Virginija Degutienė, pristačiusi vakaro svečią, suteikė žodį jam. Pirmiausia E. Ignatavičius padeklamavo jaunystėje sukurtą eilėraštį moterims, prisiminė Šilutėje praleistus metus, kai mokėsi Šilutės 1-oje vidurinėje mokykloje, kai vaidino dramos būrelyje. Papasakojo, kad su spektakliu „Atžalynas“ pagal Kazio Binkio pjesę apvažiavo ne vieną rajono kaimelį. Prisiminė šviesios atminties mokytoją Chomičienę, laiką, praleistą su pusbroliu Marcelinu Ignatavičiumi. Kreipdamasis į vakaro dalyvius, rašytojas pakiliai kalbėjo: „Aš būdamas Šilutėje pasirinkau savo profesiją. Po vaidinimų visi mums nešė gėles, plojo, sakė, kad esu gatavas aktorius. Tačiau po kelerių metų mečiau aktorystę. Atrodė, kad gyvenimas tęsis ir tęsis kaip vaikystėje – su gyvulėliais, su klevais ir ąžuolais, su tėvais, dėdėmis ir tetomis, kaimynais… Tačiau dabar parvažiuoju į tėviškę – tušti erdvūs laukai, viskas kaip iššluota. Pakilo tarsi į dangų namai ir žmonės, gyvulėliai ir paukščiai, tik lakštingala vieniša čiulbėjo. O mes patys nežinome, ar atlaikys pavargę mūsų sparnai skrydį“. Su pagarba prisiminė neseniai mirusį operos solistą Virgilijų Noreiką, kurį teko garbė pažinti ir rašyti apie jį.

Ilgiausiam šalies tiltui ties Jurbarku – Šimtmečio vardas

Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejų Susisiekimo ministerija siūlo įprasminti suteikiant Šimtmečio pavadinimą tiltui per Nemuną, jungiančiam Jurbarko ir Šakių rajonus. Ilgiausias šalies valstybinės reikšmės automobilių keliuose tiltas Nemuno krantus jungia kelyje Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas. Šį siūlymą Vyriausybė dar svarstys.

Šimtmečio vardą beveik puskilometrio ilgio tiltas Jurbarko krašte gaus neatsitiktinai. Šiemet šiam tiltui sukanka 40 metų. Jis neseniai buvo kapitaliai suremontuotas. Rangovas visus remonto darbus baigė praėjusių metų gruodį.

Idėja tiltui per Nemuną ties Jurbarku skirti skambų Šimtmečio vardą kilo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija). Šią iniciatyvą palaikė ir Jurbarko rajono savivaldybė. Su pastarąja Kelių direkcija dar šių metų sausį tarėsi dėl jubiliejinės tilto šventės ir kuo įspūdingesnio tilto apšvietimo. 

Plungėje bus išspręsta įsisenėjusi eismo spūsčių prie geležinkelio pervažos problema

Susisiekimo ministerija informuoja, kad Plungėje bus išspręsta gyventojus daug metų varginanti spūsčių prie geležinkelio pervažos problema. Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos pasirašytos sutartys dėl tunelinio viaduko po geležinkeliu Dariaus ir Girėno gatvėje statybos bei gretimų gatvių rekonstrukcijos darbų.

„Įgyvendinus šį projektą, bus užtikrintas saugus geležinkelio kirtimas, nereikės gaišti laiko spūstyse, pagerės susisiekimas tarp dviejų geležinkelio skiriamų Plungės miesto dalių“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Geležinkelis Plungėje kerta Dariaus ir Girėno gatvę, sutampančią su rajoniniu keliu Nr. 3201 Truikiai–Prūsaliai. Šiuo metu gatvės ir geležinkelio sankirtoje yra vieno lygio pervaža, ties kuria dėl traukinių eismo dažnai susidaro automobilių spūstys, kyla pavojus eismo saugai. Šiai problemai spręsti Dariaus ir Girėno gatvėje bus įrengtas tunelinis viadukas po geležinkeliu, pėsčiųjų takai ir šaligatviai, eismo reguliavimas šviesoforais. Be to, numatoma rekonstruoti šalia esančias Dariaus ir Girėno, Stoties ir Žemaitės gatvių atkarpas, įrengti nuovažas, apšvietimą. Be to, autobusų stoties teritorijoje planuojama įrengti 42 vietų lengvųjų automobilių ir 8 autobusų stovėjimo aikštelę. Minėtus darbus numatoma atlikti iki 2019 metų pabaigos. Bendra darbų vertė – 5,85 mln. €, iš jų numatoma Europos regioninės plėtros fondo investicija – 5,79 mln. €. Darbus atliks Plungės rajono savivaldybės skelbtus viešųjų pirkimų konkursus laimėjusi ūkio subjektų grupė, kurią sudaro AS „Latvijas tilti“ kartu su partneriais AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Plungės Lagūna“.