2015 metai
2016 metai
2017 metai

Telšių vyskupijos koadjutorius – vyskupas Kęstutis Kėvalas

Vyskupas Kęstutis Kėvalas Žemaičių Kalvarijos atlaiduose

Balandžio 20 dieną popiežius Pranciškus Kauno arkivyskupo augziliarą ir generalinį vikarą vyskupą Kęstutį Kėvalą paskyrė Telšių vyskupijos koadjutoriumi. 45 metų vysk. K. Kėvalas nuo dabar bus pirmasis Telšių vyskupo Jono Borutos SJ padėjėjas, įgaliotas ateityje perimti Telšių vyskupo sostą. 73-uosius metus einantis vysk. J. Boruta sulaukė naujo padėjėjo ir įpėdinio vysk. K. Kėvalo paskyrimo likus kiek daugiau nei dvejiems metams iki Kanonų teisės kodekse numatyto išėjimo į emeritus.

Iš Garliavos parapijos kilęs dabartinis Telšių vyskupas J. Boruta SJ eina Telšių Bažnyčios ganytojo pareigas nuo 2002 metų sausio 5 dienos. Jis ir toliau eis ordinaro pareigas iki kol Popiežius patenkins jo prašymą pasitraukti. Tam įvykus koadjutorius automatiškai tampa ordinaru. 75 metai vysk. J. Borutai SJ sukaks 2019 metų spalio 11 dieną. Telšių vyskupas J. Boruta SJ buvo konsekruotas Vilniuje 1997 metų birželio 21 dieną, kai jį popiežius Jonas Pauliaus II paskyrė Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru.

„Mes, kunigai ir vyskupai, turime visada tarnauti“

Popiežiaus Pranciškaus interviu italų dienraščiui „La Repubblica“

Šventasis Tėvas priėmė Paliano kalėjimo įnamių dovanas, kurias sudarė jų išaugintų vaisių gaminiai

Popiežius jau penktą kartą Paskutinės vakarienės atminimą šventė su paribiuose atsidūrusiais žmonėmis; jiems plovė kojas. Šią tradiciją Šventasis Tėvas įvedė pirmosios savo pontifikato Didžiosios savaitės ketvirtadienį – 2013 m. kovo 28 d. – Paskutinės vakarienės Mišias aukodamas nepilnamečių pataisos namuose Romoje. Antrąsias savo pontifikato Paskutinės vakarienės Mišias popiežius Pranciškus aukojo ligoninėje, trečiąsias – kalėjime, ketvirtąsias – migrantų globos centre. Šiemet Paskutinės vakarienės Mišias Šventasis Tėvas nusprendė aukoti už kelių dešimčių kilometrų į pietryčius nuo Romos esančio Paliano miestelio kalėjime.

„Kodėl kalėjime?“ – klausiama Romos dienraščio „La Repubblica“ Didžiojo ketvirtadienio numeryje paskelbtame interviu su popiežiumi Pranciškumi. „Evangelijos pasakojime apie Paskutinįjį teismą pasakyta: „Buvau kalinys – atėjote pas mane“. Šis Jėzaus priesakas galioja visiems, o ypač vyskupui, kuris yra visų tėvas“, – atsako Popiežius. „Apie kalinius dažnai sakoma, kad „jie nusikaltę“. Atsakau Jėzaus žodžiais: „Kas iš jūsų be kaltės, tegu pirmas sviedžia akmenį“. Pasižiūrėkime į save, į savo vidų, į savo kaltes, ir mūsų širdys pasidarys žmoniškesnės. Mes, kunigai ir vyskupai, – sakė popiežius Pranciškus, – turime visada tarnauti. Kaip esu pasakęs lankydamasis kalėjime pirmąjį savo pontifikato Didįjį ketvirtadienį, tai – pareiga, kuri kyla iš širdies“.

Fatimos Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimų istorija

Sesuo Liucija dos Santos sulaukusi 98 metų mirė 2005-ųjų vasario 13-ąją

Prieš 100 metų, 1917 m. gegužės 13 d., Portugalijoje, nuošalioje Fatimos vietovėje, trims piemenėliams – Liucijai dos Santos, Pranciškui Marto ir Jacintai Marto – pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Apreiškimai kartojosi kas mėnesį iki spalio 13 dienos. Viename iš pasirodymų Marija vaikams sakė, jog ji yra Rožančiaus karalienė, ragino melstis ir atgailauti.

Bažnyčia dar 1930 metais oficialiai patvirtino apsireiškimų tikrumą ir ne tik leido, bet ir visaip skatino pamaldumą Fatimos Marijai, Rožančiaus karalienei.

Liucija buvo vyriausia iš trijų regėtojų. Jai tada buvo 10 metų; Pranciškui – 9; Jacintai – 7. Trys vaikai, iš netoliese esančio Aljustrelio kaimo, Fatimoje, ganė avis. 1917-ųjų gegužės 13-ąją kaip kiekvieną dieną visi trys, kartu sukalbėję Rožinio dalį, apie vidudienį pamatė akinančią šviesą. Iš pradžių vaikai pamanė, kad tai – žaibas. Bet šviesa negeso ir staiga joje pasirodė moteris spindinčiais baltais rūbais su rožančiumi rankoje. Švenčiausioji Mergelė vaikams sakė, kad jei žmonija neatsivers, ją ištiks didelės nelaimės; ragino kalbėti Rožinį, melstis už taiką ir už nusidėjėlių atsivertimą.

Rusijos katalikų vyskupai atveria kelią nuolatiniams diakonams

Naujasis Rusijos Federacijos katalikų Vyskupų konferencijos pirmininkas vysk. Klemensas Pikelis, Saratovo vyskupijos katalikų ganytojas

Saratovo katalikų ganytojas Klemensas Pikelis (Klemens Pickel) išrinktas naujuoju Rusijos Federacijos katalikų Vyskupų konferencijos pirmininku. Rinkimai įvyko vyskupų plenarinėje asamblėjoje kovo 16–17 dienomis. Saratovo Šv. Klemenso vyskupijos vyskupas Vyskupų konferencijai vadovaus vietoj antrą kadenciją užbaigusio Maskvos arkivyskupo, italų kilmės Paolo Pecio (Paolo Pezzi). Vyskupų konferencijos vicepirmininku perrinktas Novosibirsko vyskupas Juozapas Vertas (Joseph Werth). Generaliniu sekretoriumi patvirtintas kun. Igoris Kovalevskis.

Rusijos Vyskupų konferencijoje buvo svarstytos temos: Bažnyčios ir Valstybės santykiai, tarpkrikščioniškas ir tarpreliginis dialogas, Bažnyčios socialinė ir karitatyvinė veikla, šeimos ir jaunimo sielovada. Ypatingas dėmesys skirtas nuolatinei diakonystei. Vyskupai priėmė dokumentą „Nuolatinių diakonų formacija, gyvenimas ir tarnystė Rusijos Federacijoje“.

Dvasiniai vaisiai Medžiugorjėje yra akivaizdūs

Viso pasaulio katalikams žinomame Bosnijos ir Hercegovinos Medžiugorjės miestelyje kovo 26 – balandžio 5 dienomis lankėsi Popiežiaus pasiuntinys, Lenkijos Varšuvos–Pragos, Vyslos rytiniame krante esančios Lenkijos sostinės dalies, vyskupijos ganytojas arkivyskupas Henrikas Hoseris (Henryk Hoser). Popiežius Pranciškus jį pasiuntė susipažinti su sielovados padėtimi maldininkus iš viso pasaulio traukiančioje spėjamų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietoje. Arkiv. H. Hoserio misija buvo tik pastoracinė, nesusijusi nei su doktrininiais galimų apsireiškimų aspektais, nei neturinti juos patvirtinti ar paneigti.

Medžiugorjė jau beveik keturis dešimtmečius garsėja kaip maldininkų kelionių tikslas ir Bažnyčios nepatvirtintų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vieta. Spėjami Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimai keletui vietos vaikų prasidėjo 1981 metais. Tuometinės Jugoslavijos vyskupai atliko kelerius metus trukusį tyrimą ir jo išvadas pateikė Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuri 1991 metais paskelbė, jog Medžiugorjėje neįžvelgta nieko antgamtiško. Vis dėlto kongregacija rekomendavo pasirūpinti, kad į Medžiugorję gausiai keliaujantys maldininkai turėtų užtikrintą deramą sielovadą. 2010 metais popiežiaus Benedikto XVI sprendimu buvo pradėtas naujas tyrimas, kuriam vadovavo buvęs popiežiaus vikaras Romos miestui kard. Kamilijus Ruinis (Camillo Ruini). Jis savo išvadas pateikė Tikėjimo mokymo kongregacijai, tačiau ji vis dar oficialiai nepasisakė. Šiemet popiežius Pranciškus pasiuntė lenką arkiv. H. Hoserį susipažinti su Medžiugorję lankančių piligrimų sielovada. Artimiausiu metu arkivyskupas pateiks savo ataskaitą Popiežiui, tačiau tai, ką matė Medžiugorjėje, jis gana plačiai komentavo vizito pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje.

Popiežiaus interviu Milano benamių laikraščiui

Milano „Carito“ laikraštis „Scarp de’ tenis“ („Teniso batai“) paskelbė neseniai įrašytą interviu su popiežiumi Pranciškumi. Šis laikraštis buvo įsteigtas 1996 metais kaip socialinis projektas, skirtas gatvėje gyvenantiems benamiams. Jie dalyvauja leidžiant  laikraštį (šiuo metu, be Milano, laikraščio redakcijos skyriai yra ir keliuose kituose miestuose); jie platina laikraštį Milano ir kitų Italijos miestų gatvėse; jiems skirtas ir gaunamas pelnas.

„Egoizmas mums neleidžia įsijausti į kenčiančio žmogaus padėtį; kai susiduriame su kančia, su gedulu, apsiribojame tik nieko nereiškiančiais žodžiais“. Nelengva įsijausti į kito žmogaus padėtį, nelengva „apsiauti kito batus“ – aliuzija į laikraščio pavadinimą pradedamas gana ilgas pokalbis su popiežiumi Pranciškumi, kuris išsamiai, pateikdamas įvairių pavyzdžių iš gyvenimo patirties, atsako į dešimtį klausimų. Kalbamasi apie Popiežiaus šeimos istoriją, apie jo vyskupystę Argentinoje ir popiežystę Romoje, tačiau visuomet svarbiausia yra vargšai, pareiga jiems padėti.

Bažnyčių vadovų svei kinimai

Šiemet Velykų šventė sutapo visose krikščionių Bažnyčiose ir bendruomenėse; jų vadovai Velykų sveikinimuose džiaugiasi, galėdami kartu skelbti Prisikėlimo džiaugsmą.

Kenterberio arkivyskupas Džastinas Velbis (Justin Welby) Velykų žinioje rašo, kad Velykos – švenčių šventė, Velykų diena yra dienų diena: Jėzaus prisikėlimas pakeitė viską! Šiandien, kai mes kartu skelbiame Prisikėlimo viltį ir džiaugsmą, meldžiuosi, kad mūsų Bažnyčios ir žmonės galėtų kartu susivienyti ekumeninėje veikloje, nešdami perkeičiančią, tarnaujančią Kristaus meilę pasauliui, rašo Kenterberio arkivyskupas. „Jėzus mokė mokinius melstis: „Teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje“. Bandydami pakeisti labiausiai stokojančių gyvenimus, mes atspindime dangų žemėje“, – pabrėžia arkivyskupas, kviesdamas kartu liudyti vienybę Kristuje meldžiantis už pasaulį ir skleidžiant Evangelijos žinią. Kalendorių skirtumai, dėl kurių Prisikėlimas švenčiamas skirtingomis dienomis, yra nuolatinė liūdesio priežastis, tačiau mes skelbiame Prisikėlimą, tą pačią žinią, kurią angelas pranešė moterims prie kapo: „Jis prisikėlė iš mirties“ (Mt 28, 7), ir šis prisikėlimo iš mirusių skelbimas yra krikščionių vienybės ir liudijimo veiksmas.

Nepadėkime religingumo į dulkančią lentyną

Pamokslas Vilniaus Arkikatedroje balandžio 15-ąją Velyknakčio liturgijoje

Brangūs broliai ir seserys,

Šią naktį minime savo išganymo ištakas. Šią naktį kiekvienas iš mūsų prisimename, ką reiškia būti krikščioniu, ir vėl tai išgyvename. Turime iš naujo savęs paklausti: kas aš esu, ką man reiškia Velykos, ar tai – tik graži pavasario šventė su margučiais ir daugybe kitų tradicijų, ar tai – giliausias mano gyvenimo prasmės išgyvenimas?

Dauguma iš mūsų buvome pakrikštyti dar kūdikystėje. Augome įvairiai tikėjimą praktikuojančiose šeimose – mažiau ar daugiau patyrėme gyvą tikėjimo liudijimą savo šeimoje. Buvome parengti Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui, ir, deja, ne vienas iš mūsų čia ir nustojome gilintis į tikėjimą ir nesiekėme geriau jį pažinti. Atliekame savo religines pareigas – vieni daugiau, kiti mažiau. Tam tikrą Dievo sampratą esame susikūrę ir iš savo gyvenimo patirties. Tačiau gana dažnai žmonės susikuria Dievo įvaizdžius, kurie neatitinka to, ką Dievas mums yra apreiškęs apie save. Kai jų sukurtas įvaizdis nepasitvirtina, jie savo religingumą atmeta arba pasideda į lentynėlę, ten jis apdulka. Paskui vėl pasiima iš tos lentynos per šventes ar ištikus gyvenimo krizėms. Dažnai net tie, kurie kiekvieną sekmadienį dalyvauja šv. Mišiose, nedrįsta įsileisti Dievo visiškai į kitas savo gyvenimo sritis. Turime klausti, ar būti krikščioniu reiškia bent kartą per metus atlikti Išpažintį ir priimti Komuniją, ar užtenka kalbėti maldas ir kas sekmadienį dalyvauti šv. Mišiose? To tikrai neužtenka. Krikščionybė yra viso mūsų gyvenimo atliepas į begalinę Dievo meilę mums.

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmė

Birželio 25 dieną Vilniuje, Katedros aikštėje, pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyks unikalus įvykis – garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacija. Į sostinę iš Kaišiadorių Katedros specialiame sarkofage bus atvežtas arkivyskupo kūnas. Iškilmei vadovaus Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato). Dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių vyskupai bei kunigai. Katedros aikštė bus suskirstyta sektoriais, kurie bus atidaryti nuo 10 val. Bus įrengti ekranai, kad stovintys toliau galėtų geriau matyti iškilmę. Programa prasidės nuo 12 val. Iškilmingos šv. Mišios bus aukojamos 14 val. Katedros aikštėje. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose, remiantis Vilniaus arkivyskupo dekretu, birželio 25 dienos rytinės šv. Mišios prasidės ne vėliau kaip 9 val., o vakare – ne anksčiau kaip 17 val. Norintys kartu su kitais piligrimais vykti į istorines beatifikacijos iškilmes kviečiami registruotis pas savo parapijos kleboną. Kiekvienas iškilmių dalyvis dovanų gaus specialią piligrimo knygelę, turės galimybę budėti prie būsimo palaimintojo relikvijų. Birželio 26 dieną sarkofagas su arkivyskupo Teofiliaus relikvijomis bus išvežtas į Kaišiadorių Katedrą ir įkeltas į altorių tam skirtoje koplyčioje.

Dievo Gailestingumo savaitė

Vilniuje Šv. Velykomis prasidėjusi Dievo Gailestingumo savaitė tęsėsi iki Atvelykio – Dievo Gailestingumo sekmadienio, balandžio 23-iosios. Visą savaitę kasdien Dievo Gailestingumo šventovėje prie stebuklingo Dievo Gailestingumo paveikslo šv. Mišios buvo aukojamos lietuvių bei lenkų kalbomis. Vidurdienio šv. Mišias visą savaitę aukojo vis kitas Lietuvos vyskupas, lietuvių lenkų kalbomis buvo kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis, tarp šv. Mišių melstasi Rožinio malda, Valandų liturgija, vyko Švč. Sakramento adoracija. Visą savaitę šventovėje nuo 22 val. iki vidurnakčio vyko šlovinimas, evangelizacija mieste, Švč. Sakramento adoracija, meldėsi Vilniaus parapijų jaunimas. Naktinę maldą iš šventovės tiesiogiai transliavo „Marijos radijas“.

Balandžio 22-osios, šeštadienio, vakarą krikščionys buvo kviečiami į ekumeninį Šviesos kelią nuo Aušros Vartų iki Dievo Gailestingumo šventovės.

Netektis

A†A kun. Aleksandras MILAŠIUS

(1961 04 06–1985 04 14–2017 04 24)

Balandžio 24 dieną staiga mirė kun. Aleksandras Milašius, paskutiniu metu rezidavęs Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje. Jis gimė 1961 m. balandžio 6 d. valstiečių šeimoje, Nemakščių parapijoje, Pavarnio k., Raseinių r. 1979 metais baigė Kelmės I vidurinę mokyklą. 1980 m. rugsėjo 1 d. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Ją baigė 1985 m. gegužės 31 d. Diakonu buvo pašventintas 1984 03 04, kunigu – 1985 04 14. Dirbo šiose parapijose: nuo 1985 05 28 – Kėdainių parapijos vikaru, nuo 1986 06 12 – Šiaulių Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos vikaru, nuo 1988 05 25 – Gruzdžių ir Šiupylių parapijų administratoriumi, nuo 1990 08 25 išleistas studijuoti į Romą, nuo 1991 07 26 – Kauno Šv. Juozapo parapijos vikaru, nuo 1991 07 31 – papildomai rūpinosi Domeikavos parapija, nuo 1991 10 11 – Stakių parapijos klebonu, nuo 1993 04 14 – Šiaulėnų ir Šaukoto parapijų administratoriumi, nuo 1993 04 23 – Josvainių ir Pernaravos parapijų administratoriumi, nuo 1993 05 30 – Gudžiūnų parapijos administratoriumi, nuo 1993 08 06 – Kelmės parapijos rezidentu, nuo 1994 04 21 – Maironių parapijos administratoriumi, nuo 2002 07 22 – Kelmės parapijos altaristu, nuo 2005 07 11 atleistas iš šių pareigų ir dėl ligos neatliko jokių su kunigystės šventimais susijusių veiksmų. Kunigų seminarijos charakteristikos je įvertinamas kaip gyvo, draugiško būdo, turintis organizacinių gabumų bei mėgstantis maldą žmogus.

Mirė Italijos kardinolas

Kardinolas Atilijas Nikora

Balandžio 22 dieną Romoje mirė kardinolas Atilijas Nikora (Attilio Nicora). Jis buvo Popiežiškasis legatas Asyžiaus Šv. Pranciškaus ir Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bazilikose. Kardinolas pasižymėjo kaip iškilus Italijos Bažnyčios ganytojas, kaip teisės žinovas, Vatikane – kaip ekonominių reikalų tvarkytojas. Kardinolas vadovavo dvišalei Šventojo Sosto ir Italijos Respublikos komisijai, parengusiai Konkordato su Italija peržiūrėjimą 1984 metais. Jis buvo laikomas Bažnyčios Italijoje finansavimo sistemos sumanytoju, pagal kurią dirbantys gali paskirti Bažnyčios reikalams aštuonias dešimtąsias procento pajamų mokesčio.

Kardinolas A. Nikora gimė 1937 m. kovo 16 d. Varese, Milano arkivyskupijoje, kunigu buvo įšventintas 1964 m. birželio 27 d., o 1977 m. balandžio 16 d. paskirtas Milano vyskupu augziliaru, konsekruotas gegužės 28-ąją. 1992–1997 metais buvo Veronos vyskupas ir Italijos vyskupų konferencijos delegatas juridiniams klausimams. 2002 m. spalio 1 d. popiežiaus Jono Pauliaus II buvo paskirtas Šventojo Sosto paveldo administracijos pirmininku, kartu arkivyskupu, o 2003 m. spalio 21 d. pakeltas kardinolu. Popiežiui Benediktui XVI pertvarkant finansų sistemą, kardinolas A. Nikora tapo pirmuoju Šventojo Sosto Finansinės informacijos žinybos (AIF) pirmininku. Žinyba prižiūri Šventojo Sosto ir Vatikano finansinių operacijų skaidrumą pagal Europos Sąjungoje galiojančias taisykles, vykdant Vatikano Miesto Valstybės ir Europos Sąjungos 2009 metų valiutinės konvencijos įpareigojimus.