Švelnumo terapijos reikšmė

Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas  Mechiko pediatrinėje ligoninėje

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas linksmai bendravo vaikų ligoninėje

Popiežius Pranciškus, ištikimas gyvybės gynėjas ir kenčiančių vaikų užtarėjas, į apaštalinio vizito Meksikoje programą įtraukė apsilankymą pediatrinėje ligoninėje. Vasario 14 dieną jis buvo nuvykęs į sostinės Mechiko vaikų ligų kliniką, pavadintą jos įkūrėjo, žinomo meksikiečių gydytojo Federiko Gomeso (Federico Gomez) vardu. Tai buvo jau antrasis Popiežius, aplankęs šią ligoninę, kurioje yra onkologijos skyrius, o mažiesiems pacientams atliekamos sudėtingos operacijos, įskaitant širdies transplantavimą. 1979 metais, pirmojo vizito Meksikoje metu, joje svečiavosi šventasis popiežius Jonas Paulius II. Kreipdamasis į ligonius, jų tėvus ir gydytojus bei slaugytojus, Šventasis Tėvas pabrėžė „švelnumo terapijos“ svarbą.

„Dėkoju Dievui, kad suteikė man galimybę atvykti čia, bendrauti su jumis ir jūsų šeimomis šioje ligoninėje, šiek tiek pasidalinti patyrimu, kalbėtis su tais, kurie jumis rūpinasi: gydytojais, slaugytojais, personalu, savanoriais“, – sakė popiežius Pranciškus. Pokalbio tema jis pasirinko trumpą Evangelijos pasakojimą apie Jėzaus vaikystę, kai Marija ir Juozapas buvo atnešę savo Kūdikį į Jeruzalės šventyklą, kad paaukotų Dievui (Lk 2, 22–34). Šventasis Tėvas priminė, kaip šventykloje buvęs dievobaimingas senelis Simeonas, apšviestas Šventosios Dvasios ir matydamas mažąjį Jėzų, buvo labai sujaudintas ir kupinas padėkos. „Žvelgimas į Kūdikį jį įkvėpė dviem dalykams: dėkojimui ir Palaiminimui“, – sakė Popiežius Pranciškus. Taip pat ir ligoninėje besidarbuojantys žmonės savotišku būdu dėkoja Dievui už mažųjų gyvybes, stengiasi jas globoti ir laiminti. Kreipdamasis į ligonius (vaikus) Šventasis Tėvas sakė, kad ir jie gali laiminti savo globėjus, melstis už juos Jėzui ir tokiu būdu reikšti padėką už rūpinimąsi jais.

Netikėtas Popiežiaus apsilankymas priklausomybių centre

Popiežius Pranciškus ir arkivyskupas Renatas Fizikela (dešinėje) Šv. Karolio bendruomenėje

Vasario 26 dieną, penktadienį, popiežius Pranciškus, niekam iš anksto nežinant ir nelaukiant, aplankė priklausomybių terapijos centrą Romoje, gerokai nustebindamas ir pradžiugindamas jo gyventojus, darbuotojus ir auklėtinius.

Šventasis Tėvas aplankė Šv. Karolio bendruomenę, vieną iš Italijos Solidarumo Centro skyrių, veikiantį Romos priemiestyje, Marino miestelyje. Ši bendruomenė buvo įsteigta italo kunigo Marijaus Pičio (Mario Picchi) ir yra skirta nuo priklausomybės ligų kenčiančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, įskaitant narkomanus, alkoholikus, azartinių žaidimų lošėjus. Popiežius norėjo, kad jo asmeninis apsilankymas būtų tikras ir konkretus gailestingumo ženklas.

Šventasis Tėvas, kurį lydėjo Popiežiškosios Naujojo Evangelizavimo tarybos pirmininkas arkivyskupas Renatas Fizikela (Renato Fisichella), Šv. Karolio centre maždaug dvi valandas asmeniškai susitiko su 55 namų gyventojais ir darbuotojais, su jais sėdėjo salėje, klausėsi jų pasisakymų ir klausimų apie tikėjimą Evangeliją, religiją ir apie priežastis, kurios asmeniui leidžia prisikelti po ilgo kentėjimo laikotarpio. Popiežius kiekvienam paliudijo asmeninį dėmesį, pasikalbėdamas privačiai. Pasak arkivyskupo R. Fizikelos, Popiežius, viena vertus, perspėjo neleisti priklausomybių metastazėms suardyti gyvenimą. Kita vertus, troško padrąsinti, kad gyvenimas bendruomenėje suteikia realų šansą pradėti iš naujo džiaugtis gyvenimu. Popiežiaus davė ženklą, jog svarbu nuolat pasitikėti Gailestingumo jėga, nes ji palaiko mūsų piligriminę kelionę: gailestingumas leidžia pajusti Dievo buvimo šilumą ir sugrąžina žmogui orumą.

Vyriausybę gaubia alkoholio pramonės šešėliai

Prof. Aurelijus Veryga

Vaidos Liutkutės nuotrauka

Vyriausybė paskelbė viešą konsultaciją dėl alkoholio problemų. Panašias konsultacijas skelbė ir Europos komisija, kuri sulaukė šimtų tūkstančių tabako pramonės pasamdytų „piliečių nuomonės“. Sunku pasakyti, ar taip bus ir Lietuvoje, bet tikėtis galima visko. Aš turiu pasiūlymą sumaniusiems šias konsultacijas su visuomene neapsiriboti tokios geros idėjos pritaikymu alkoholio problemos sprendimui. Siūlau daryti viešas konsultacijas, kai bus svarstomas valstybės biudžetas, ir paklausti, ar žmonės norėtų, kad būtų didinamas minimalus atlyginimas, senatvės pensija ir išmokos besilaukiančioms mamoms. Aš norėčiau. Ir kas iš to?

Jei klausiate, ar žmonės norėtų, kad alkoholio vartojimo problemos būtų sprendžiamos valstybėje, tai beveik visi pasakytų, kad taip. Jei paklausite, ar jie kiekvienas asmeniškai sutiktų mažiau vartoti alkoholio, atsakymų įvairovė būtų ženkliai didesnė.

Karas karui keliuose

Kun. Vilius Viktoravičius

Važiuodamas autostrada, norom nenorom pastebi didžiulius geltonus stendus, skelbiančius sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičių. Jie negailestingai skaičiuoja tik šio vieno kelio aukas. O kiek Lietuvoje kelių, kelelių, kuriuose nukenčia ir žūsta žmonės?

Kai mūsų šalies keliuose daug skaudžių nelaimių ir mirčių, norisi klausti: ką mes darome ne taip? Kodėl reikia skelbti dar vieną karą – karą karui keliuose? Keisti ir paradoksų pilni esame mes, žmonės: mušame todėl, kad mylime, kariaujame už taiką, dirbame, kad galėtume pailsėti, žudome, kad išgyventume, geriame nuodingus skysčius „į sveikatą“. Viena aišku: nelaimių priežastys – ne staigūs posūkiai, ne slidūs keliai, ne automobilio techninė būklė, o mūsų galvosena.

Būnant Italijoje ir stebint didžiųjų miestų eismo ypatumus, irgi teko matyti įvairiausių keistumų ir paradoksų. Piko metu, jei gatvėje yra dvi eismo juostos, sėkmingai galima važiuoti ir keturiomis eilėmis. Jei pėstysis gatvę kerta ne ties perėja, vairuotojai praleidžia, tačiau negali būti tikras, kad saugiai pereis pažymėtoje vietoje. Čia viską lemia žmogiškas santykis, akių kontaktas ir pagarba kitam žmogui. Jis – ne priešas, kurį reikia sunaikinti, bet žmogus, bičiulis, su kuriuo susiginčijus, net apsipykus, tuoj galima ramiai ir draugiškai gerti kavą.

Imituoti negalima dirbti. Kur dėti kablelį?

Arminas Mockevičius

Kai tik Lietuvoje įvyksta kokia nors problema, iš valstybės lyderių išgirstame stebuklingą frazę – „kursime darbo grupę“. Jas reikėtų vadinti darbo imitavimo grupėmis, nes būtent tai jose ir vyksta. Dažniausiai viskas ir pasibaigia tos darbo grupės sukūrimu, o kai ji pateikia tam tikras rekomendacijas (jei spėja), jos jau niekam nebūna įdomios. Pavyzdžiui, vis dar sprendžiamos šildymo kainų, prekybos centrų antkainių ir alkoholio kontrolės problemos.

Problemos nuolat kartojasi, o valdžioje esantys apsimetinėja, kad jas ketina spręsti. Ar jie nežino, kad kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja po Marijampolės dydžio miestą, kad Lietuvoje žmonių psichinė sveikata yra ties „sprogimo riba“, kad kiekvienais metais nusižudo apie 1000 žmonių, kad sveikatos apsaugos sistemos Lietuvoje tiesiog nėra? Visa tai žino ir supranta eilinis Lietuvos žmogus, tačiau valdžiai tai kas kartą būna naujiena ir pretekstas kurti „darbo grupes“. Sunku net pasakyti, kiek valstybei kainuoja šių darbo grupių veikla, nes tokia informacija nėra pasiekiama, bet dar blogiau, kad taip nusimetama atsakomybė dėl problemų sprendimo.

Vyriausybė – už prekybos laiko alkoholiniais gėrimais trumpinimą

Ministrų kabinetas iš esmės pritarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasiūlytiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, leidžiantiems alkoholiniais gėrimais prekiauti nuo 10 iki 22 valandos. Šiuo metu alkoholiniais gėrimais leidžiama prekiauti nuo 8 val. ryto.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad būtina stiprinti ir socialinę reklamą, nukreiptą prieš alkoholio vartojimą. „Nustatomi draudimai veiksmingi yra tik kartu taikant ir šviečiamojo, auklėjamojo pobūdžio priemones. Nuo šių metų pradėjo veikti Valstybinis sveikatos stiprinimo fondas, tad daugiau dėmesio ir lėšų bus skiriama prevencinėms, šviečiamosioms programoms, taigi, bus taikomos kompleksinės priemonės kovai su žalingu alkoholio vartojimu“, – sako premjeras.

Sutarė drauge siekti mažinti alkoholio vartojimo paplitimą tarp vaikų ir jaunimo

Keturi Rytų Baltijos miestai – Klaipėda, Kaunas, Ryga ir Talinas – sutarė drauge siekti mažinti alkoholio vartojimo paplitimą tarp vaikų ir jaunimo. Šį bendrą tikslą miestai įtvirtino pasirašydami bendradarbiavimo memorandumą. „Puikiai suvokdami alkoholio vartojimo paplitimo tarp vaikų ir jaunimo mastą, žalą bei įtaką bendrai miesto visuomenės sveikatai, negalime nusišalinti nuo šios problemos sprendimo bei suvaldyti šį didžiulį iššūkį sieksime jau ne vieni, o kartu su didžiausiais Rytų Baltijos regiono miestais“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Pasirašydami bendradarbiavimo memorandumą, Klaipėdos, Kauno, Rygos ir Talino miestai sutarė įgyvendinti bendrus projektus užkertant būdus jaunimui įsigyti alkoholio, vykdant alkoholio vartojimo paplitimo tarp vaikų ir jaunimo prevenciją, aktyviau remti nevyriausybinių organizacijų vykdomas veikas šioje srityje bei kita. V. Grubliauskas pripažino, kad pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas savivaldybėms, įvertinus kiekvienos specifiką, palieka teisę pasirinkti ir individualias alkoholio vartojimo tarp vaikų ir jaunimo masto mažinimo priemones. „Pasaulinė praktika jau ne kartą įrodė, kad drastiškais draudimais šios problemos neišspręsime. Mažindami pasiūlą, nesumažinę alkoholio poreikio, tik paskatinsime šešėlinio verslo augimą. Todėl didžiausią dėmesį privalome skirti alkoholio vartojimo paplitimo tarp vaikų ir jaunimo problemos prevencijai bei teisingam vaikų švietimui ir auklėjimui dar nuo pirmųjų kūdikio dienų mamos įsčiose“, – sakė V. Grubliauskas. Planuojama, kad prie Klaipėdos, Kauno, Rygos bei Talino bendro sutarimo prisijungs Vilnius ir Piarnu.

Paskelbti konkurso „Eismo saugumas bendruomenėse 2015“ laimėtojai

Skėmiuose (Radviliškio r.) vyko baigiamasis konkurso „Eismo saugumas bendruomenėse 2015“ renginys, kurį organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kartu su Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Konkursas pernai vyko jau šeštus metus. Jame panoro dalyvauti 79 įvairios visuomeninės organizacijos – bendruomenių sąjungos, centrai, klubai, draugijos, vietos veiklos grupės, pavienės miestų ir kaimų bendruomenės. Iš viso į veiklą buvo įtrauktos 144 bendruomenės. Praėjusiais metais bendruomenės surengė 358 saugaus eismo renginius, kuriuose dalyvavo įvairių socialinių sluoksnių, amžiaus ir socialinės atskirties grupių bendruomenių nariai. Organizatoriai aktyviai bendradarbiavo su kelininkų, seniūnijų, policijos, švietimo ir kitų įstaigų specialistais.

Sausis – rekordinis mėnuo pagal keliuose išsaugotas gyvybes

Šių metų sausio mėnuo eismo saugos srityje – rekordinis. Palyginti su praėjusių metų sausiu, preliminariais duomenimis, žuvusiųjų Lietuvos keliuose sumažėjo beveik 60 proc. – nuo 21 iki 9.

„Ši statistika teikia ypatingą viltį, kad laikydamiesi eismo taisyklių, atidumo ir pagarbos vieni kitiems kelyje, galime tapti gerokai pažangesni šioje srityje, pakilti į žymiai aukštesnį lygį Europos kontekste ir per metus, lyginant su praėjusiais, išsaugoti daugiau nei šimtą gyvybių“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. 

Išankstiniais duomenimis, šeši iš devynių žuvusiųjų buvo pėstieji, visi žuvę tamsiu paros metu. Nė vienas iš jų nesegėjo šviesą atspindinčių priemonių, nors vieno žuvusiojo rankinėje buvo rasti net trys atšvaitai. Susisiekimo ministerija primena, kad tamsiu paros metu taisyklingai nešiojamas atšvaitas ar kita matomumą gerinanti priemonė gali išsaugoti gyvybę.

Ištikima Hipokrato priesaikai

Doc. dr. Alina Elena Šaulauskienė Ričardo Šaknio nuotrauka

Sausio 22 dieną netekome doc. med. dr. Alinos Elenos Čekanauskaitės-Šaulauskienės – nuoširdžios ir atsidavusios motinų ir vaikų sveikatai gydytojos, aktyvios visuomenininkės, atkakliai gynusios žmogaus gyvybės vertę ir orumą.

Alina Elena Čekanauskaitė-Šaulauskienė gimė 1928 m. gruodžio 11 d. Panevėžyje, teisininko šeimoje. Tėvas Povilas Čekanauskas 1940 metais buvo ištremtas į Sibirą, tačiau į trėmimo vietą, Vitegorlagą, neatvyko – dingo be žinios. Ši skaudi netektis paliko gilią žaizdą širdyje, nenustojo skaudinusi visą gyvenimą. Guodė tik Tėvo paliktas testamentas dukrai: „Būk kukli, darbšti, ne tinginė, nes per mokslą, darbą ir pasišventimą sukursi gražią ateitį kitiems ir sau“. Šį Tėvo paliepimą Alina stengėsi įgyvendinti. 1947 metais aukso medaliu baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, o 1953 metais – Kauno medicinos institutą ir įgijo gydytojo specialybę. 1953–1956 metais dirbo akušere-ginekologe Zarasuose. Čia sukūrė šeimą. 1956 metais šeimai persikėlus į Vilnių, dirbo I gimdymo namuose Neonatologijos skyriaus vedėjos ir akušerės-ginekologės pareigose, o nuo 1958 iki 1995 metų – Vilniaus universiteto klinikinėje bazėje – miesto klinikinėje ligoninėje, Akušerijos-ginekologijos skyriuose. Čia darbo patirties, žinių įgijo iš žymių gydytojų, pedagogų: doc. V. Barono, doc. P. Steponėno, doc. Pr. Skuibio, gyd. D. Mažonytės, gyd. D. Pareigytės ir kitų. 1963–1966 metais buvo Akušerijos-ginekologijos katedros aspirantė, apgynė mokslų kandidato (daktaro) disertaciją „Elektrolitų koncentracijos kitimai nėščiųjų kraujyje vėlyvų toksikozių atvejais“. Paruošė moterų konsultacijoms šios nėščiųjų patologijos ankstyvos diagnostikos ir gydymo metodikas. 1968–1976 metais vadovavo gimdykloms ir priėmimo skyriams, dirbo ir pedagoginį darbą. Nuo 1976 metų – Vilniaus universiteto Akušerijos-ginekologijos katedros asistentė, nuo 1980 metų – docentė, nuo 1993 iki 1995 metų – Vilniaus universitetinės ligoninės moterų klinikos ir Vilniaus perinatalinio centro vadovė.

Vilniuje įamžintas mikrochirurgijos pradininko Lietuvoje atminimas

Vasario 15-ąją Vilniaus universiteto Medicinos fakultete atidengtas bareljefas garsiam šalies gydytojui, mikrochirurgijos srities pradininkui Lietuvoje Mečislovui Vitkui. Prieš ketverius metus anapus iškeliavusio gydytojo, docento, habilituoto mokslų daktaro atminimas įamžintas fakultete šalia garsiausių Lietuvos medicinos profesorių vardų. Į oficialią bareljefo atidengimo ceremoniją susirinko gausus garbingų svečių būrys, tarp kurių ir medicinos, ir akademinės, ir politinės bendruomenės atstovai, taip pat mikrochirurgo artimieji. „Mes turėjome garbę turėti mikrochirurgijos maestro. Tai yra garbė visai Lietuvai. Šiandien atidengdami M. Vitkaus bareljefą turime prisiminti, kad tai buvo maestro, kuris sukūrė mikrochirurgijos mokyklą Lietuvoje, Vilniuje. Turbūt tai yra esminiai dalykai – prisiminti, žinoti, kas ką sukūrė, o pasekėjų yra, ir tikimės, kad toliau vystysis šis mokslas ir mokykla“, – sakė VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus.