|
|
Ar pavyks išlaikyti lietuvybę
Punske ir Seinuose?
Gintaras VISOCKAS
 |
|
Rodyklė į Lietuvos konsulatą Seinuose
|
Tai buvo trumpa, vos dvi dienas trukusi kelionė.
Tačiau pas Punsko ir Seinų lietuvius praleistos dienos neprailgo.
Jei reikėtų išskirti, kas paliko didžiausią įspūdį, būtų sunku pasakyti.
Įsimintini visi susitikimai. Tačiau svarbiausia, kad atvirai kalbėdamasis
su šio krašto lietuviais apie asimiliacijos bei nutautėjimo pavojus
didelių pesimizmo gaidelių nepajutau. Lietuviai neslėpė, jog ir
šiandien esama kai kurių subtilių, sumaniai paslėptų trukdžių puoselėti
lietuvybę. Lietuviai pabrėžė, jog dešimtmečiais trukusi žiauri polonizacija
negalėjo neturėti neigiamų pasekmių nūdienos nusiteikimams. Pavyzdžiui,
ne visi Seinų lietuviai jau leidžia savo atžalas į neseniai pradėjusią
veikti lietuvišką Žiburio mokyklą. Ir dabar niekas negali vienareikšmiškai
atsakyti, ar ši lietuvybei nepalanki tendencija ilgainiui dar nesustiprės.
Mat mišrios šeimos Seinuose taip pat dažnas reiškinys.
|
|
|
Serbija įrodė esanti demokratiška
ir europietiška
Giedrius Grabauskas-Karoblis
 |
|
Serbijos prezidento rinkimus
laimėjo Borisas Tadičius
Reuters nuotrauka
|
Vasario 3 dieną Serbijoje vyko antrasis prezidento
rinkimų turas. Remiantis preliminariais duomenimis, rinkimus laimėjo
dabartinis prezidentas Borisas Tadičius, surinkęs 50,6 proc. balsų.
Jo varžovas Radikalų partijos lyderis Tomislavas Nikoličius surinko
47,9 proc. balsų. Rinkimuose dalyvavo 67,6 proc. rinkimų teisę turinčių
Serbijos piliečių.
B. Tadičius buvo aktyviai remiamas Belgrade ir
kituose didžiuosiuose miestuose Belgrade už jį balsavo 66 procentai
rinkėjų, Novi Sade 63 procentai. T. Nikoličius pirmavo provincijoje.
|
|
|
Turime visapusiškai remti šalis,
pasirinkusias demokratijos kelią
Valdas Adamkus,
Lietuvos Respublikos Prezidentas
 |
|
Prezidentas Valdas Adamkus
Davose susitiko su Šveicarijos
Konfederacijos prezidentu
Paskaliu Kušepenu
|
Džiaugiuosi, kad kasmetinis susitikimas Davose
atveria galimybes aptarti aktualiausias problemas. Šie metai ne
išimtis.
Kalbamės apie energetiką, tarptautinį stabilumą,
išteklius, jų paskirstymą ir, žinoma, apie tarptautinius politinius
santykius bei jų poveikį mūsų bendradarbiavimui.
Mūsų pokalbiai turėtų iš esmės vesti tarpusavio
supratimo, bendros gerovės ir kertinių bei visiems priimtinų ateities
bendradarbiavimo taisyklių link.
Sparčiai kintanti tarptautinių socialinių, ekonominių
ir politinių problemų dėlionė keičia sąjungininkų gretas, kuria
naujas galimybes ir leidžia peržvelgti dabartines pozicijas bei
tikėtinus lūkesčius.
|
|
|
Pekino komunistai kurs demokratiją...
Petras KATINAS
Daugelis dar puikiai prisimena, kaip garsusis
SSKP CK generalinis sekretorius, didysis kukurūzininkas eiliniame
istoriniame SSKP suvažiavime paskelbė džiugią žinią, jog dabartinė
sovietinių žmonių karta gyvens komunizmo sąlygomis. Tada buvo labai
daug juoko, o anekdotų kūrėjams prasidėjo aukso amžius. Netrukus
N. Chruščiovas buvo nuverstas, o jo įpėdinis L.Brežnevas, paskelbęs
brandų socializmą, komunizmo pastatymą atidėjo neapibrėžtam laikui.
Panašius šūkius nuolat skelbė ir kitų komunistinių šalių gensekai,
didžiausiais mokytojais ir netgi tėvais pavadinti. Pakanka prisiminti
Kinijos Mao Czeduną ir jo kultūrinę revoliuciją. Dabar gal tik
stalinistinės Šiaurės Korėjos tėvas Kim Čen Iras švaistosi panašiais
šūkiais ir piešia pasakų miražus. Pavyzdžiui, Kinijos komunistinių
vadų žodyne netgi atsirado naujas žodis demokratija.
|
|
|
Ekskancleris Kremliaus advokatas
Petras KATINAS
Niujorke, Kolumbijos universitete paskaitą Rusija
ir būsimasis Europos energosaugumas perskaitė geriausiu Rusijos
prezidento V. Putino draugu (ne tik V. Putino, bet ir visos Rusijos)
pasiskelbęs buvęs Vokietijos kancleris Gerchardas Šrioderis. Iš
tiesų, paskutiniaisiais metais šis Vokietijos politikas labiau priminė
buvusios Vokietijos demokratinės respublikos komunistų vadovą
Erichą Honekerį nei suverenios, galingos Europos valstybės vadovą.
Tie patys broliški apsikabinimai, rusišku papročiu bučiniai į skruostą
ir t. t. Šioje draugystės demonstracijoje Maskvoje, Berlyne ir tarptautiniuose
forumuose G. Šrioderis varžėsi su buvusiu Prancūzijos prezidentu
Žaku Širaku, kuris labiau įtiks ir įsiteiks Kremliaus vadovui. Varžybas
laimėjo G. Šrioderis, iškart po pralaimėtų rinkimų gavęs karališkai
apmokamą tarnybą Rusijos Gazprome.
|
| |
|
