2015 metai
2016 metai

Popiežius Pranciškus priminė savo pirmtaką šv. Joną Paulių II

Spalio 22-ąją, šeštadienį, liturginis kalendorius minėjo šv. popiežių Joną Paulių II. Paprastai šventųjų liturginiai minėjimai švenčiami jų mirties, arba kitaip tariant, – jų gimimo dangui – metinių dieną. Šv. Jono Pauliaus II liturginis minėjimas švenčiamas spalio 22-ąją, minint jo, kaip apaštalo Petro įpėdinio, tarnystės iškilmingos pradžios sukaktį.

Šią datą popiežius Pranciškus priminė šeštadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusios Šventųjų gailestingumo metų bendrosios audiencijos metu sveikindamas joje dalyvavusius piligrimus iš Lenkijos.

„Lygiai prieš 38 metus, maždaug šią valandą, šioje aikštėje nuskambėjo viso pasaulio žmonėms skirti žodžiai: „Nebijokite! Atidarykite, plačiai atverkite duris Kristui“. Šiuos žodžius, pradėdamas savo pontifikatą, ištarė Jonas Paulius II – popiežius, kurio gilų dvasingumą suformavo tūkstantmetis jo tautos istorijos ir kultūros palikimas, su tikėjimu perduodamas iš kartos į kartą. Iš šio palikimo jis sėmėsi vilties, jėgų ir drąsos raginti pasaulį, kad plačiai atvertų duris Kristui. Anas kvietimas tapo nepaliaujamu Gailestingumo Evangelijos skelbimu pasauliui ir žmogui. Jo tąsa yra dabar vykstantys Gailestingumo metai“, – sakė popiežius Pranciškus šeštadienio rytą.

Pašnekesys su provincijos klebonu

Kun. dr. Nerijus VYŠNIAUSKAS: „Laisvoje Lietuvoje neišsiugdėme tikinčios, mylinčios Dievą ir Tėvynę kartos“

Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas

Ar kunigas, kilęs iš miesto ir perkeltas dirbti iš miesto į kaimą, nesijaučia kaip žuvis, išmesta į krantą? Ar jis čia nesijaučia vienišas, kas jį dvasiškai atgaivina ir pakylėja? Apie tai žurnalistas Bronius VERTELKA kalbasi su kun. dr. Nerijumi VYŠNIAUSKU, Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu, dirbančiu tiktai pusmetį ir dar aptarnaujančiu Kurklių Šv. Jurgio ir Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos parapijas.

Turite aptarnauti kelias parapijas. Papasakokite apie kiekvieną. Kiek yra parapijiečių, kiek jų sekmadieniais lankosi bažnyčioje? Kas tie aktyviausieji šventadienį švenčiantys žmonės?

Turiu tris – Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo, Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos ir Kurklių Šv. Jurgio – parapijas. Kavarske gyvena apie 500 žmonių, mažiau – Kurkliuose ir apie 80 – Užunvėžiuose. Aišku, ne visi ateina į bažnyčią. Bažnyčios lankomumas yra kaip ir visoje Lietuvoje, apie 5–7 proc. Tai yra natūralu. Patys ištikimiausieji šv. Mišių dalyviai – mano vadinamos močiutės. Aktyviausieji yra vyresnio amžiaus žmonės, jie lanko iš tradicijos ir gilaus pamaldumo. Tai jiems yra įskiepiję tėvai, senosios kartos kunigai. Sekmadieniais, aišku, ateina didesnė dalis pagyvenusių žmonių, jaunimo nebūna daug, kadangi mažesni miesteliai, turime pripažinti, nyksta. Mažėja ir jaunimo. Daug kas išvažiuoja studijuoti į Vilnių, Kauną. Retas grįžta, ten ir pasilieka, nes jaunam žmogui sunku rasti darbo miestelyje ar kaime.

Kardinolo Audrio Juozo Bačkio viešnagė Telšiuose

Iš kairės: Telšių rajono meras Petras Kuizinas, vyskupas Jonas Boruta SJ, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, prof. Paulius Subačius Viktoro Naco nuotrauka

Spalio 14 dieną Telšiuose lankėsi iš Vilniaus atvykęs garbus svečias – kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Susitikimas prasidėjo bendrais pietumis Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos didžiajame refektoriume.

Po pietų, 13 val., kardinolo susitikimas su Telšių vyskupijos kunigais, seminaristais, Telšių miesto vadovais, Telšių Vincento Borisevičiaus katalikiškos gimnazijos mokytojais, mokiniais bei jų tėvais vyko būtent toje gimnazijoje. Susitikime, kurio metu buvo pristatytos kardinolo autobiografinė knyga „Taip, laimingas“ ir LKMA akademiko, VU prof. Pauliaus Subačiaus parašyta ir parengta dviejų dalių knyga „Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai“, dalyvavo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, jo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius, vyskupo vikaras, gimnazijos kapelionas prel. Juozas Šiurys, Telšių kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis, Telšių vyskupijos dvasininkai, gimnazijos bendruomenė, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono meras Petras Kuizinas, vicemeras Kęstutis Gusarovas, administracijos direktorius Saulius Urbonas, Telšių savivaldybės tarybos nariai.

Pirmasis blaivybės apaštalas

Kun. Ignaco Štacho antkapio kryžiuje įrašyti jo gyvenimo bruožai

Šiaulių vyskupijos kurija praneša apie pradedamą kun. Ignaco Štacho beatifikacijos bylą. Spalio 30 d. 11 val. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Katedroje šv. Mišių metu vyskupas Eugenijus Bartulis paskelbė Dievo Tarno kunigo Ignaco Štacho – pirmojo blaivybės apaštalo Lietuvoje – beatifikacijos bylos pradžią.

Ignacas Štachas (1797–1854) – kunigas. Jo tėvas buvo Varnių burmistras. Mokslus baigęs Žemaičių kunigų seminarijoje Varniuose, liko katedros vikaru ir katedros klebono padėjėju. Vėliau paskirtas kurijos kancleriu. Eidamas šias pareigas, sutvarkė vyskupijos archyvą. Paskirtas Šiaulių klebonu, atnaujino parapijos bažnyčią. Šiauliuose blaivininkus buvo subūręs anksčiau nei Valančius skelbė blaivybę. Atsisakęs klebono pareigų, iki mirties liko Šiauliuose. Svarbiausi jo gyvenimo bruožai įrašyti antkapio kryžiuje: „Kunigas Ignacas Štachas mirė 1854 m. 28 d. spalių. Jis būdamas Šiaulių klebonu ne vien švietė jau pirm vyskupo Valančiaus laiko abstinencijos pavyzdžiu, bet ir įvairiais savotiškais būdais pasėkmingai skleidė blaivybę. Pirmose eilėse jis laužė įsikerėjusios girtybės ledus mūsų Tėvynėje; tai žymus Blaivybės Apaštalas. Didžio veikėjo triūsas nenyksta ir Jo garbė nemiršta. Dėkingi jam Šiaulių blaivininkai atnaujina Jo kapą 1914 m.“

Aleksoto dekanato karitiečių susirinkimas

Karitiečiams kalba Aleksoto dekanas kan. Deimantas Brogys

Spalio 15 dieną Aleksoto parapijos namuose vyko Aleksoto dekanato parapijų „Carito“ susirinkimas, kuriame svečiavosi Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė. Susirinkime dalyvavo Aleksoto dekanas, Aukštosios Panemunės parapijos klebonas kan. Deimantas Brogys, Aleksoto parapijos klebonas kan. Valius Zubavičius, vicedekanas, Garliavos parapijos klebonas kun. Gintaras Urbštas ir parapijų „Carito“ skyrių atstovai.

Aleksoto dekanato „Carito“ vadovė Aldona Butkienė apžvelgė „Carito“ veiklą, padėkojo savanorėms už nuoširdų darbą. A. Butkienė pasidžiaugė, kad iš dekanate esančių 10-ies parapijų, „Carito“ skyriai veikia šešiose, artimiausiu metu planuoja kalbėtis su Rokų ir Šlienavos parapijų klebonais bei pakviesti šių parapijų tikinčiuosius į karitatyvinę tarnystę.

Naujas klebonas organizuoja prasmingus renginius

Žlibinų kapela Kantaučiuose, minint Pagyvenusių žmonių dieną

Telšių vyskupo dr. Jono Borutos SJ dekretu vasaros pabaigoje buvęs Šilalės dekanato Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonas kun. Eduardas Steponavičius, septynerius metus aptarnavęs Varsėdžių Šv. Roko, Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčias, Obelyno ir Bijotų šv. Kazimiero koplyčias, paskirtas vadovauti bei aptarnauti Stalgėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo ir Žlibinų Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, šventoves bei šių parapijų tikinčiuosius. Spėjęs kiek susipažinti su šių vietovių parapijiečiais, dėl gero kelio ir patogaus susisiekimo su kitomis jo aptarnaujamomis parapijomis gyvenamąja vieta pasirinko Stalgėnus. Jaunas, energingas, ir nuoširdus kun. E. Steponavičius ėmėsi konkrečios tikinčiuosius bažnyčion patraukiančios veiklos: spalio 2-ąją, sekmadienį, Žlibinų bažnyčioje po sekmadienio šv. Mišių įspūdingai paminėta Šv. Angelų sargų diena ir Pasaulinė gyvūnijos globos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Gyvūnų globėjo, diena. Pastaroji buvo pradėta švęsti 1931 metais. Sakralines giesmes giedojo ir grojo Joniškio rajono Kirnaičių kapelos meninės dalies atlikėjai ir Žlibinų kapela. Tą pačią dieną Kantaučių bažnyčioje buvo paminėta ir Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Buvo aukotos šv. Mišios, už juos pasimelsta, parodyta jiems pagarba, meilė bei paslaugumas. Programą kantautiškiams parodė Žlibinų kapela.

„Nebijok per daug atleisti“

Knygos „Nebijok atleisti“ autorius kun. Luisas Dri

Popiežius Pranciškus parašė pratarmę Italijoje šiomis dienomis pristatomai argentiniečio kunigo Luiso Dri knygai „Nebijok atleisti“. Knygos autorius yra Buenos Airių vyskupijoje tarnaujantis žinomas ir žmonių labai gerbiamas nuodėmklausys, nuo seno asmeniškai pažįstamas su popiežiumi Pranciškumi, beje, ir jo nuodėmklausys. Knygoje, parašytoje talkinant dviem Bažnyčios aktualijas komentuojantiems žurnalistams, kunigas dalijasi mintimis apie nepaprastos atsakomybės ir delikatumo reikalaujančią nuodėmklausio tarnystę.

Pratarmėje popiežius pasakoja, kaip jis, būdamas Buenos Airių arkivyskupas, matydamas, su kokiu nepaprastu uolumu šis kunigas patarnauja klausykloje, kiek daug žmonių eina pas jį išpažinties, vieną kartą paklausė, ar jis ne per daug atlaidus penitentams. Kunigas atsakė, kad jis kiekvieną kartą po tarnystės klausykloje atsiklaupia priešais tabernakulį ir Jėzų klausia to paties: „Ar aš ne per daug atleidžiu“, kol galiausiai toks bendravimas maldoje su Jėzumi baigiasi kunigo ištartais žodžiais: „Jei ir per daug atleidžiu, tai tik dėl to, kad Tu man davei blogą pavyzdį“.

Popiežiaus katechezės

Spalio 12-osios, trečiadienio, rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje susitikęs su Šventųjų Gailestingumo metų piligrimais, popiežius Pranciškus kalbėjo apie Jėzaus mums paliktus nurodymus, kaip liudyti Dievo gailestingumą. Bažnyčia juos yra sudėjusi į du gailestingumo darbų kūnui ir sielai sąrašus.

„Kaip liudyti gailestingumą? Viešpats mums nurodo paprastą kelią, susidedantį iš mažų darbų, kurie jo akyse yra labai vertingi, – kalbėjo popiežius Pranciškus. – Tie darbai tokie svarbūs, kad pagal juos mes būsime teisiami“. Pasak Šventojo Tėvo, 25-asis Evangelijos pagal Matą skyrius, kuriame kalbama apie Paskutinįjį teismą, tam tikra prasme, – Jėzaus mums paliktas testamentas. „Jėzus sako, kad kiekvieną kartą, kai mes pamaitiname alkstantį žmogų ar duodame atsigerti ištroškusiam, kai apengiame nuogą, priimame svetimšalį, aplankome ligonį ar kalinį, Jam tai padarome. Bažnyčia šiuos gestus pavadino „gailestingumo darbais kūnui“, kuriais mes patenkiname žmonių materialinius poreikius“.

Instrukcija dėl palaikų deginimo

Bažnyčia neprieštarauja palaikų deginimui (kremavimui), bet neleidžia pelenų laikyti namuose arba jų išbarstyti gamtoje, sakoma antradienį Vatikane pristatytoje Tikėjimo mokymo kongregacijos instrukcijoje „Ad resurgendum cum Christo“. Antradienio rytą vykusioje spaudos konferencijoje savo parengtą dokumentą pristatė Tikėjimo mokymo kongregacijos vadovai – prefektas kard. Gerhardas Miuleris (Gerhard Müller) ir jo bendradarbiai.

Šiais laikais mirusiųjų palaikų kremavimas vis dažniau pakeičia tradicinį kūnų laidojimą. Kartu su kremavimu atsiranda ir naujų reiškinių, tokių kaip pelenų laikymas namuose arba išbarstymas gamtoje. Bažnyčios požiūris į palaikų kremavimą išreikštas Kanonų teisės kodekse: „Bažnyčia primygtinai pataria išlaikyti pamaldų paprotį laidoti mirusiųjų kūnus, tačiau nedraudžia kremavimo, nebent jis būtų pasirinktas dėl katalikiškai doktrinai prieštaraujančių priežasčių“ (kan. 1176 § 3). Ši norma nieko nesako apie pelenų saugojimą ir dėl to jau kuris laikas įvairių šalių Vyskupų konferencijos prašė Tikėjimo mokymo kongregaciją aiškiau apibrėžti pelenų saugojimo taisykles. Ypač buvo reiškiamos abejonės dėl atsirandančių naujų papročių saugoti pelenus namuose arba juos išbarstyti gamtoje.

Žodis apie vyskupo Motiejaus Valančiaus žygdarbį

Šiemet sukako 215 metų, kai gimė vyskupas Motiejus Valančius. Jis priklauso tiems lietuvių tautos švyturiams, kurių spinduliuotė, bėgant dešimtmečiams ir net šimtmečiams, neblėsta. Netgi stiprėja. Stiprėja jau vien dėl to, kad pats gyvenimas, jo tirštėjantis dramatizmas mus verste verčia gauti papildomus gaivinančios šviesos pliūpsnius.

Mąstydamas apie įvairiais talentais ir ypatingu nuosekliu valingumu pasireiškusią Valančiaus asmenybę, visų pirma aš mąstau apie Jį kaip apie didį Audėją  neįtikėtinu pasišventimu audusį savo tautos socialinių ir ypač dvasinių santykių tinklus. Platus ir tvirtas, senąją lietuvių kultūrą primenantis buvo Jo pradėtas ir toliau jau kitų austas audinys. Man jis kažkuo primena mūsų moterų audėjų austą tautoraštį… Tik kitu, iškilesniu būdu.