Knygnešių ainis

Saliamonė Kaminskienė

Justinas Palukaitis Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Praėjusių metų rugsėjo pirmąją buvo penkiasdešimt metų, kai Justinas Palukaitis, jaunas ir žvalus Suvalkijos lygumų vaikinas, baigęs Vilniaus pedagoginį institutą ir gavęs chemijos ir biologijos mokytojo diplomą, pradėjo dirbti Veliuonos vidurinėje mokykloje. (Prieš tai vienerius metus mokytojavo Raudonėje.) Šiandien jį pažįsta Veliuonos miestelio ir seniūnijos gyventojai. Visi žino, kad tai buvęs mokyklos direktoriaus pavaduotojas mokymui. Pedagogo vardas taip stipriai prigijo, kad mes, dirbę kartu su juo, kitaip ir nevadiname.

Nuo 1957-ųjų Justinas Palukaitis visą savo gyvenimą paskyrė Veliuonai, jos mokyklai, vaikams, seniūnijos gyventojams.

Įminusi vytelių meno paslaptis

Bronius VERTELKA

Pynėja iš vytelių ramygalietė Danutė Ulienė su Trimituojančiu angelu

Ramygalietei Danutei Ulienei Kaziuko mugė Vilniuje – metinė šventė. Danutės darbus pirkėjai tikrai vertina – taip išradingai nupintų dirbinių mugėje daugiau beveik nebūna. Sykį užsienietis nupirko visus jam labai patikusius Danutės rankų darbo kryželius.

Į mugę Danutė vyksta kiekvienais metais. Jai patinka Tymo kvartalo šurmulys. Yra į ką čia akis paganyti – gabūs amatams mūsų tautiečiai. Įprasta, kad Danutė mugei ima rengtis prieš kelis mėnesius. Į Vilnių dažniausiai vyksta kartu su dukra ir žentu. Vyras Romas lieka tvarkytis namų ūkelyje (mieste laiko arklį, turi melžiamą karvę). Nėra pasitaikę, kad iš mugės žmona grįžtų neišpardavusi dirbinių. Vadinasi, ne veltui dirbo.

Atsidavusi savo krašto žmonėms

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Medicinos mokslų daktarė doc. Genovaitė Jusaitienė Krinčino bažnyčioje

Jau dešimt metų Pajiešmenių kaimo vienkiemyje (Pasvalio raj.) gyvena iš Vilniaus atsikėlusi medicinos mokslų daktarė doc. Genovaitė Jusaitienė. Retas Pasvalio miesto ar apylinkių žmogus neprašė jos pagalbos ligoninėje, konsultacinėje poliklinikoje ar atskubėjęs į gydytojos namus. Nė vienas nebuvo atstumtas. Kad galėtų išrašyti nemokamų vaistų receptus, daktarė atsisakė valstybinės mokslininko pensijos. Pasvališkiai ją įsidėmėjo dar 1989 metų rudenį, kai Pasvalyje buvo organizuotos pirmosios Vilniaus pasvaliečių dienos. Tuomet didelis būrys sostinės inteligentų pažadėjo humanitarinę ir mokslinę pagalbą savo krašto žmonėms, o maloniai besišypsanti, aukšta, liekna Vilniaus universiteto docentė G.Jusaitienė siūlė drąsiai į ją kreiptis, jeigu kam atsirastų regėjimo bėdų.

Tinkamai įvertinti

Bronius VERTELKA

Gegužės 1 dieną pasvaliečiui Stasiui Vaičekoniui sukaks 96 metai

Pasvalyje, Joniškėlio gatvėje gyvena Pasvalio garbės piliečiai Stasys ir Veronika Vaičekoniai. Pirmasis šį vardą 1992 metais gavo Stasys – už pasiaukojamą ilgametį pedagoginį darbą. Šiemet kovo 26 dieną vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai nutarta Pasvalio krašto garbės pilietės vardą suteikti Veronikai Vaičekonienei – už krikščioniškų vertybių puoselėjimą ir liudijimą, didelę ir prasmingą paramą Pasvalio parapijos bendruomenei. Vietos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios remontui sutuoktiniai Veronika ir Stasys Vaičekoniai paaukojo 80 tūkstančių litų (savo vaikų jie neturi).

Kas uždegs šviesas gimtinėje

Liūdna, besikartojanti istorija

Vetusta PRIŠMANTIENĖ,

žurnalistė

Nors Tomas vylėsi po darbo lengvai sukarti 130 kilometrų, tačiau, kai iš plento pasuko į apsnigtą gimtojo kaimo keliuką, buvo jau gerokai sutemę. Nebuvo matyti jokių vėžių, tik abiejose kelio pusėse augą beržai rodė keliuko liniją.

Beržai... Aukšti, baltakamieniai, lyg iš to paties sniego vėtrų supustyti, garbanotomis šakomis tie gimtinės laukų svyruokliai jau pasiekė vienas kitą. „Kaip jiems gerai, – su šviesiu pavydu mąstė Tomas. – Jie čia stovės darnioje gretoje šalia vienas kito tikriausiai iki savo gyvavimo galo, jei tik neužsimos kokia pikta ranka. Ne taip, kaip mes, šio krašto žmonės...

Tejungia meilė

Vaikai labai greitai užauga. Taip, rodos, neseniai mes bėgiojom basi po pievą, glaustėmės prie mamos, tėčio, o šiandien jau reti svečiai tėvų namuose. Tikrai liūdna, kad vaikai taip greitai palieka savo gimtąjį lizdą… Bet juk taip ir turi būti. Tik kažkaip keista, kad vaikai, sukūrę savas šeimas, dažnai pamiršta gimtuosius namus. Dažnai būna, kad žmonos patraukia vyrus į savo pusę, nenori bendrauti su jo tėvais, artimaisiais. Čia jau sunku suvokti: juk jei myli vyrą, tai reikėtų mylėti ir jo tėvus, brolius, seseris, artimuosius. Juk būtent tėvai užaugino sūnų, vyrą, tėtį. Pažįstu jauną šeimą, kuri bendrauja tik su žmonos giminėmis, o vyras lyg būtų našlaitis. Jis labai išgyvena, kad niekad neaplanko tėvų. Man norisi tam jaunam žmogui pasakyti: tu privalai lankyti tėvus. Marti irgi turėtų aplankyti vyro tėvus. Kaip jaustis seneliams, jei vaikaičių nemato, sūnaus nemato. Būkim patys nuoširdūs, to mokykime ir vaikus. O kai vaikai užauga, to mokyti per vėlu.

Gražus jubiliejus – prasmingi darbai

Balandžio pradžioje gražų 90-ies metų jubiliejų paminėjo mūsų laikraščio skaitytojas ir aktyvus bendradarbis Stasys Gentvilas. Sveikindami jubiliatą šio garbingo jubiliejaus proga ir linkėdami jam kuo geriausios sveikatos, norime trumpai papasakoti apie šio žmogaus turiningą gyvenimą bei prasmingus darbus, nuveiktus savo šalies labui.