Libijoje islamistai nužudė įkaitus koptus

Islamistai pasiruošę susidoroti su savo aukomis krikščionimis

Auga nesaugumo situacija Libijoje. Islamistai, praėjus kelioms dienoms po suėmimo, barbariškai nužudė krikščionis koptus iš Egipto, juos nukirsdindami. Islamistų grupuotės „Islamo Valstybė“ išplatintame video įraše rodomi 21 egiptiečių kopto nukirsdinimo vaizdai. Visi nužudyti egiptiečiai buvo koptai ortodoksai, imigravę į Libiją dėl darbo.

Popiežiaus užuojauta

Popiežius Pranciškus vasario 17-osios rytą šv. Mišias aukojo už Libijoje nužudytus koptus krikščionis, prisiminė maldoje gedinčius jų artimuosius ir koptų ortodoksų popiežių Tavadrosą II, kuriam asmeniškai pareiškė užuojautą, vos tik sužinojęs apie kraupias Libijoje dirbusių jaunų koptų vyrų žudynes. Popiežius Pranciškus paskambino Aleksandrijos koptų ortodoksų patriarchui popiežiui Tavadrosui II ir užtikrino savo asmeninį artumą su visa Koptų Bažnyčia. Šventasis Tėvas pareiškė užuojautą ir paliudijo gilų dalyvavimą Koptų Bažnyčios skausme dėl islamistų fundamentalistų barbariškai nužudytų koptų. Popiežius Pranciškus pasakė, kad melsis už nužudytus krikščionis koptus jų laidotuvių dieną, per rytmetines šv. Mišias.

Alepo arkivyskupas mirs su savo tikinčiaisiais

Alepo graikų melkitų apeigų katalikų arkivyskupas Žanas Klemanas Žanbaras

Kanadoje, Monrealio arkivyskupijoje, lankėsi Alepo (Sirija) graikų melkitų apeigų katalikų arkivyskupas Žanas Klemanas Žanbaras (Jean-Clément Jeanbart) ir liudijo apie krikščionių situaciją Artimuosiuose Rytuose ir ypač Sirijoje, savo gimtojoje šalyje, kurią jau kelerius metus siaubia karas.

Kas tokie yra krikščionys sirai? Jie yra tie patys, apie kuriuos pasakojama Apaštalų darbuose Sekminių dieną. Sirijoje Bažnyčia yra nuo pat pradžių. „Tai – pagrindinė priežastis, dėl kurios mes, krikščionys, 300 tūkst. iš dviejų milijonų, jokiais būdais nenorime palikti Sirijos, – sakė melkitų arkivyskupas. – Ir tvirtai priduriu, kad aš, kaip šios Bažnyčios ganytojas, niekad nepaliksiu šios tautos, mirsiu, tačiau nepaliksiu savo tikinčiųjų. Esu įsitikinęs, kad Viešpats paprašys ataskaitos apie mano įsipareigojimą, drąsą ir viltį dėl tos jo tautos dalies, kuri man buvo patikėta“. Sirų ganytojas prisipažino, kad karo pradžioje jį buvo aplankiusi mintis išvykti, tačiau Viešpats buvo arti ir dabar jis nebejaučia baimės, žino, kad Viešpats juo ir kitais rūpinasi. Arkivyskupas priminė, kad Alepas yra be galo senas, istorinis miestas, menantis graikų, romėnų, bizantiečių ir arabų kultūras. Jame, kaip ir visoje šalyje, per amžius taikiai sugyveno keliolika etninių ir religinių bendruomenių.

Renginiai

Naujos įžvalgos apie pašvęstąjį gyvenimą

Tarptautinė mokslinė konferencija

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Vysk. doc. dr. Jonas Boruta SJ, vysk. prof. dr. Enrikas dal Kovolas SDB, mons. prof. dr. Arvydas Ramonas ir kun. doc. dr. Andris Priede

Telšiai. Vasario 20 dieną mieste įvyko tarptautinė mokslinė konferencija, skirta vienuolių metams paminėti. Konferenciją „Pašvęstojo gyvenimo praeitis, dabartis ir ateitis: pašvęstuoju gyvenimu ir broliška bendryste liudyti krikščionišką tikėjimą kintančioje visuomenėje“, vykusią Telšių Žemaitės dramos teatre, organizavo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija kartu su Telšių vyskupijos kurija, Telšių vyskupijos Katechetikos centru ir Telšių rajono savivaldybės Švietimo centru. Konferencijos moderatoriumi buvo mons. LKMA akademikas, prof. habil. m. dr. Arvydas Ramonas. Į ją susirinko daug klausytojų iš visos Lietuvos. Pradžioje visus lietuviškai, itališkai, latviškai ir žemaitiškai pasveikino bei meninę programą parodė Telšių Žemaitės dramos teatro režisierės Laimutės Pocevičienės vadovaujama vaikų ir jaunimo grupė. Įžangos žodį tarė Telšių vyskupas LKMA akademikas, doc. dr. Jonas Boruta SJ. Jis pasveikino susirinkusiuosius ir iš užsienio atvykusius garbius svečius, pasidalino mintimis apie pašauktuosius pašvęstajam gyvenimui, jų misiją šių dienų pasaulyje. Vyskupas dalinosi savo patirtimi iš vienuolinio gyvenimo, atkreipė dėmesį į džiugų tikėjimo skelbimą sumaterialėjusiame šių dienų pasaulyje, ragino visus nuolat žvelgti į gyvenimą tikėjimo akimis ir šviesiai matyti realijas, nes pašauktųjų misija – viltingai gyventi ir evangelizuoti visuomenę.

Bendruomenėse

Parapijoje – dar vienas vienuolis

Pumpėnų klebonas kun. Domingas Avelaneda IVE su naujuoju pagalbininku kunigu Augustu iš Argentinos

Pumpėnai. Vasario 22 dieną čia buvo graži šventė, tą sekmadienį Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia buvo pilna, kaip per atlaidus – bendruomenė sveikino savo kleboną. Kun. Domingas Avelaneda Kabanilas (Domingo Avellaneda Cabanillas) IVE pradėjo dvyliktuosius tarnystės metus šiame krašte, be to, šventiškai sutiktas naujas kunigas, taip pat Įsikūnijusio žodžio kongregacijos vienuolis Augustas iš Argentinos.

Jei prisimintume nešiltą 2004 metų žiemą, o ypač nešiltą, atskridusiems iš saulėtosios Argentinos, reiktų kalbėti apie tuščią ir apleistą vienuolyno pastatą šalia bažnyčios, ledą prie durų ir kitus dalykus. Tada į Pumpėnus atvyko du kunigai Markas Mikalonis (Marco Mikalonis) ir Domingas Avelaneda. Kunigas Markas buvo kilęs iš lietuvių, kažkada apsigyvenusių Argentinoje. Jam gal ir lengviau sekėsi perkąsti lietuvių kalbos subtilybes, nes ja buvo kalbama senelių šeimoje. Abu kunigai uoliai mokėsi lietuvių kalbos, nes anglų kalba, kurią jie mokėjo, retai su kuo Pumpėnuose susikalbėsi.

Bendruomenėse

Apie pašvęstąjį gyvenimą – su vienuolėmis kraštietėmis

BALBIERIŠKIS.  2015-uosius popiežius Pranciškus paskelbė Dievui Pašvęstųjų asmenų metais, norėdamas pabrėžti, kokia svarbi ši ypatinga Kristaus sekimo forma. Vilkaviškio vyskupijos Prienų dekanato Balbieriškio parapijos „Caritas“ ta proga vasario 22 dieną, po šv. Mišių, pakvietė į susitikimą su parapijiečiais kraštietes seseris vienuoles – Sabiną ir Gertrūdą.

Sesuo Gertrūda (Onutė Vitkauskaitė), kilusi iš giliai tikinčios šeimos, trumpai papasakojo apie savo pašaukimo kelią ir jo sąsajas su pal. J. Matulaičio gyvenimu ir veikla. Šis garsus arkivyskupas yra atnaujinęs Marijonų vienuoliją ir įkūręs Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregaciją. Seserys vienuolės globoja vaikus, padeda senelių globos namuose, seka Dievo Motinos Marijos pavyzdžiu. Visiems susirinkusiems s. Gertrūda padovanojo po lankstinuką apie pal. J. Matulaitį.

Atmintis

Išėjęs į dangaus erdves po kruopelę išdalinęs meilę...

Bronislava Tamulynienė

Kun. Pranas Gavėnas SDB

Vasario pradžioje jau penkioliktus metus ant kun. Prano Gavėno SDB (1918 10 11–1949 07 03–2000 02 07) kapo Alytaus Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčios šventoriuje sušvito žvakių liepsnelės. Gėlių puokštėmis bei vainikais jį papuošė miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas, vicemerė Nijolė Makštutienė, Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, Kunigo Bosko saleziečių – Šv. Pranciškaus Salezo Draugijos – atstovai kunigai Maksimas Bianko (Massimo Bianco), Alesandras Barelis (Alessandro Barelli) ir Petras Dumbliauskas. Pagarbos žodžius tarė Alytaus dekanas garbės kanauninkas Arūnas Užupis. Bendra malda suvienijo tikinčiuosius prie alytiškių mylimo saleziečio kapo.

Angelų Sargų bažnyčioje

Kun. P. Gavėno SDB pagerbimo iškilmės vasario 7-ąją vėliau persikėlė į Šv. Angelų Sargų bažnyčią. Joje šv. Mišias koncelebravo Lietuvos saleziečių Vilniaus namų direktorius kun. M. Bianko SDB, saleziečiai Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos klebonas A. Barelis SDB bei Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios altaristas kun. P. Dumbliauskas SDB, Alytaus dekanas g. kan. Arūnas Užupis, Šv. Brunono parapijos klebonas kun. Valdas Simanaitis. Pamoksle kun. P. Dumbliauskas SDB priminė prasmingą kun. P. Gavėno SDB gyvenimo kelią. Penkiolikmetis P. Gavėnas iš Zapalimų kaimo (Kalvarijos parapija) Saleziečių Draugijos patriarcho kun. Antano Skelčio SDB paskatintas, 1933 metais išvyko į Italiją, įstojo į Saleziečių Draugiją. Baigęs mokslus, 1949 metais Italijoje įšventintas kunigu ir gyvenimą pašventė Dievui, kovai už Lietuvos laisvę, misijoms užsienio kraštuose.

Knyga, įprasminanti tikėjimą

Knygos viršelis

Neseniai išleista Ariogalos klebono kun. Gintauto Jankausko sudaryta spalvinga, istoriniu ir meniniu požiūriu vertinga knyga „Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapija“. Joje pažymima, kad Ariogalos mieste išsiskiria didinga Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, į viršų kelianti du baltus bokštus ir žavinti raudonų plytų mūru. Apie knygą kalbamės su Ariogalos parapijos klebonu kun. Gintautu Jankausku.

Kam skiriamas šis leidinys?

Šia Ariogalos krašto žmonėms skirta knyga noriu įprasminti ir 30-ąsias savo kunigystės metines, ir 12 metų tarnystę Ariogalos parapijos tikintiesiems. Tikiuosi, kad ši knyga padės geriau pažinti Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapiją, dar labiau pamilti bažnyčią ir iš naujo atrasti savyje dvasines vertybes.

Apie išsiskyrusiuosius ir Bažnyčią – kavinėje

Vasario 12 dieną Kauno senamiesčio kavinėje „Forto Dvaras“ įvyko arkivyskupijos rengiamo susitikimų ciklo „Kunigai kavinėse“ vakaras. Susitikti ir pasikalbėti apie išsiskyrusiuosius Bažnyčioje su kauniečiais atvyko kun. Antanas Saulaitis SJ, kuris jau bemaž du dešimtmečius Lietuvoje tarnauja patiriantiems skyrybų skausmą, pasirengimą šiai tarnystei ir praktiką yra įgijęs per tarnystės metus JAV. Vakaras vyko šiltoje atmosferoje, žmonės įdėmiai klausėsi draugiško t. A. Saulaičio SJ pasakojimo, drąsiai uždavė pačių įvairiausių klausimų.

Vakaro svečias prisiminė, kaip jautriai Čikagoje devintojo dešimtmečio pabaigoje būdavo priimami iš Lietuvos naujai emigravusieji žmonės, kaip buvo stengiamasi jiems pagelbėti, priglausti, teikiant įmanomą žmogišką pagalbą. Tokia savipagalba labai svarbi visais sunkiais žmonių gyvenimo momentais, patiriant krizes (net ir skyrybų). Nuo savipagalbos būrelių prieš 20 metų Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, ir prasidėjo tarnystė (dvasinė, psichologinė pagalba) išsiskyrusiems, vėliau išaugusi į „Bendrakeleivių“ tarnystę.