2002 metai
2003 metai
2004 metai

Prezidentas susitiko
su užsienio šalių atstovais

Prezidentas Vladas Adamkus ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis (kairėje) su Lietuvoje akredituotų užsienio šalių diplomatais. Antras iš kairės – diplomatinio korpuso vadovas nuncijus arkivyskupas Peteris Stefanas Zurbriggenas

Prezidentas Valdas Adamkus priėmė Lietuvoje akredituotų užsienio šalių diplomatinių atstovybių vadovus. Per susitikimą su diplomatais V.Adamkus padėkojo ambasadoriams už paramą ir bendradarbiavimą Lietuvos kelyje į euroatlantinę šeimą bei žadėjo daryti viską, kad šalies įsiliejimas į šią bendriją taptų ilgalaike, abipusiškai naudinga ir lygiaverte partneryste.

„Lietuvos narystė Europos Sąjungoje kokybiškai keičia mūsų dalyvavimą regiono ir pasaulio politikoje. Įsitraukusi į Europos reikalus, Lietuva galės aktyviau plėtoti kaimyninius santykius ir bendradarbiavimą regione, dalyvauti formuluojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos kaimynystės politiką“, - pažymėjo šalies vadovas. Pasak jo, svarbu, kad Europos Sąjunga bei NATO ir toliau plėstųsi. V. Adamkaus žodžiais, Lietuva rems valstybes, siekiančias eiti Europos keliu.

Kas tiesia kilimą į praeitį?

Petras KATINAS

Pasaulio laikraščiuose vėl sumirgėjo Lietuvos vardas. Tiesa, apie mūsų valstybę dabar kalbama ir rašoma mažiau nei per prorusiško prezidento R.Pakso apkaltos skandalą ar vertinant antrojo Prezidento rinkimų rato rezultatus. Bet kaimyninės Rusijos laikraščiai ir informacinės agentūros vis dar analizuoja Lietuvos Prezidento rinkimų peripetijas. Tų publikacijų tonas ir vertinimai gana panašūs. Neslepiama nuoskaudos, kad rinkimų nelaimėjo K.Prunskienė. Štai kokį straipsnį paskelbė „Rosbalt.ru“ politikos komentatorius Aleksandras Lotockis. Straipsnis pavadintas „Lietuvą drasko klasinis konfliktas“. Numanote, kur sukama? Pasirodo, mūsų valstybėje jau vyksta „klasių kova“ – kiekvieno tikro bolševiko auksinė svajonė.

Kazio Pakšto idėjos šių dienų Lietuvai

Dr. Gražina KAČERAUSKIENĖ

Prof. Kazys Pakštas

EK.Pakšto knyga Lietuvos visuomenei

K.Pakštas (1893-1960), profesorius, mokslų daktaras, Lietuvos geografų draugijos prezidentas (1933-1940), daugelio mokslinių ir publicistinių knygų, straipsnių, projektų autorius, turėjo Latvijos ir Švedijos apdovanojimų. Sovietmeču visuomenei buvo beveik nežinomas. Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje atsainiai apibūdinamas kaip klerikalinis visuomenės veikėjas, nedarbo Lietuvoje klausimą siūlęs spręsti organizuojant planingą ir koncentruotą emigraciją, ypač į Angolą ir Hondūrą. Kokios iš tikrųjų buvo jo idėjos, darbai ir kokia jų reikšmė Lietuvai? Į šiuos klausimus atsako pavasarį Vilniuje, A.Mickevičiaus, ir Kaune, V.Kudirkos bibliotekose, visuomenei pristatytoji nemažos (391 psl.) apimties knyga K.Pakštas. Kultūra. Civilizacija. Geopolitika.

Kas atiduoda „Mažeikių naftą“?

A. M. Brazauskas dėl „Mažeikių naftos“ pradėjo jausti atsakomybę. Surinkus į eilę įvairius gana lengvabūdiškus Premjero ir ūkio ministro pasakymus, kad puolimas prieš „Jukos“ niekuo negresia mūsų įmonei ir Lietuvos savarankiškumui, dabar kam nors jau būtų nepatogu. Toks pats ir amžinasis pasiryžimas, jei reikės, važiuoti į Maskvą ir derėtis su Rusijos valdžia. Dėl ko derėtis? Ką tu dar turi? O jei net nekvies į tą Maskvą, tiesiog pasakys, kaip nuo šiol turi būti, ir viskas?

Briuselyje pareigas gauna ir lietuviai

Eugenijus Gentvilas

Nors ir kasdien lyja, Briuselyje atmosfera kaista, – taip praėjusią savaitę tvirtino Lietuvos atstovė Europos Parlamente Laima Andrikienė. Kas taps naujuoju Europos Parlamento prezidentu - Socialistų frakcijos atstovas iš Ispanijos Josep Borrell Fontelles ar Lenkijos atstovas, buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Bronislavas Geremekas - neaišku. „Gali atsitikti ir taip, kad didžiausia Europos Parlamento frakcija - Europos liaudies partijos grupė - liks opozicijoje“, - sakė Lietuvos atstovė Europos Parlamente L. Andrikienė.

Mažoji Rusija, ir kaip vaduotis

Gražina TRIMAKAITĖ

Laukiame Seimo rinkimų, ir tikrai su nerimu.„Veide“ (Nr. 28) Vytauto Radžvilo straipsnyje „Sugrįžtančios vergijos šmėkla“ apie šį nerimą pasakyta taip: Iš esmės pavojus yra tik vienas: Į Vakarų pasaulį šiaip ne taip prasibrovusią Lietuvą norima paversti mažąja Rusija, esančia šio pasaulio pakraštyje. Štai konkrečiai matomos grėsmės : (…) nelaisvų žmonių – baudžiauninkų ir vergų šalimi nori paversti Lietuvą p. V. Uspaskichas su savo govėda. Įsivaizduoti tokios Lietuvos modelį ar paveikslą nesunku. (…) jis gyvena ne kažkur toli vaizduotėje, o yra čia pat ir norint jį lengva pamatyti savo akimis. Tai yra Kėdainiai. Tokiais Kėdainiais norima paversti visą Lietuvą (…).

Atviras laiškas Jonui Mikelinskui,

taip pat draugams ir oponentams

Gerbiamasis p. Jonai Mikelinskai,

Mano bandymas 1996 metais išprovokuoti diskusiją apie giluminę genocido priežastį (žr. „Tautinis valymas kaip kultūros reiškinys, LM 1996, Nr. 13 ) pagaliau atsispindėjo neseniai pasirodžiusioje jūsų knygoje „Kada kodėl taps todėl” (Mintis, 2004), kurioje dėl įgytų naujų žinių pakoreguoti kai kurie ankstesni antisemitiniai pasisakymai mažiau antisemitiniais, pusiau mitologiniais, tribualistiniais. Šis procesas, be abejo, yra sveikintinas – reikia dialogo!

Kernavė - pasaulio
kultūros paveldo sąraše

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Archeologijos profesorius daktaras Aleksas Luchtanas Kernavėje

Rytų Kinijos Sužou mieste birželio 28 - liepos 7 dienomis vykusioje 28-oje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje nuspręsta į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą įtraukti Kernavės (Širvintų r.) archeologinę vietovę. Seniai žinojome apie turiningą Kernavės istorinę praeitį, tačiau tik 1968 metų gegužę, kuomet melioratoriai, kasdami trasą, aptiko Aukuro piliakalnio prieigose senosios XIV amžiaus pirtelės pamatinį medinių rąstų vainiką, tapo akivaizdu - pagaliau užčiuoptas viduramžių Kernavės miesto archeologinis „siūlo“ galas. Spaudoje pasipylė straipsniai antraštėmis: „Surasta Lietuvos Pompėja“, „Žilagalvė Kernavė - Lietuvos Troja“, „Kernavė - archeologijos Meka“ ir t.t. Susirūpinta šios unikalios vietovės išsaugojimu. Buvo nutraukta žemės ūkio veikla 18-22 ha teritorijoje Pajautos slėnyje. (O juk buvo sėjami ir auginami rugiai. Surištų rugių pėdai stovėjo gubomis. Šių eilučių autoriui savo akimis teko matyti šį reginį 1954-1965 metais...).

Al Qaeda: naujų kovos būdų beieškant

Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai rodo, kad „Al Qaeda“ kovotojai ėmėsi įgyvendinti naują „ryšių su visuomene” etapą. Jo pagrindas – viešas įkaitų žudymas nukertant jiems galvą. Mintys, žiūrint tokius vaizdus, nėra linksmiausios, bet vis dėlto pabandykime pasamprotauti, kokios šio reiškinio priežastys ir ko gali būti siekiama tokiais drastiškais veiksmais.

Kinijos „drakonas“

Politikos analitikų, ypač ekonomikos specialistų nuomone, iki 2050 metų, jeigu iki to laiko neįvyks pasaulinis karas ar kokia nors kita globalinė krizė, Kinija pagal ekonominius rodiklius susilygins su Jungtinėmis Valstijomis. Tiesa, Kinijos vadovai tuo nesigiria ir nesireklamuoja, kitaip nei buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas, kadaise žadėjęs taip pat pavyti ir pralenkti JAV. Taip pat prognozuojama, kad jau šio dešimtmečio pabaigoje Kinija ekonominiais pasiekimais pralenks dabartinį regiono lyderį - Japoniją.

Milijonierių reikalai

Petras KATINAS

JAV žurnalo „Forbes“, kurio rusiškojo varianto redaktorių Pavelą Charitonovą prieš keliolika dienų Maskvoje nužudė nežinomi asmenys, paskelbė, jog Rusijoje gyvena 84 tūkstančiai žmonių, kurių kiekvieno turtas yra didesnis nei milijonas JAV dolerių. Per metus Rusijos milijonierių skaičius padidėjo keturiais tūkstančiais. Tas augimas jaučiamas visoje Vakarų Europoje, netgi Jungtinėse Valstijose. Prabangiausių Londono, Paryžiaus, Romos, Venecijos juvelyrinių ir brangių drabužių parduotuvių lentynas tiesiog šluote šluoja „naujieji rusai“. Jie nesiskaito su pinigais ir dažniausiai moka grynais. Vienos Londono juvelyrinės parduotuvės savininkas pasakojo, kad, pamatęs savimi patenkintą vyriškį ar išsipuošusią damą, įeinančius į jo parduotuvę su lagaminais, net neabejoja, jog tai naujieji rusai, o lagaminai pilni dolerių ar svarų sterlingų. Teko pačiam autoriui įsitikinti, kad prabangiausių Venecijos, Romos ar Miuncheno restoranų languose iškabinti meniu rusų kalba. Net turtingi amerikiečiai negali sau leisti pietauti ar vakarieniauti tokiuose restoranuose. O „naujieji rusai“ juose siautėja per naktis.

Dėl savo vietos Europos Sąjungoje
kovoja prancūzų ir airių kalbos

Šalia Avinjono esančioje pilyje naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių ambasadoriai bei vyriausybių nariai susirinko... mokytis prancūziškų veiksmažodžių. Toks susitikimas buvo surengtas po kelias valandas trukusių gramatikos pratybų bei telefoninio bendravimo pamokų, po kurių laukia intensyvus kursas apie Prancūzijos kultūrą, rašo laikraštis „Guardian“. Naujokų kalbinių įgūdžių mokymo stovykla - tai vienas naujausių projektų, kuriuos parengė Prancūzijos frankofonijos agentūra, siekdama atgaivinti platesnį prancūzų kalbos vartojimą.

Europos centras Lietuvoje -
geresnis už Europos centrą Ukrainoje

Europos centrų - ne vienas, ir ne du. Į garbę turėti Europos centrą pretenduoja mažiausiai šešios valstybės. Kai kurios pretenzijos - visiškai nepagrįstos, kai kurios - arčiau tikrovės. Europos centras Lietuvoje - vienas įtikinamesnių, teigia amerikiečių dienraščio „Wall Street Journal“ korespondentas Markas Čempionas straipsnyje „Daug klaidingų posūkių kelyje į Europos centrą“.