|
|
ES aplinkos ministrams Popiežiaus audiencija
|
|
Popiežius sveikinasi su Lietuvos
aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku
|
Rugsėjo 16-osios, trečiadienio, ryte popiežius Pranciškus priėmė Europos Sąjungos valstybių narių aplinkos ministrus, tarp kurių buvo ir ministras iš Lietuvos Kęstutis Trečiokas. Savo kalbą ministrams Pranciškus pradėjo esminiu priminimu, kad aplinka yra visų gėris ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė, reikalaujanti veiksmingo bendradarbiavimo tarptautinės bendruomenės viduje. Labai dėkoju už tai, kad norėjote šio susitikimo, kuris man suteikia progą pasidalinti su jumis kai kuriomis mintimis, artėjant svarbiems tarptautiniams įvykiams ateinančiais mėnesiais: tvaraus vystymosi tikslų priėmimui šio mėnesio pabaigoje (JTO) ir konferencijai apie klimatą Paryžiuje, sakė Popiežius. Šventasis Tėvas ministrams kalbėjo apie tris principus, pamatines taisykles, kurias, jo nuoširdžiu įsitikinimu, verta turėti galvoje kalbant apie klimato ir visos aplinkos apsaugos problemas.
|
|
|
Lietuvos ir Latvijos vyriausybės posėdžiavo Rokiškyje
Penktadienį, rugsėjo 18-ąją, Baltų vienybės dienos išvakarėse, Rokiškyje įvyko bendrasis Lietuvos ir Latvijos vyriausybių posėdis. Jame aptartos galimybės, kaip sustiprinti šalių bendradarbiavimą įvairiose strategiškai reikšmingose srityse. Posėdžiui vadovavo Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Latvijos ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma. Posėdyje pažymėta, kad abi šalis sieja glaudūs ir įvairialypiai santykiai, pabrėžtas sėkmingas praktinis bendradarbiavimas tarp šakinių ministerijų, bendri interesai Baltijos jūros regione ir tvirta partnerystė Europos Sąjungoje ir NATO. Šalys išreiškė įsitikinimą, kad abi kaimynines valstybes vienija bendras tarptautinių santykių raidos ir regioninio saugumo situacijos vertinimas. Todėl dabartinės geopolitinės situacijos kontekste būtina aktyviau dirbti skatinant santykių plėtrą regioninės energetikos ir transporto srityse, įskaitant infrastruktūros projektų įgyvendinimą, ir bendradarbiavimą per sieną, pažymi A. Butkevičius.
|
|
|
Santykių su Lietuva variklis
Kalba Seime vykusiame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Antano Račo ir Liudviko Simučio gimimo metinių minėjime
Antanas Račas buvo mano santykių su Lietuva spiritus rector ragintojas, variklis. Būdamas giliai tikintis katalikas, tvirtų pažiūrų konservatorius, patriotas, jis gana anksti įsitraukė į kovą prieš sovietų režimo vykdomą lietuvių tautos engimą. Tad visiškai nenuostabu, kad jis priklausė Sąjūdžiui ir tapo 1990 metų Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataru. Šis laisvės aktas, dainuojančių žmonių grandinė, sujungusi Vilnių, Rygą ir Taliną, mane giliai sujaudino. Po to, žinoma, sekė blokada, grasinimai iš Maskvos. Aš vis dar šiandien stebiuosi piliečių ir signatarų drąsa bei atkaklumu. Visa tai galėjo baigtis mirtimi, visa tai galėjo baigtis Sibiru, kaip ir parodė kruvinieji Sausio 13-osios įvykiai. Prisiminiau neoficialius Konrado Adenauerio memuarus, 1995 metus, kai buvo užmegzti diplomatiniai santykiai su Sovietų Sąjunga. Juose užfiksuota, kad nebuvo pripažįstama 1941 metais Baltijos valstybių Lietuvos, Latvijos, Estijos Maskvos vykdyta aneksija. Hitlerio ir Stalino paktas yra nulinis. Tai buvo drąsu, kadangi jau anuo metu jis netikėjo Sovietų Sąjungos integralumu.
|
|
|
Viešas laiškas Lietuvos piliečiams dėl valstybinės kalbos išsaugojimo
Ne pirmus metus tenka stebėti nesibaigiančias diskusijas dėl reikalavimo Lietuvos piliečių pasuose jų vardus ir pavardes rašyti ne valstybine lietuvių, o bet kuria kita gyventojo pasirinkta kalba. Seime pateiktas siūlymas asmens dokumentuose įteisinti rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki w, q ir x įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui kitomis kalbomis. Tokia nuolaida akivaizdžiai nebūtų teisinga ir naudinga Lietuvai. Dauguma žmonių tai supranta ir jos nepalaiko. Šalininkai ilgokai skelbė, kad paso įrašai nevalstybine kalba yra žmogaus teisė, tačiau ir tai nepasitvirtino Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė to nereikalauja, kaip nereikalaujama tai daryti ir Lietuvos ir Lenkijos 1994 metų sutartyje. Tačiau net ir ignoruojant piliečių valią, Konstituciją bei aptartus argumentus, projektą vis tiek siekiama priimti.
|
|
|
Komunistinis genocidas po įstatymo priedanga
Dr. Zita Šličytė,
Tarptautinio Vilniaus Tribunolo Komunizmo nusikaltimų įvertinimas (2000) vyriausioji kaltintoja
Reikšminga aptarti ir atsiminti komunistinio genocido pradžią okupuotoje Lietuvoje 1941 metais ir vadinamąsias jo vykdymo anfractus iudicum (teisines gudrybes), iš kurių įžūliausia buvo Rusijos Sovietų Federatyvinės Socialistinės Respublikos Baudžiamojo kodekso 58-asis straipsnis. Marionetinės Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakymu nuo 1940 m. gruodžio 1 d. RSFSR Baudžiamasis kodeksas įsigaliojo Lietuvos teritorijoje. Kadangi okupavus Lietuvą visi jos piliečiai, nepriklausomai nuo jų noro ir apsisprendimo, tapo Sovietų Sąjungos piliečiais, buvo sukurta teisinė prielaida patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn už Tėvyne apsišaukusios Sovietų Sąjungos išdavimą pagal Rusijos įstatymus.
|
|
|
Tautų kraustymasis, teisingumas ir atjautos ribos
Vytautas Sinica
Europą užplūdęs migrantų srautas, klaidinančiai pramintas pabėgėlių krize, tapo iššūkiu visiems europiečiams. Kaip ir reikėjo tikėtis, Vokietijai faktiškai pakvietus migrantus apsigyventi Europoje, į ją pasipylė vis didesnė migrantų iš Azijos ir Afrikos banga. Iš pradžių pasitikusi atvykėlius išskėstomis rankomis, galiausiai pati Vokietija susizgribo, jog negali jais pasirūpinti, ir pradėjo spausti ES šalis dalintis jos paskatinto tautų kraustymosi padarinius. Eižėjanti Europa Senosios ir naujosios ES narės pasirodė ne tokios atviros, kaip norėtųsi kosmopolitinės iliuzijos puoselėtojams. Ispanija iškart atmetė jai pasiūlytą kvotą, Jungtinė Karalystė (JK), Airija ir Danija apskritai yra išsiderėjusios išimtį tokiems migrantų dalybos susitarimams. JK uždarė Lamanšo tunelį, Danija sieną su Vokietija. Pati Vokietija kol kas laikinai uždarė sieną su Austrija, abi šalys prie bendros sienos nusiuntė tūkstančius pareigūnų migrantų srautams kontroliuoti. Vis garsiau kalbama apie tai, jog gali griūti pats Šengeno susitarimas: neuždarius vidaus sienų tarp ES šalių, migrantų kontrolė neįmanoma.
|
|
|
Lietuvai numatoma 65 mln. eurų baudą už migrantų nepriėmimą
Europos parlamente buvo pritarta Europos komisijos planui paskirstyti tarp ES valstybių narių 160 tūkstančių migrantų, iš kurių 1105 tektų Lietuvai. Tarp balsavusių už šią rezoliuciją buvo ir penki Lietuvoje išrinkti parlamentarai socialdemokratai Zigmantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiūtė, liberalai Petras Auštrevičius ir Antanas Guoga, konservatorius Algirdas Saudargas. Dar trys Lietuvos atstovai (Viktoras Uspaskichas, Gabrielius Landsbergis ir Bronius Ropė) balsavime nedalyvavo. Prieš rezoliucija balsavo tik trys parlamentarai iš Lietuvos Valentinas Mazuronis, Rolandas Paksas ir Valdemaras Tomaševskis. Vienas iš jų, Valentinas Mazuronis, pakomentavo, ką šis sprendimas reikš Lietuvai. Pasiūlymas buvo daugiau nei nepriimtinas jis labai labai žalingas. Tiesą sakant toks blogas, kad dar kartą supurtys visą Bendriją lygiai taip pat, kaip supurtė sprendimai laikinai vėl įvesti sienų apsaugą ir Vokietijos pagrasinimas taikyti finansines sankcijas toms šalims, kurios nenorės priimti per prievartą primetamų pabėgėlių skaičių, teigia V. Mazuronis.
|
|
|
Tautininkai surengė palaikymo akciją prie Vengrijos ambasados
Rugsėjo 18 dieną Tautininkų sąjunga ir pilietiškų visuomenininkų grupė prie Vengrijos ambasados surengė akciją Ačiū, Tau, Vengrija! Ši akcija skirta padėkoti Vengrijos Respublikai, kuri dabar labai kenčia nuo į ją besiveržiančių nelegalių imigrantų. Nežiūrint milžiniško isteriškų ES klapčiukų spaudimo ir įniršusių nelegalų agresijos, Vengrija tvirtai pasakė, kad ji netaps tiltu naujiesiems Europos kolonistams. Išreikšdami paramą tvirtai Vengrijos pozicijai, akcijos dalyviai įteikė Vengrijos ambasadai padėką ir simbolinę dovaną nuo Lietuvių tautos medaus indelį, kuris simbolizuoja bites, savo darbu sunešančias medų, o ne ieškančias pašalpų. Jei kitos ES valstybės, ypač Vokietija ir ES institucijos, būtų laiku pasakę, kad Europa nesutinka tapti kolonija milijonams nelegalių ekonominių migrantų iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos, nebūtų kilusi taip vadinama migrantų krizė, nebūtų skendę vaikai ir moterys.
|
| |
|
