2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Pašventinta atstatyta Balbieriškio bažnyčia

Konsekravimo iškilmėms vadovavo vyskupas Rimantas Norvila

Kovo 3-iąją konsekruota naujoji Balbieriškio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia.

Prieš 500 metų įkurtoje parapijoje tai – jau penktoji bažnyčia. Iškilmėse dalyvavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir kelios dešimtys kunigų.

Medinė Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia sudegė 2013 m. rugpjūčio 8 d. Skaudžiai išgyvenusi maldos namų netektį, parapijos bendruomenė pradėjo rūpintis naujos bažnyčios statyba. Klebono kun. Remigijaus Veprausko, parapijiečių ir daugelio gerų žmonių iš Lietuvos ir užsienio, Vilkaviškio vyskupijos ir pagrindinio rėmėjo Arvydo Paukščio bei UAB „Teltonika“ aukų ir pastangų dėka naujoji bažnyčia ir galėjo būti pastatyta. Jos projekto autorius architektas Vilius Urbonas, statybos darbus vykdė UAB „Archis“. Statant naują mūrinę pritrūkta lėšų, statybą norėta užkonservuoti. Po LRT „Panoramos“ laidoje parodyto reportažo apie lėšų stygių, išmaniųjų technologijų bendrovės vadovas Arvydas Paukštys tapo bažnyčios fundatoriumi. Naujos mūrinės bažnyčios statybos kaštavo beveik milijoną eurų.

Pražydo Edmundo Saladžiaus Rožinis

Grafikos darbus, skirtus Švč. Mergelės Marijos Rožinio slėpiniams, eksponuoja VDA prof. Edmundas Saladžius

Garsaus grafiko, VDA KF profesoriaus Edmundo Saladžiaus 20 darbų vainikas, skirtas Švč. Mergelės Marijos Rožinio slėpiniams, pražydo Kačerginėje, daugiafunkciame centre (J. Janonio g. 31). Vieta pasirinkta neatsitiktinai. Šis pušynų kampelis kūrėjui – įkvėpimo šaltinis. Talentingas grafikas į lankytojų širdis prabilo linijų ir formų simbolių kalba. Grafikos darbų ciklas ,,Kanonizuotieji Švenčiausiosios Mergelės Marijos rožančiaus slėpiniai“ sukurtas 1997 metais. Tai – Džiaugsmo, Kančios, Garbės ciklo slėpiniai. Menininko darbus raiškiai ir įtaigiai, nuspalvindamas sodraus balso intonacijomis, pristatė parodos kuratorius kun. Virginijus Veprauskas. Jis priminė, kad šio amžiaus pradžioje popiežius Jonas Paulius II paskelbė naujus – Šviesos – slėpinius. Šiuos penkis Rožinio slėpinių darbus parodos autorius kūrė 2017 metais. E. Saladžius pastebėjo, kad jam labai artima religinė dailė. Kūrėjas su savo darbais dažnai dalyvaudavo Kauno arkivyskupijoje kun. Artūro Kazlausko rengiamose religinio meno parodose. ,,Kiekvienas rutulėlis tarp pirštų – mūsų gyvenimo dienos. Tai – didžiulis Motinos džiaugsmas ir nerimas dėl Sūnaus. Kiekvienas rutulėlis persmelktas beribės kančios ir ilgesio...“ Šias jautriai išsakytas parodos pristatymo mintis pajuto ir lankytojai. Daugelis teigė, kad grafiko darbų cikluose iki šiol vyravęs šmaikštumas, ironija, aštri kritika tarsi pasitraukė į šalį. Visus nustebino parodos santūrumas. Jokių spalvinių žaidimų. Juodai baltas meninis parodos rūbas išryškino pagrindinę mintį. Gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos dvikova prikaustė lankytojų dėmesį, kaitino kraują. Siekdami parodos įtaigumo, organizatoriai – Kačerginės daugiafunkcio centro kūrybiniai darbuotojai – sukūrė skaidrų sakralinės muzikos foną. Šviesios A. Vivaldžio, J. S. Bacho, K. Sen-Sanso, F. Šuberto melodijos pakiliai lydėjo ir kvietė į naują Rožinio slėpinių pažinimą. Su giliu įkvėpimu kūrinius atliko VDU kamerinio orkestro vadovė smuikininkė Rita Bieliauskaitė ir fleitininkė Monika Ryškutė. Krikščioniškojo mąstytojo vizualisto E. Saladžiaus kūrybos vakaras pažadino mintį, praturtino dvasią, pakylėjo bendruomenę.

Sibiro Madona Arkikatedros tremtinių koplyčioje

Sibiro Madona

Sausio 13 dieną Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje buvo iškilmingai aukojamos šv. Mišios už Lietuvos laisvės gynėjus. Mišioms pasibaigus įvyko dar vienas įsimintinas įvykis – Tremtinių koplyčioje pašventinta išvakarėse čia pastatyta Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, skulptūra.

Per Katedrą į Tremtinių koplyčią nusidriekė įspūdinga procesija, vadovaujama Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo. Joje regėjome Vatikano valstybės sekretorių reikalams su kitomis šalimis arkivyskupą Polą Ričardą Galagerį (Paul Richard Gallagheri), apaštalinį nuncijų Baltijos šalyse arkivyskupą dr. Pedrą Lopesą Kvintaną (Pedro López Quintana), vyskupą augziliarą Arūną Poniškaitį, vyskupą augziliarą Darių Trijonį, Vilniaus Arkikatedros kunigus. Tremtinių koplyčioje pastatytą iš Korbiko tremtinių kapinių atvežtą Dievo Motinos skulptūrą, kuri gavo Sibiro Madonos pavadinimą, pašventino arkiv. P. R. Galageris. Arkiv. G. Grušas tarė iškilmėms derantį žodį, kuriame pabrėžė krikščionių pasaulyje garbinamos Švč. Mergelės Marijos, kaip tikinčiųjų užtarėjos prieš Aukščiausiąjį, reikšmę. Tai ypač svarbu Lietuvoje, pašvęstoje Marijos globai ir vadinamoje Marijos Žeme.

Tautos ąžuolas

Grupė valančiukų mini vysk. Motiejų Valančių

Laikas  kaip ąžuolas užaugina giliąsias kiekvienos tautos šaknis. Vienas iš tų ąžuolų, tvirtai įsišaknijusių Lietuvos žemėje, yra vyskupas Motiejus Valančius. Šio garbingo žmogaus nuopelnus Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijos salėje atskleidė Sūduvos gimnazijos mokytoja Jūratė Vosylienė. Lektorė kalbėjo, kad vysk. M. Valančius yra plačiašakė asmenybė. Jis buvo ir istorikas, ir mokslininkas, ir lietuvybės platintojas, ir tautos blaivintojas, ir parapijinių mokyklų steigėjas. Ko galima būtų pasimokyti iš šio Lietuvos ąžuolo? Kaip demokratiškai sutarti su valdžia, kaip pasinaudojant savo, kaip vyskupo, galiomis, paveikti kitus kurti gėrį įvairiose gyvenimo srityse, kaip nebūti savanaudžiu.

„Tai buvo viena iš mūsų tautos kertinių kolonų“, – kalbėjo Marijampolės vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkė Regina Jadeikaitė. Ji priminė, kad vyskupo veikla išjudino blaivystės sąjūdį visoje Lietuvoje, kuris tęsiasi iki dabar.

Mirė operos solistas Virgilijus Noreika

Virgilijus Noreika, kun. Pranciškus Čivilis ir vysk. Juozas Matulaitis per Sekmines 2017 metais Babriškių bažnyčioje

Kovo 3 dieną, eidamas 83-iuosius metus, mirė operos solistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Virgilijus Noreika. Jis gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose, vėliau su tėvais persikėlė į Vilnių ir mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, 1953–1958 metais studijavo LSSR konservatorijoje solinį dainavimą (Kipro Petrausko klasėje). V. Noreika Operos ir baleto teatro solistu tapo 1957 metais. 1975–1991 metais buvo šio teatro direktorius, meno vadovas. Pirmasis iš pokario Lietuvos solistų stažavosi Milano teatre „La Scala“. 1976 metais pradėjo dėstyti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. V. Noreika yra dainavęs daugelio pasaulio teatrų scenose, sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų operose, surengęs daugiau kaip 700 solinių koncertų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis dažnai giedodavo ir dainuodavo įvairiose bažnyčiose.

Romoje mirė Hošimino arkivyskupas

Arkivyskupas Paulius Bui Van Dokas

Kovo 6 dieną Romoje mirė Vietnamo Hošimino arkivyskupas Paulius Bui Van Dokas (Phaolō Błi Vćn Doc). Vyskupą ištiko insultas Šv. Pauliaus bazilikoje aukojant šv. Mišias ir netrukus jis mirė ligoninėje. Popiežius Pranciškus kovo 8-ąją ryto Mišias aukojo už staiga mirusį vyskupą. Homilijos popiežius nesakė, bet šv. Mišių pradžioje keliais žodžiai prisiminė ganytoją, su kuriuo buvo susitikęs dieną prieš jo mirtį, kai priėmė Vietnamo vyskupus, kovo 5 dieną pradėjusius vizitą „Ad limina apostolorum“, kuriame jis dalyvavo. Su Šventuoju Tėvu susitiko ir Katalikų Bažnyčios padėtį jam išsamiai pristatė visų 26 šalyje veikiančių vyskupijų ganytojai.

Tomis dienomis Romoje lankėsi visi Vietnamo vyskupai. Tai – visiems pasaulio vyskupams kas keleri metai privalomas vizitas „Ad limina apostolorum“. Kovo 5 dieną juos visus priėmė popiežius Pranciškus. Tą pirmadienį jie visi koncelebravo šv. Mišias Vatikano bazilikos kriptoje, prie apaštalo šv. Petro kapo. Antradienį jie visi pradėjo aukoti šv. Mišias prie šv. Pauliaus kapo, Tautų apaštalui dedikuotoje bazilikoje. Arkiv. P. Bui Van Dokas buvo pagrindinis celebrantas. Ir kaip tik Mišių metu jis pargriuvo, praradęs sąmonę. Tuoj pat iškviesta greitoji pagalba, vyskupas buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau po poros valandų mirė.

Netektys

A†A apaštališkasis protonotaras Bronius ANTANAITIS

(1925 02 19–1948 10 31–2018 02 27)

Vasario 27 dieną Panevėžio Šv. Juozapo globos namuose mirė Panevėžio vyskupijos kapitulos kanauninkas emeritas, jubiliatas, apaštališkasis protonotaras Bronius Antanaitis. Jis gimė 1925 m. vasario 19 d. Jasonių kaime, Smilgių parapijoje, buvo jauniausias iš dešimties vaikų katalikiškoje šeimoje. Joje vyresni vaikai padėdavo prižiūrėti mažesnius, ravėdavo daržus, ganydavo paukščius, dirbdavo kitus darbus. Amerikoje užsidirbęs pinigų anglies kasykloje ir nusipirkęs 60 hektarų žemės, pasistatęs trobesius, pasodinęs sodą, 1918 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tėvas užleido pusę gyvenamojo namo mokyklai ir mokytojui. Šeima tenkinosi likusia puse gyvenamo namo iki 1932 metų. 1931–1932 metais Bronius baigė pirmąjį skyrių Jasonių pradžios mokykloje, įrengtoje Antanaičių namuose, 1932–1935 metais baigė keturis skyrius Jukiškio (Radviliškio r.) pradžios mokykloje, 1935–1936 metais – penktąjį skyrių Smilgių (Panevėžio r.) pradžios mokykloje. Savarankiškai pasiruošęs įstojo į Šeduvos (Radviliškio r.) progimnaziją. 1942 metais persikėlė mokytis į Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją, tačiau vengdamas mobilizacijos į vokiečių kariuomenę, iš jos pasitraukė ir 1944 metais baigė Šeduvos gimnaziją. Kaip yra sakęs viename interviu „XXI amžiui“ (2010 02 19, nr. 14), tolesniam pasirinkimui turbūt nemažai įtakos turėjo tuo metu buvusi padėtis. „Lietuvoje – karas. Žinojau, kas yra trėmimai, persekiojimai už tikėjimą. Norėjosi ieškoti to, kas guostų ir ramintų“, – kalbėjo kunigas apie tolesnį savo sprendimą. 1944 metais jis įstojo į Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją ir 1948 m. spalio 31 d. vysk. K. Paltaroko buvo pašventintas kunigu. Dėl sovietinių represijų ir persekiotos šeimos negalėjo savo gimtojoje parapijoje aukoti primicijinių šv. Mišių (pirmąkart šv. Mišias Smilgių bažnyčioje aukojo tik 1976 metais, per mamos laidotuves). Savo kunigišką tarnystę pradėjo 1949 metų gegužę Pasvalio parapijoje, tačiau po kelių mėnesių komunistinė valdžia kurį laiką neleido eiti kunigo pareigų. Tais pačiais metais paskirtas į Anykščių parapiją vikaru, 1950 metais – Onuškio parapijos administratoriumi. Nuo 1955 iki 1958 metų ėjo vyskupo K. Paltaroko sekretoriaus pareigas. 1957 metais vysk. K. Paltaroko skiriamas Panevėžio vyskupijos Katedros kapitulos kanauninku. 1958 metais komunistinės valdžios potvarkiu iškeltas į Krekenavos parapiją vikaro pareigoms, o po dvejų metų vysk. J. Steponavičiaus paskirtas tos pačios parapijos administratoriumi. 1962 metais sovietų valdžia ištremia į Bartninkus rezidentu, vėliau Vilkaviškio vyskupijos valdytojo J. Stankevičiaus paskiriamas vikaru, o nuo 1964 metų klebonavo Alksninės parapijoje, 1970 metais paskirtas Avilių parapijos klebonu. Nuo 1974 iki 1995 metų klebonavo Šeduvos ir Dambavos parapijose. Tuo laikotarpiu buvo paskirtas įvairioms pareigoms: Panevėžio vyskupijos meno tarybos nariu, „Carito“ dvasios tėvu, vyskupo atstovu Lietuvos Sąjūdžio seime, Lietuvos „Carito“ vyskupijos skyriaus vadovu, Panevėžio vyskupijos pastoracinės komisijos nariu, Panevėžio vyskupijos „Carito“ direktoriumi. 1995 metais kan. B. Antanaitis paskirtas Kauno kunigų seminarijos vicerektoriumi ir dėstytoju, 1996 metais – Linkuvos parapijos klebonu. Nuo 1997 iki 2006 metų ėjo rektoriaus pareigas Panevėžio Švč. Trejybės rektorate. Be to, buvo Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožančiaus draugijos dvasios tėvas, 2002–2008 metais – vyskupijos kunigų tarybos narys – konsultorius. Nuo 2006 metų klebonavo gimtojoje Smilgių parapijoje, o 2013 metais iškeltas į Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros parapiją rezidentu.