2015 metai
2016 metai
2017 metai

Vyskupu nominuotas kun. Darius Trijonis

Vyskupas nominatas Darius Trijonis

Rugsėjo 29 dieną Šventasis Tėvas Pranciškus nominavo Telšių Katedros administratorių teologijos mokslų daktarą kunigą Darių Trijonį Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru ir suteikė jam Fissianos vyskupo titulą.

Darius Trijonis gimė 1973 m. balandžio 21 d. Telšiuose, praktikuojančių katalikų šeimoje. 1980 metais pradėjo lankyti Telšių 4-ąją vidurinę mokyklą, o 1990 metais, Telšiuose atvėrus duris pirmajai Lietuvoje katalikiškai mokyklai, mokėsi jos dvyliktoje klasėje. 1991 metais įstojo į Telšių kunigų seminariją ir baigė 1996 metais. Tiek katalikiškoje mokykloje, tiek seminarijoje ypatingą įtaką jaunuolio dvasinei formacijai darė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kuris tuo metu buvo seminarijos dvasios tėvas ir mokyklos kapelionas.

Paminklas kraštiečiui signatarui prelatui Kazimierui Steponui Šauliui

Paminklą Vasario 16-osios Akto signatarui prel. Kazimierui Steponui Šauliui šventina vysk. Kęstutis Kėvalas

Rugsėjo 16 dieną Švėkšnoje (Šilutės r.) buvo atidengtas skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas kraštiečiui Vasario 16-osios Akto signatarui prelatui Kazimierui Steponui Šauliui (1872 01 28–1899 06 29–1964 05 09). Jį pašventino Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Kalbėjusieji paminklo atidengimo ceremonijoje minėjo ne tik prel. K. S. Šaulio nuopelnus Lietuvos valstybingumo atstatymui, bet ir dėkojo jo giminaičiui verslininkui iš Klaipėdos Vytautui Lygnugariui ir jo žmonai Sonatai, parėmusiems paminklo statybą.

Prieš paminklo atidengimą šv. Mišias Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje aukojo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, Telšių vyskupai Kęstutis Kėvalas ir Jonas Boruta bei kelios dešimtys vyskupijos kunigų. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje apie prel. K. S. Šaulį kalbėta konferencijoje.  

Šilainių mikrorajone – džiaugsmo banga su Atsinaujinimo diena

„Suk rankeną“ įkūrėjas bei vadovas kun. Egidijus Kazlauskas ir šios parapijos klebonas – kun. Andrius Alminas

Rugsėjo 30-ąją, šeštadienį, motociklų gaudesys Kauno Šilainių mikrorajone Baltų prospektu kryptingai artėjo Kauno Šv. Jono Pauliaus II parapijos link. Tikintys motociklininkai skubėjo į šios parapijos renginį – Atsinaujinimo dieną „Rask kryptį“. O tuo metu po ryto šv. Mišių koplyčioje renginyje su tėveliais dalyvavę vaikai galėjo džiaugtis valandėle „Leiskit mažuosius pas mane“ ir keramikos dirbtuvėlėmis. Šitaip Kauno Šv. Jono Pauliaus II parapija šeštadienį žadino Šilainius iš abejingumo, kviesdama atnaujintu žvilgsniu pakelti akis į dangų ir žmogų.

Į renginį atvyko svečių iš įvairių Lietuvos miestų: Šilutės, Klaipėdos, Šešuolių, Ukmergės, Vilniaus, Marijampolės ir paties Kauno. Šešuolių parapijos klebonas, motociklininkų klubo „Suk rankeną“ įkūrėjas ir vadovas kun. Egidijus Kazlauskas dalijosi su renginio dalyviais gyvenimo patirtimi, mintimis, liudijo meilę Dievui, Tėvynei, žmogui ir... motociklui!

Vilniaus arkivyskupijoje – ekstraordinariniai Šv. Komunijos dalytojai

Jau kuris laikas didesnėse Vilniaus ir Vilniaus krašto parapijose Šv. Komuniją tikintiesiems dalija ir pasauliečiai. Tai – trejų metų laikotarpiui arkivyskupo Gintaro Grušo paskirti ekstraordinariniai – Šv. Komunijos dalytojai, kurie padės savo parapijų klebonams per Šv. Mišias dalyti Švenčiausiąjį Sakramentą.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas paskyrė 33 ekstraordinarinius Šv. Komunijos dalytojus – šešias moteris ir 27 vyrus, kurie yra baigę specialius parengiamuosius kursus. Tai – parapijų klebonų išrinkti pasauliečiai. Paskirti Šv. Komunijos dalytojai padės kunigams dalyti Šv. Komuniją kai kuriose Vilniaus arkivyskupijos parapijose: Vilniuje – Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo Arkikatedroje Bazilikoje, Šv. Kazimiero, Šv. arkangelo Rapolo, Šv. Mikalojaus, Naujosios Vilnios Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, Dievo Apvaizdos, Grigiškių Šv. Dvasios bažnyčiose, Santariškių ligoninės koplyčiose, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bei Parudaminio Kristaus Atsimainymo bažnyčiose.

Iš popiežiaus Pranciškaus homilijų

Valdančiųjų ir pavaldinių malda

Rugsėjo 18 dienos ryto Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie tam tikrą maldos atmainą: apie maldą tų, kurie valdo, kurie užima valdančiojo pareigas, ir tų, kurie yra jiems pavaldūs. Šventasis Tėvas komentavo Bažnyčios liturginiame kalendoriuje numatytus to pirmadienio skaitinius iš Šventojo Rašto. Apaštalas Paulius patarė Timotiejui melstis „už karalius ir visus valdovus, kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą“. O Evangelijos pagal Luką epizodas pasakojo apie romėnų šimtininką, kuris paprašo Jėzaus išgydyti jo branginamą tarną. Šį prašymą perdavę jo draugai žydai pažymi, kad jis myli jų tautą. Šimtininkas įsitikinęs, kad Jėzus gali tarti tarnui išgyti taip, kaip jis gali nurodyti savo pavaldiniui, ką daryti. „Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių“, – sako šimtininkas.

Kai piliakalniai nueina į užmarštį

Kretingos žydų Titzų-Eizikų sūnus vysk. Augustinas Polikarpas Marciejevskis (1761 01 23–1784 02 08–1819 09 19–1827 10 19),
kurio darbai ir nuopelnai liko šešėlyje

Kun. Marius TALUTIS

Atminimo lenta čia palaidotam buvusiam klebonui vyskupui Augustinui Polikarpui Marciejevskiui Rudaminos bažnyčios šventoriuje Eugenijos Sidaravičiūtės nuotrauka

Važiuodamas pro Rudaminą, maldai sustoju prie kunigo Juozo Zdebskio kapo. Šventoriuje akį patraukia prie bažnyčios sienos pritvirtinta lotyniška lentėlė, skelbianti, jog čia palaidotas XIX amžiuje gyvenęs vyskupas. Kyla klausimas kodėl vyskupas ne Seinuose, o Rudaminoje, kas gi buvo iš žmonių atminties jau baigiantis pranykti, tačiau daug nuopelnų šiam kraštui turintis vyskupas Augustinas Polikarpas Marciejevskis? Jis faktiškai 15 metų valdė Vygrių–Seinų vyskupiją jos įsikūrimo pradžioje ir padėjo pamatus, ant kurių vėliau galima buvo kurti vyskupijos, o ypač kunigų seminarijos veiklą, davusią Bažnyčiai ir mūsų tautai brandžių asmenybių. Simboliška, jog Marciejevskis mirė netrukus po Seinų kunigų seminarijos įsteigimo, tarsi palikdamas savo idėjų ir darbų tąsą. Apie jį lietuvių tautos patriarchas Jonas Basanavičius yra parašęs tokius žodžius: „Buvo tai ne tik šviesus, išmintingas, bet ir darbštus, teisingas administratorius, kuriam rūpėjo ne vien dvasiškieji diecezijos reikalai, bet ir pavargėlių žmonių gerovė“. Tai – pirmasis Vygrių–Seinų vyskupijos ganytojas, oficialiai įvardijęs lietuvių kalbos buvimą diecezijos ribose bei pats lietuviškai sakęs pamokslus.

Kilnios tarnystės pavyzdys

Apaštalinio protonotaro Vinco Jono Bartuškos 100-osioms gimimo metinėms

Mons. Vincas Jonas Bartuška apie 1973 metus

Spalio 21 dieną sukaks 100 metų, kai 1917 metais Kazliškių kaime, Šunskų parapijoje gimė apaštalinis protonotaras, profesorius, bažnytinės teisės habilituotas daktaras Vincas Jonas Bartuška (1917 10 21–1942 05 10–2010 04 29). Jis mokėsi Tursučių pradinėje mokykloje ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. 1935 metais įstojo į Vilkaviškio vyskupijos kunigų seminariją. 1942 m. gegužės 10 d. vyskupas Antanas Karosas įšventino kunigu ir paskyrė vikaru į Šakius. 1944 m. rugsėjo 8 d. artinantis sovietų armijai drauge su kunigais Juozu Domeika ir Antanu Kardausku bei rašytoju Vytautu Tamulaičiu, jo žmona ir dukrele pasitraukė į Vokietiją. Vėliau nuvyko į Austriją, čia Sankt Piolteno vyskupas jį paskyrė vikaru į Sankt Leonard am Hornervaldo parapiją. Čia rado tik kleboną, nes visi jaunesni kunigai buvo paimti į karo ligoninės tarnybą arba kapelionais. Vikaras lietuvis padėjo nuo karo kenčiančių žmonių pastoracijoje. Po kurio laiko pasitraukė į Vokietiją, Augsburgo vyskupiją, dirbo Kisingo prie Augsburgo bei Augsburgo parapijose. Čia irgi tarnavo karo negandas patiriantiems vokiečiams, aukodavo šv. Mišias ir lietuviams pabėgėliams. Vyskupui Vincentui Padolskiui patarus, 1945 metų vasaros pabaigoje atvyko į Romą studijuoti kanonų teisę. 1945–1948 metais studijavo Popiežiškajame Grigaliaus universitete. Gyvendamas Romoje sužinojo apie artimiausių žmonių – mamos, tėvo ir dviejų brolių – ištrėmimą, stengėsi kiek galėdamas jiems padėti. 1948 metais, apsigynęs mokslinį darbą „Pasaulio kariuomenės kapelionų juridinis statusas“, gavo kanonų teisės daktaro laipsnį. Baigęs mokslus netrukus buvo pakviestas vykti į Jungtines Amerikos Valstijas ir 1949 m. kovo 21 d. laivu išvyko į JAV. Ten po kelių dienų viešnagės pas Niujorko lietuvius išskrido į San Diego vyskupiją Kalifornijos valstijoje. 1949–1957 metais dirbo San Diego vyskupijos kurijoje, dėstė moralinę teologiją ir kanonų teisę San Diego kunigų seminarijoje, buvo jos vicerektoriumi ir studijų dekanu. Vėliau pakviestas pedagoginiam darbui į Niujorką. 1957–1979 metais dėstė įvairias disciplinas Manheteno kolegijoje Niujorke. Po ilgamečio akademinio darbo nutarė atsisakyti profesoriavimo ir grįžti prie darbo parapijoje . 1979–1993 metais dirbo Los Andželo lietuvių Šv. Kazimiero parapijoje. 1983 m. kovo 23 d. popiežius Jonas Paulius II jam suteikė monsinjoro titulą. 1992 m. birželio 7 d. Šunskų bažnyčioje minėjo savo kunigystės 50-metį. 1993 m. gegužės 22 d. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Marijampolėje – savo gimtojoje Vilkaviškio vyskupijoje. 1993 m. birželio 11 d. paskiriamas Vilkaviškio vyskupo Juozo Žemaičio generalvikaru. 1993 m. rugpjūčio 27 d. paties pageidavimu paskiriamas pastoraciniam darbui į Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapiją. Nuo 1999 m. rugpjūčio 2 d. talkino Vilkaviškio vyskupijos tribunole eidamas santuokos ryšio gynėjo ir teisingumo saugotojo pareigas. Kol leido sveikata, dėstė atkurtoje Vilkaviškio vyskupijos kunigų seminarijoje. 2002 m. vasario 11 dieną paskiriamas naujojo Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos generalvikaru. 2004 m. kovo 25 d. popiežius Jonas Paulius II jį pirmajį iš nepriklausomos Lietuvos kunigų paskyrė apaštaliniu protonotaru. 2004 m. liepos 27 d. atleidžiamas iš generalvikaro pareigų ir paskiriamas Vilkaviškio vyskupo vikaru. 2007 m. gegužės 13 d. apsigyveno Specialiuosiuose globos namuose, čia turėjo galimybę kasdien aukoti šv. Mišias. Kol leido sveikata, sekmadieniais atvykdavo aukoti šv. Mišių į Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią.

Netektis

A†A kun. Petras Dumbliauskas SDB

(1929 12 02–1959 03 25–2017 10 04)

Spalio 4 dieną Marijampolės ligoninėje mirė kunigas salezietis Petras Dumbliauskas. Jis gimė 1929 m. gruodžio 2 d. Veisiejų valsčiuje, Bartelių kaime. 1940 metais baigė Veisiejų vidurinę mokyklą. 1959 m. kovo 25 d. baigęs Kauno kunigų seminariją vyskupo Julijono Steponavičiaus buvo įšventintas kunigu. Vikaru ir klebonu dirbo įvairiose Lietuvos vietose. 1959–1961 metais darbavosi Leipalingyje. 1974 metais kartu su kunigais Sigitu Tamkevičiumi, Juozu Zdebskiu, Lionginu Kunevičiumi ir Pranu Adomaičiu pasirašė kreipimąsi į TSRS žmogaus teisių gynimo komitetą, reikalaudami išlaisvinti už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ areštuotus okupuotos Lietuvos piliečius. Rusų akademikas A. Sacharovas tai paskelbė pasaulio visuomenei, prašydamas ginti nekaltai įkalintus žmones. 1978–1979 metais, dirbdamas Tabariškėse (Kauno r.), parapijiečių padedamas, atstatė bažnyčią ir pastatė kleboniją, Šv. Kazimiero statulą.