|
|
Europinis nedarbas Lietuvoje:
ar to išvengsime?
Giedrius Kadziauskas,
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
 |
|
Giedrius Kadziauskas
|
Ekspertai ir rinkos dalyviai lėtėjantį Lietuvos
ūkio augimą, greta kitų priežasčių, sieja su darbo jėgos ir darbo
žinių trūkumu Lietuvoje. Įvairiais vertinamais, iš Lietuvos išvyko
iki dešimtadalio darbingų asmenų. Darbo jėgos trūkumas ateityje
įvardijamas kaip ūkio augimą stabdysiantis veiksnys.
Situacija, kai žmonių lyg ir turime, bet jie
ne Lietuvos darbo rinkoje, darbo yra, bet čia jo nenorima imtis,
primena tradicinio nedarbo fenomeną. Europinis nedarbas, kai darbuotojai
nedirba Lietuvos rinkoje, o išvyksta dirbti į ES šalis, jau jaučiama
ir būsimai opi Lietuvos darbo rinkos problema.
|
|
|
Ar verta mokytis esperanto kalbos?
 |
|
90-asis Pasaulio esperantininkų
kongresas Vilniuje
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka
|
Paskutiniąją liepos savaitę Vilniuje įvyko
90-asis Pasaulio esperantininkų kongresas. Praėjusiais metais analogiškas
kongresas įvyko Kinijoje. Kitąmet viso pasaulio esperantininkai
rinksis į Italiją, Florencijos miestą, kur tūkstančiai žmonių vėl
bendraus šia tarptautine kalba.
Šių metų kongresas jubiliejinis. Nuo pirmojo,
įvykusio1950 metais Prancūzijoje, sukako šimtas metų. Kodėl Lietuvai
teko tokia garbė? Šis klausimas neturi nė krislelio ironijos. Tarptautiniai
kongresai garsina valstybes, primena pasauliui jų praeitį, dabartį,
kultūrą, vietą atviroje dabartinėje visuomenėje. Į Vilnių suvažiavo
per pustrečio tūkstančio delegatų iš 60 šalių. Netenka abejoti,
jog tų valstybių žiniasklaida ir namo grįžę delegatai ne kartą paminėjo
Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus vardą. Taigi priežasčių ne viena.
|
|
|
Lietuviškoji Australija antroji
tėvynė
Benjaminas ŽULYS
 |
|
Lietuvio emigranto darbas
Australijoje su pabėgių
raktu 1948 metais
|
Išvyko su viltimi grįžti
Nedidelė mūsų Lietuva, mažą lopinėlį užimanti
pasaulio žemėlapyje, tačiau lietuviai yra paplitę visame pasaulyje.
Vieni išsaugoję savo tėvų ir senelių gimtąją kalbą, kiti, ypač
dalis jaunesniosios kartos, deja, jau sparčiau nutautėja. Tokia
gyvenimo tikrovė su visomis savo spalvomis ir atspalviais.
Ne iš gero lietuviai palikdavo savo tėvynę. Po
Antrojo pasaulinio karo daug tautiečių į Ameriką, Australiją, kitur
vyko dėl galimų politinių persekiojimų.
|
|
|
Nebėra kada laukti
Petras KATINAS
Aukšti valdžios pareigūnai, sovietmečiu vadinti
partiniu-ūkiniu aktyvu, pasigriebė savo partinio viršininko mūsų
amžinojo Premjero mestą šūkį, jog reikia baigti politikuoti, o darbą
dirbti. Todėl, anot Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Leonido
Donskio, jie ir darbuojasi pasiraitoję rankoves. Žodžiu, turime
politikus, kurie atėjo ne į polį ir viešąją erdvę palaikyti, o tvarkyti
liaudies ir savo ūkio problemas. Jei tam nesukursime alternatyvos
ir toliau spręsime viso labo tik technines bei ūkines problemas,
tai mūsų politikos dimensija pasirūpins kiti, teigia L.Donskis.
Kas tie kiti, matyt, aiškinti nereikia. Nesigirdėjo, kad kokios
nors valstybės vyriausybės vadovas ragintų nesidomėti politika.
Aišku, Premjeras, kaip didysis sovietmečio eros statybininkas, gal
taip ir iš tiesų galvoja, ragindamas nepolitikuoti. Juk taip kur
kas paprasčiau paslėpti tikruosius jo paties vadovaujamo partinio
ūkinio aktyvo ir su juo glaudžiai susijusios naujosios oligarchijos
tikslus. Visų pirma maskuojant vis didėjančią ne tik energetinę
priklausomybę nuo Rusijos.
|
|
|
V.Putino ir A.Lukašenkos
atakos smaigalys Lenkija
Petras KATINAS
Liepai baigiantis, Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka
apsilankė Rusijos prezidento V.Putino rezidencijoje Zavidove, esančioje
už 125 km nuo Maskvos. Nepaisydamas pastaruoju metu kilusio nesusipratimo
dėl naujojo Rusijos ambasadoriaus, aršaus imperininko, buvusio Saratovo
srities gubernatoriaus Dmitrijaus Ajackovo pareiškimo, tikrai ar
tariamai įžeidusio Minsko tėtušį.
|
|
