|
Lietuvoje tarpsta bestuburiai
mentaliniai akrobatai
|
Leonidas Donskis
|
Homo sovieticus tai žmogus, užsiimantis nuolatine
mentaline akrobatika.
Jis žiūri, kaip neprarasti savo galvos ar pozicijos,
įtinkant galingiesiems, kaip laiku deklaruoti savo lojalumą galią
turintiems, kaip priklausyti klikai, kuri jam galėtų garantuoti
saugumą ir įtaką. Homo sovieticus neišnyko. Priešingai, sukūrė tam
tikrą psichologinę socialinę struktūrą, kurioje veikia didžioji
dalis nūdienos biurokratijos, tiek politinės, tiek akademinės.
|
|
Jeigu desovietizacija neįvyko,
tai negalimas ir tikras atleidimas, ir tikras susitaikymas
|
Arūnas Peškaitis
|
Pokalbis su broliu pranciškonu Arūnu Peškaičiu.
Pastaruoju metu, ieškodami įvairiausių mūsų
visuomenę ir ypač politiką ištikusių negandų priežasčių, turime
pripažinti - desovietizacija Lietuvoje neįvyko. Bet - ar ji buvo
apskritai reikalinga? Gal tai išties būtų buvusi tik "raganų medžioklė",
nereikalingas visuomenės kiršinimas?
Brolis Julius Sasnauskas, patyręs visą sovietų
diktatūros siaubą, buvęs rezistentas ir sąžinės kalinys, savo nesename
straipsnyje (Julius Sasnauskas. Miglos metas. 2005 01 21, Bernardinai.lt),
mano nuomone, labai autentiškai pasakė, ką gali atnešti neįvykusi
desovietizacija.
|
|
Pavojaus šešėlis
Vladimiras LAUČIUS
Eltos politikos skyriaus redaktorius
|
Vladimiras Laučius
|
Kai kurios George'o Lucaso "Žvaigždžių karų" dalys
- dėkui Dievui, tik pavadinimu, ne turiniu - tarsi vaizduoja pastarojo
meto Rusijos politikos poslinkius: "Pavojaus šešėlis", "Imperija
puola". Šie apibūdinimai Kremliui pritinka ne tik dėl to, ką Vladimiro
Putino prezidentavimas atnešė pačiai Rusijai. Demokratija, žodžio
laisvė, teisės viršenybė ir teisingumas, pilietinė visuomenė ir
nuo valdžios savivalės apgintas orus asmuo - tai bruožai ir idealai
valstybių, į kurias Rusija nesilygiuoja. Dabartinis Kremliaus režimas
iš pradžių skatina, po to sėkmingai akumuliuoja visuomenėje pritvinkusias
šovinistines nuotaikas. Nerimą kelia tai, jog ši energija šiandien
liejasi per kraštus: pavojaus šešėlis jau driekiasi už Rusijos sienų.
Rusiškojo imperializmo dvasia šmėkšo ties kaimyninėmis valstybėmis.
|
|
Valstybėje pakankamai daug vietų,
iš kurių galima blokuoti viešumą
|
Saulius Pečeliūnas
|
Visuomenę vienas po kito drebina skandalai,
susiję su okupacine KGB struktūra. Idant to išvengtume ateityje,
vėl girdėti siūlymų pradėti aktyvų desovietizacijos procesą. Ar
mes nepavėlavome? klausiame Nepriklausomybės akto signataro, Seimo
nario Sauliaus Pečeliūno.
Kaip tame anekdote geriau vėliau negu niekad,
pasakė žmogelis, pavėlavęs į greitąjį traukinį.
Šis klausimas keliamas labai seniai. Tokie dalykai
be visuomenės supratimo ir palaikymo neįmanomi. O to supratimo,
kaip dabar matome, nėra labai daug. Dažnai ta tema manipuliuojama,
ir vadinamoji kartelė, nuo kurios prasideda liustracijos, sankcijos,
draudimai, leidžiama vis žemyn ir nuleidžiama iki pionierių, spaliukų...
|
|
Naujieji socialistai
Tomas Misiūnas
Kai pradėdamas savo antrąją kadenciją Prezidentas
V. Adamkus pažadėjo suvienyti suskilusią Lietuvą, tai buvo suprasta
ir pateisinta kaip politinis šūkis, būtinas siekiant visuomenės
solidarumo ir jos pritarimo bendravalstybiniams tikslams. Tačiau
kai Prezidentas savo rinkimų kampanijoje deklaravo jokios vargo
Lietuvos ir netiesiogiai tai pažadėjo savo inauguracinėje kalboje
tai jau socialinis šūkis, kurio įgyvendinimas labai materialus
ir tiksliai išmatuojamas. Didžiausia bėda ta, kad pats Prezidentas
negali pats šio pažado įgyvendinti, gali nebent prisiimti moralinio
autoriteto ir atidaus Vyriausybės darbo tikrintojo vaidmenį. Vertinant
politinės teorijos požiūriu, V. Adamkui lyg ir turėjo labai pasisekti,
nes vyriausybė, su kuria jis turi dirbti vargo Lietuvos mažinimo
kryptimi, socialdemokratinė ir darbietiška (bet ne darbininkiška),
todėl pati turėtų būti itin suinteresuota socialinių problemų sprendimu.
|
|
Ar reikalinga liustracijos revizija?
Austė UMBRASAITĖ
Šiandienės diskusijos KGB tema - naujas iššūkis
politikams, valstybei ir visuomenei. Vertinimai ir siūlymai, kaip
spręsti šią uždelsto veikimo bombai prilygstančią problemą - labai
skirtingi. Vieni ragina įtariamus politikus trauktis iš užimamų
postų. Kiti siūlo palikti viską taip, kaip yra, ir toliau ramiai
gyventi. Seime sudaryta komisija blaškosi tarp kreipimosi į Maskvą
ir istorikų išaiškinimų, kas KGB buvo "svarbus", o kas ne. Paslaptingų
pavardžių vis daugėja, ir ima atrodyti, jog padėtis - be išeities.
|
|
|